Paieška Aplinkos ministerijoje: 2008 m. kovo 24-30 d.

Aplinkos ministerijoje: 2008 m. kovo 24-30 d.

 

Kovo 25-26 d. Briuselyje vyko ES Tarybos techninio derinimo klausimų darbo grupės posėdis, kuriame bus svarstomas GHS reglamento projektas dėl ES cheminių medžiagų klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo naujų reikalavimų. Dalyvaus AM Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė Palmira Hakaitė. Išsamesnė informacija tel. 219 1858.

 

Kovo 27-28 d. Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, Aplinkos strategijos departamento ES ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Ligita Vaičiūnienė, ES ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistė Jolanta Lozoraitienė, Aplinkos kokybės departamento Vandenų skyriaus vyr. specialistė Ingrida Girkontaitė išvyksta į Svetlogorską (Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis) dalyvauti Lietuvos Respublikos regionų ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities regioninės ir vietinės valdžios ilgalaikio bendradarbiavimo tarybos posėdyje. Išsamesnė informacija: Ligita Vaičiūnienė, tel. 266 3536.

 

Kovo 28 d.Briuselyje vyks EK Aplinkos direktorato pasitarimas dėl „Nord stream“ dujotiekio projekto, kuriame dalyvaus AM Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vyr. specialistė Miglė Masaitytė. Išsamesnė informacija tel. 266 3654.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657

 

 

 

Visuomenė vertins galimą Suomijos atominės elektrinės poveikį

 

Suomija pateikė Aplinkos ministerijai planuojamos Olkiluoto atominės elektrinės Suomijoje plėtros poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Lietuvos visuomenė, suinteresuotos institucijos ir organizacijos galės susipažinti su šia ataskaita. Formuojant Lietuvos poziciją dėl Suomijos atominių jėgainių plėtros, bus atsižvelgta į gautas pastabas, komentarus, vertinimus.

“Šiuo metu Suomijoje vyksta trys alternatyvūs poveikio aplinkai vertinimo procesai dėl galimybės statyti naują atominę elektrinę ar jos bloką. Šiuos procesus pradėjo trys Suomijos bendrovės, siūlančios skirtingas vietos alternatyvas, - sakė Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys. - Suomijos Parlamentas, atsižvelgęs į planuojamos ūkinės veiklos poveikio palinkai vertinimo rezultatus, priims principinį sprendimą dėl veiklos leistinumo ir veiklos įgyvendinimo vietos. Aplinkos ministerijai bendrovė ,,Teollisuuden Voima Oy“ pirmoji pateikė poveikio aplinkai vertinimo dokumentus dėl Olkiluoto atominės elektrinės Suomijoje plėtros projekto.“

Pagal JTO Poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espoo) konvencijos nuostatas atominės elektrinės įrengimas gali turėti reikšmingą neigiamą tarpvalstybinį poveikį, todėl atliekamas šio projekto tapvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas pagal minėtos konvencijos nuostatas. Olkiluoto atominės elektrinės teritorijoje, kur šiuo metu veikia du branduolinės jėgainės blokai ir statomas trečiasis, akcinė bendrovė ,,Teollisuuden Voima Oy“ numato statyti ketvirtąjį 1000-1800 MW elektros galios bloką. Jeigu bus nuspręsta statyti Olkiluoto atominės elektrinės ketvirtąjį bloką, statyba būtų pradėta kito dešimtmečio pradžioje ir truktų 6-8 metus.

Pasak Vitalijaus Auglio, poveikio aplinkai ataskaita rengiama prieš tai suderinus poveikio aplinkai vertinimo programą. 2007 m. vasarą Suomija, kaip galimą poveikį sukelianti šalis, buvo pateikusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai planuojamos Olkiluoto atominės elektrinės plėtros poveikio aplinkai vertinimo programą. Aplinkos ministerija informavo savo šalies visuomenę, suinteresuotas institucijas ir nevyriausybines organizacijas apie poveikio aplinkai vertinimo programą ir suteikė galimybę ją pakomentuoti. Atsižvelgus į tarpvalstybinio derinimo metu gautas pastabas ir pasiūlymus, o taip pat į Suomijos kompetentingų institucijų, mokslo įstaigų ir visuomenės komentarus, parengta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, kurią dabar turėsime įvertinti.

