Paieška Aplinkos ministerijoje: 2008 m. kovo 31 d. – balandžio 6 d.

Aplinkos ministerijoje: 2008 m. kovo 31 d. – balandžio 6 d.

 

Kovo 31 d. Briuselyje vyko ES Energijos poreikio pastatuose valdymo komiteto (EDM) posėdis. Dalyvavo AM Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vyr. specialistė Nina Česonienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3584.

 

Kovo 31 d. - balandžio 2 d. Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė Hamburge (Vokietija) dalyvavo  Baltijos jūros regiono 2007-2013 m. tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos pristatyme. Išsamesnė informacija tel. 266 3486.

 

Kovo 31 d. - balandžio 3 d. Bonoje (Vokietija) -  Susitarimo dėl mažųjų banginių apsaugos Baltijos ir Šiaurės jūrose (ASCOBANS) sekretoriato Priežiūros komiteto 15-asis posėdis. Dalyvauja AM Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vyr. specialistė Laura Janulaitienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3548.

 

Kovo 31 d. - balandžio 4 d. Varnemundėje (Vokietija) vyksta Varnemundės okeanografijos instituto organizuojamas seminaras „OceanSensors08“. Aptariamos vandenų tyrimų bei stebėjimų technologijos, jų taikymo galimybės. Išsamesnė informacija: Giedrius Ežerskis, tel. 8~46 410 426.

 

Balandžio 2-4 d. Atėnuose - metinis projekto „SeaDataNet“ (Europinis vandenynų ir jūrų duomenų valdymo tinklas) dalyvių susitikimas. Dalyvauja Jūrinių tyrimų centro atstovai. Susitikimo metu aptariami ir įvertinami metaduomenų katalogų kūrimo procesai, duomenų valdymo ir analizės sistemos. Išsamesnė informacija: Nijolė Remeikaitė, tel. 8~46 410 456.

 

Balandžio 2-5 d. Liublijanoje (Slovėnija) - Europos Komisijos poveikio aplinkai vertinimo ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ekspertų pasitarimas. Dalyvauja AM Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys. Išsamesnė informacija tel. 266 3651.

 

Balandžio 3 d. Briuselyje - Europos Komisijos darbo grupės susitikimas aplinkosauginių technologijų veiksmų plano įgyvendinimo klausimais. Dalyvauja AM Aplinkos kokybės departamento direktorius Arūnas Čepelė. Išsamesnė informacija tel. 266 3509.

 

Balandžio 3 d. Briuselyje - ES Tarybos techninio derinimo klausimų darbo grupės posėdis, kuriame svarstomas GHS reglamento projektas dėl ES cheminių medžiagų klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo naujų reikalavimų. Dalyvauja AM Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė Palmira Hakaitė. Išsamesnė informacija tel. 219 1858.

 

Balandžio 3-5 d. Briuselyje vyksiančiame EK Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos CITES komiteto 43-ajame susitikime dalyvaus AM Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Eugenijus Leonavičius. Išsamesnė informacija tel. 266 3550.

 

Balandžio 3-4 d. Parnu (Estija) vyks išplėstinė Lietuvos, Latvijos ir Estijos institucijų, administruojančių ES struktūrinių fondų lėšas, atstovų konferencija, kurioje bus aptariami 2007-2013 m. programavimo periodo ES struktūrinės paramos administravimo klausimai, ES Sanglaudos politikos ateitis ir kiti klausimai. Dalyvaus AM ES paramos administravimo departamento direktorė Vilma Slavinskienė, ES paramos administravimo departamento Europos Sąjungos paramos planavimo ir procedūrų skyriaus vyr. specialistė Ilma Skukauskaitė, Vidaus audito tarnybos vyr. specialistė Melika Varnelienė. Išsamesnė informacija: Ilma Skukauskaitė, tel. 266 2714.

 

Balandžio 3-5 d. Lietuvos žemės ūkio universitete (Akademija, Kauno r.) vyks tradicinė žemės ir miškų ūkio paroda „Ką pasėsi...2008“. Aplinkos ministerijos Miškų departamentas parodoje turės savo stendą, kuriame visas parodos dienas privačių miškų tvarkymo, naudojimo, atkūrimo, ES paramos teikimo klausimais bus konsultuojami suinteresuoti asmenys, dalijama informacinė medžiaga. Balandžio 4 d. 11 val. Lietuvos žemės ūkio universiteto IV rūmų 211 auditorijoje Miškų departamento Privačių miškų skyrius organizuoja seminarą tema „Naujos ES paramos galimybės privataus miško savininkui“. Parodos ir jos renginių lankymas nemokamas. Išsamesnė informacija: Vilija Masaitienė, tel. 272 2518.

 

Balandžio 3–4 d. Žagarėje vyks seminaras „Švarios aplinkos svarba“, skirtas Tarptautiniams Planetos Žemės metams pažymėti. Seminaro metu bus aptartos aplinkosaugos problemos Joniškio rajone, geologinis paveldas ir geologinė įvairovė, Lietuva Planetoje Žemėje, Žagarės regioninio parko geologinės vertybės, geologinio paveldo naudojimas ir kt. temos, taip pat išvyka prie gamtos paveldo objektų. Dalyvaus Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas, Giluminių tyrimų skyriaus vedėja Jurga Lazauskienė, Giluminių tyrimų skyriaus vyr. geologas Jaunutis Bitinas, Kvartero geologijos skyriaus Geologinių tyrimų poskyrio vyresn. geologas Donatas Pupienis, GIS Informavimo poskyrio vedėja Indrė Virbickienė. Išsamesnė informacija: Jonas Satkūnas, tel. 233 2482.

 

Balandžio 7 d. Briuselyje vyks Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) komiteto posėdis. Dalyvaus AM Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė Aurelija Bajoraitienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3502.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657

 

 

Bus pasodinta dešimtoji tūkstančio ąžuolų giraitė

 

Pastaruoju metu vis sparčiau įsibėgėja miškasodžio darbai, kurie prasidėjo prieš gerą mėnesį. Šį pavasarį 42 šalies miškų urėdijos numato atkurti 10,7 tūkst. ha valstybinio miško. Daugiausia miškų atsodins Ukmergės urėdijos miškininkai – 482 ha. Panevėžio urėdijoje bus atkurta 463, Šiaulių – 450, Biržų – 437, Radviliškio – 346, Marijampolės – 325, Mažeikių – 317, Telšių – 314 hektarų. Šiek tiek daugiau kaip po 300 ha miškų planuojama atsodinti Šalčininkų, Jurbarko, Kretingos, Švenčionėlių, Tauragės ir Trakų urėdijose.

Per miškasodį, kaip sakė Generalinės miškų urėdijos Miškų atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Petras Kanapienis, ne tik atkuriami iškirsti medynai, bet ir veisiami nauji miškai. Šiemet jų numatyta įveisti beveik 1700 ha. Daugiausia naujų miškų – po 100 ha – pasodins Anykščių ir Telšių urėdijos. Panašius naujų miškų plotus šį pavasarį tikimasi įveisti ir Panevėžio (92,8 ha), Kretingos (83,4 ha), Kėdainių (82,5 ha) bei Rokiškio (75,9 ha) urėdijose.

Atkurti ir sodinti miškus urėdijų darbuotojams noriai padeda visuomenė. Per daugelį metų jau susiklostė graži miškasodžio talkų tradicija. Vieni labiausiai laukiamų talkininkų – jaunieji miško bičiuliai. Arti dviejų šimtų Panevėžio apskrities jaunųjų miško bičiulių balandžio 18 d. Ramygaloje (Panevėžio r.), prie automagistralės „Via Baltica“, sodins tūkstančio ąžuolų parką. Tai bus jau dešimtoji ąžuolų giraitė, kurią jaunieji miško bičiuliai dovanoja Lietuvos vardo tūkstantmečiui.