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nagrinėjamos ir lyginamos galimos planuojamos ūkinės veiklos vietos alternatyvos, technologinės alternatyvos (verdančio arba suslėgto vandens reaktoriaus tipas), aušinančio vandens paėmimo ir išleidimo alternatyvos, o taip pat nulinė alternatyva (nagrinėjama situacija veiklos nevykdymo atveju). Įvertintas galimas poveikis aplinkos komponentams branduolinės jėgainės bloko statybos, normalios eksploatacijos ir avarinių situacijų metu ir pateikiamos priemonės neigiamam poveikiui sumažinti.

Galimas neigiamas planuojamos ūkinės veiklos poveikis už Suomijos ribų gali pasireikšti tik rimtų reaktoriaus avarijų metu, kai dėl radionuklidų, patekusių į aplinką avarijos metu, poveikio gyventojai gali gauti didesnę, nei leidžia Lietuvos normatyviniai dokumentai, jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos dozę. Tačiau, remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis dėl gyventojų apsaugos priemonių ir maisto produktų vartojimo apribojimo ir atsižvelgiant į atstumą nuo planuojamos veiklos vietos, net ir avarijos atveju nereikėtų taikyti apsaugos priemonių ir apribojimų už Suomijos ribų.

Visuomenė kviečiama susipažinti su šia ataskaita Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt (rubrika „Poveikio aplinkai vertinimas“, nuoroda „Esama būklė“ – „Informacija apie tarpvalstybinį PAV“) ir Suomijos darbo ir ūkio ministerijos tinklalapyje

(http://www.tem.fi/index.phtml?l=en&s=1916).

Formuojant Lietuvos poziciją dėl Suomijos atominių jėgainių plėtros, bus atsižvelgta į šalies visuomenės, suinteresuotų institucijų ir organizacijų pastabas, komentarus, vertinimus. Motyvuotus atsiliepimus reikia pateikti Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriui (Jakšto 4/9, LT-01105 Vilnius) iki š. m. balandžio 21 d. raštu arba el. p. m.masaityte@am.lt.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 03 21

 

 

Siekiama efektyvesnio atliekų tvarkymo

 

Aplinkos ministerija pakartotinai paskelbė galvaninių elementų (baterijų) ir akumuliatorių, naudojamų buitiniuose prietaisuose, atliekų surinkimo iš komunalinių atliekų srauto ir perdirbimo paslaugų viešąjį pirkimą. Įmonės, norinčios dalyvauti konkurse, pasiūlymus gali teikti iki balandžio 4 d.

Konkurso laimėtojui galvaninių elementų tvarkymas bus finansuojamas Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšomis, kurių pagrindiniai panaudojimo principai apibrėžti Atliekų tvarkymo įstatyme. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšos skiriamos finansuoti tik tas atliekų tvarkymo priemones, kurių finansavimui pritaria Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšų panaudojimo taryba. Šią tarybą sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokėtojų, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkytojų, pakuočių gamintojų ar jiems atstovaujančių organizacijų bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.

Be to, Atliekų tvarkymo įstatyme numatyta, jog lėšos, sukauptos už tam tikros rūšies apmokestinamuosius gaminius, gali būti naudojamos tik tos rūšies gaminiams tvarkyti, tačiau jei nėra būtinybės šių atliekų tvarkymui, lėšos gali būti skiriamos ir kitų gaminių tvarkymui. Įmonės, gaminančios ar importuojančios galvaninius elementus, už 2006 m. laikotarpį sumokėjo tik 35 000 Lt., todėl šių atliekų tvarkymui būtų galima skirti tik šią sumą.

Tačiau, kaip informavo Aleksandras Spruogis, Aplinkos ministerija, įvertinusi 2006 m. priimtos Europos Sąjungos direktyvos dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo reikalavimus bei įvertinusi galvaninių elementų surinkimo sistemos svarbą, šiais metais tarybai pritarus šių atliekų tvarkymui skyrė kur kas didesnes lėšas - 1,45 mln. Lt. Direktyvos nuostatas perkeliantys teisės aktai turėtų įsigalioti š. m. rugsėjo mėn.

Minėta direktyva dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo nustato, kad šios atliekos turi būti tvarkomos vadovaujantis gamintojo atsakomybės principu. Direktyva įpareigoja gamintojus ir importuotojus organizuoti baterijų surinkimo sistemą, kurioje vartotojams būtų sudaromos sąlygos patogiose surinkimo vietose, išdėstytose atsižvelgiant į gyventojų tankumą, nemokamai atiduoti baterijų atliekas. Organizuojant baterijų surinkimo sistemą privalės dalyvauti ir jų platintojai, kuriems nustatoma pareiga prekybos vietose nemokamai priimti vartotojų atiduodamas baterijų atliekas. Apie tokią galimybę platintojai turės informuoti vartotojus.

Aplinkos ministerijos iniciatyva galvaninių elementų tvarkymas pradėtas 2005 m. paskelbus viešąjį pirkimą. Paskelbtame konkurse dalyvavo dvi įmonės, UAB „EMP recycling“ ir UAB „Žalvaris“, su kuriomis ir buvo pasirašytos sutartys. Abi įmonės per 2006-2007 m. kūrė surinkimo sistemas, surinko ir perdirbo 50 tonų galvaninių elementų. Įmonėms buvo sumokėta beveik 1 195 000 Lt iš Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšų. Taigi, finansuojat šios programos lėšomis, įmonės vykdė įvairias visuomenės švietimo akcijas mokyklose, prekybos centruose, taip pat kurta konteinerinė šių atliekų surinkimo sistema.

„Skiriant Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšas galvaninių elementų atliekų tvarkymui, siekiama sukurti papildomus galvaninių elementų atliekų tvarkymo pajėgumus, kurie turėtų būti palaikomi ir pasibaigus sutartims su Aplinkos ministerija, - sakė ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis. - Taip pat turi būti laikomasi principo „teršėjas moka“, todėl šių atliekų tvarkymo sistemą turėtų kurti įmonės, gaminančios ar importuojančios galvaninius elementus.“

Šiuo metu buityje susidarančias galvaninių elementų (baterijų) atliekas gyventojai gali priduoti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles, kurios šiuo metu veikia apie 30-yje savivaldybių. Kai kurių savivaldybių teritorijose šios ir kitos buityje susidarančios pavojingos atliekos surenkamos apvažiuojant atliekų turėtojus savivaldybių patvirtintose komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytu dažnumu, taip pat specialias talpas baterijų surinkimui galima surasti kai kuriuose prekybos centruose, degalinėse, mokyklose.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 03 20

 

 

Nerimauti dėl žvejybos vidaus vandenyse nėra pagrindo

 

Kovo 19 d. dienraštyje „Lietuvos žinios“ pasirodė tendencingas straipsnis - „Nomenklatūra – po A. Paulausko sparnu“. Jis pasirodė po to, kai Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų vadovai ir specialistai svarstė rengiamą naują Verslinės žvejybos vidaus vandens telkiniuose, išskyrus privačius žuvininkystės tvenkinius, tvarką. Straipsnyje teigiama, kad „Viskas tvarkoma politiniu pagrindu: žvejybą jūroje pasiima valstiečiai liaudininkai, o gėluosius vandenis - socialdemokratai. Nors A. Paulauskas - ne socialdemokratas, bet tai vis tiek ta pati grupė". Tokie pasisakymai klaidina visuomenę, todėl yra žalingi.

Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis paaiškino, kad šių metų kovo 13 dieną įvyko aplinkos ministro sudarytos Žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo tarybos (ŽINAT), kurios sudėtyje yra mokslininkai, Aplinkos ministerijos, Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos, Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos, žvejų verslininkų atstovai, posėdis. Posėdžio metu vienas iš siūlymų buvo kaimo turizmo ir vietinių gyventojų skatinimas leisti žvejoti senoviniais verslinės žvejybos įrankiais (savo nertais tinklais, iš vytelių pintais bučiais ir pan.). Toks žvejybos būdas būtų kaip kultūros paveldo dalis, taikomas tik pavieniuose su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, regionų aplinkos apsaugos departamentais suderintuose vandens telkiniuose ir nepadarytų neigiamos įtakos žuvų ištekliams. Tam pritarė Aukštaitijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų direkcijos. Asmenims, žvejojantiems pagal tokias atskiras licencijas, galiotų privalomos žvejybos įrankių ženklinimo, informavimo apie žvejybą, duomenų apie žvejybą registravimo tvarkos.

Aplinkos ministerija visada pasisako už tai, kad vidaus vandenyse būtų plėtojama mėgėjiška žūklė ir būtų mažinama verslinė žvejyba, suteikiant prioritetą rekreacinei žūklei.

„Tai buvo pirminis pasitarimas dėl verslinės žvejybos vidaus vandens telkiniuose tvarkos, kurią parengti Aplinkos ministerija įpareigota naujai priimtu Žuvininkystės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu, - sakė Aleksandras Spruogis. - Po šio pasitarimo turėtų būti parengtas teisės akto projektas, kuris bus toliau aptariamas Žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo tarybos, Mėgėjiškos žūklės plėtros taryboje, derinamas su kitomis suinteresuotomis institucijomis.“

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 03 19

 

Didėjantis vartojimas – grėsmė žmonijos išlikimui

 

Kovo 19 d.sostinės „Šarūno“ viešbutyje prasidėjo tarptautinė konferencija „Tausojantis vartojimas ir gamyba... kaip jis įmanomas?“. Ši Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros sukviesta konferencija skirta šiuo metu itin aktualioms aplinką tausojančio vartojimo ir gamybos problemoms bei perspektyvoms Lietuvoje ir Europoje. Ją pradės aplinkos ministras Artūras Paulauskas.

Konferencijoje dalyvaus apie 150 Lietuvos ir užsienio ekspertų, politikų, ekonomistų, aplinkosaugininkų, kultūrologų, valdžios institucijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Tarp jų „Takeda“ pasaulio aplinkos premijos, prilyginamos Nobelio premijai aplinkosaugoje, laureatas, žymus darnaus vystymosi specialistas prof. F. Schmidt-Bleek, šveicarų ekonomistas prof. Bruno S. Frey, Nyderlandų sociologas prof. Gert Spaargaren ir kt. garsios asmenybės. Konferencijos dalyviai diskutuos, kaip, siekiant išsaugoti aplinkos išteklius ir nepabloginant socialinės bei ekonominės situacijos, pakeisti susiklosčiusius įpročius, ypač įprastą ekonomikos modelį. Bus aptartos šiuolaikinės ekonomikos plėtros tendencijos bei jos įtaka tausojančiam vartojimui ir gamybai, išnagrinėta kelių šalių praktika taikant tokio vartojimo ir gamybos principus.

Daugelis kompetentingų pasaulio organizacijų, pasak Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus Liutauro Stoškaus, perspėja: jeigu kiekvienas Žemės gyventojas vartotų taip, kaip vartoja vadinamosios modernios visuomenės, mūsų planeta turėtų būti bent kelis kartus didesnė. Klimato kaita, mažėjanti biologinė įvairovė, sparčiai nykstantys neatsinaujinantys ištekliai rodo, kad gyvendama taip, kaip dabar, žmonija kelia vis didesnę grėsmę savo pačios išlikimui. Šios grėsmės suvokimas randa vis platesnį atgarsį civilizuotose šalyse. Europos Komisija dabar rengia Tausojančio vartojimo ir gamybos veiksmų planą. Tačiau pačiai visuomenei dar trūksta informacijos apie grėsmės mastą ir jos didėjimą.

ES atlikti tyrimai rodo, kad didžiausią poveikį aplinkai sukelia maisto ir gėrimų, privataus transporto ir būsto vartojimas. Todėl viena iš konferencijos sesijų bus skirta urbanistinės plėtros klausimams. Ši plėtra ir lemia, ar galėsime, plėtodami transportą ir būstą, taupiai naudoti elektros energijos, kuro ir kt. išteklius. Sesijos dalyvius Londono municipaliteto atstovas supažindins su šiame mieste taikomomis transporto srautų valdymo sistemomis, teritorinio planavimo specialistė iš Škotijos pristatys Edinburgo, vieno iš darniausių Europos miestų, patirtį, apie Švedijoje atliekamą darnumo vertinimą papasakos švedų aplinkosaugos ekonomikos ekspertas ir t.t.

Poslinkių tausojančio vartojimo ir gamybos srityje galima tikėtis tik tada, kai yra suderinti valdžios, verslo ir visuomenės veiksmai. Vienas iš kertinių sėkmės garantų – aktyvus verslo struktūrų dalyvavimas šiame procese. Verslo vaidmenį ir reikšmę aptars sesijos, skirtos tausojančio vartojimo principų pritaikymui versle, dalyviai.
Konferencija vyks dvi dienas. Ją organizuoja Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Aplinkos ministerija, Aplinkos inžinerijos institutu, KTU Socialinių mokslų fakultetu, Lietuvos kultūros kongresu, VU Ekonomikos fakultetu, Tausojančio vartojimo ir gamybos centru prie JTAP, Kauno technologijos universitetu ir Lietuvos kultūros kongresu.

Išsamesnės informacijos apie konferenciją galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje http://aaa.am.lt/

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 03 18

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"