Pirmasis tūkstančio ąžuoliukų parkas buvo pasodintas prieš dešimtį metų prie Kauno – Jonavos rajonų ribos, Šešuvos upės krante. 1999 m. toks parkas sužaliavo prie Šilutės centrinės ligoninės, 2000 m. – greta Vilniaus universiteto Santariškių klinikos Vilniuje, 2001 m. – prie Kražantės upės Kelmės rajone, 2002 m. – prie Germanto ežero netoli Telšių, 2003 m. – prie Akmenos užės Pagramantyje (Tauragės apskritis), 2004 m. – Marijampolės apskrities Kazlų Rūdos savivaldybės Utalinos kaime, 2005 m. – Vidzgirio botaniniame draustinyje netoli Alytaus, 2006 m. – Krašuonos upės slėnyje prie Utenos.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 04 01

 

 

Lietuva vėl paragino Rusiją mažinti Nemuno taršą


„Pažadai – kol kas vienintelis Rusijos atsakas į nuolatinius mūsų šalies raginimus sumažinti Nemuno taršą Kaliningrado srityje“, – sakė Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis po Lietuvos regionų ir Kaliningrado srities regioninės ir vietinės valdžios ilgalaikio bendradarbiavimo tarybos posėdžio. Šis posėdis praėjusios savaitės pabaigoje buvo sukviestas Svetlogorske (RF Kaliningrado sritis). Jo metu abiejų valstybių atstovai, be kitų klausimų, aptarė ir bendras aplinkosaugos problemas.
Lietuvos delegacija dar kartą išreiškė mūsų šalies susirūpinimą, kad Rusija nesiima ryžtingų priemonių Nemuno taršai mažinti. Vieni didžiausių jo teršėjų – Kaliningrado srities Nemano ir Sovetsko miestai – ligi šiol neturi nuotekų valymo įrenginių, o šiuose miestuose veikiantys stambūs celiuliozės ir popieriaus fabrikai tebesinaudoja pasenusiomis, aplinką teršiančiomis gamybos technologijomis ir į upę kasmet išleidžia didžiulius kiekius užterštų ir beveik neišvalytų nuotekų.
Mūsų šalis, pasak Aleksandro Spruogio, negali taikstytis su tokia padėtimi, todėl ne tik nuolat ragina atsakingas Rusijos institucijas imtis ryžtingų priemonių, bet ir pati siūlo būdų šiai problemai spręsti. Per posėdį Svetlogorske Lietuvos ir Rusijos atstovai aptarė galimybes, kaip pritraukti tarptautines investicijas Nemuno taršai Kaliningrado srityje mažinti. Mūsų šalies iniciatyva jau yra siekiama Sovetsko miesto bei jame esančios celiuliozės ir popieriaus gamyklos nuotekų valymo įrenginių statybos projektus įtraukti į ES finansuojamą Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos (Kaliningrado srities) bendradarbiavimo per sieną programą.
Svetlogorske posėdžiavusi Lietuvos regionų ir Kaliningrado srities regioninės ir vietinės valdžios ilgalaikio bendradarbiavimo taryba nutarė parengti bendrą Nemuno baseino pasienio teritorijų sveikatingumo ekologinę programą. Ją ruoš iš abiejų šalių atstovų sudaryta darbo grupė. Taip pat buvo nuspręsta Lietuvos ir Kaliningrado srities pasienio regionuose tęsti bendrą paviršinių ir požeminių vandenų stebėseną, toliau bendradarbiauti rūpinantis saugomomis teritorijomis.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 03 31

 

 

Girionyse rengiamas aštuntasis Lietuvos medkirčių čempionatas

 

Šių metų balandžio 17 – 18 dienomis Girionyse, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje, rengiamas jau aštuntasis Lietuvos medkirčių čempionatas. Šio renginio tikslas - skatinti tobulėti Lietuvos medkirčius ir puoselėti senas tradicijas. Čempionate bus išaiškinti geriausi pjovėjai, kurie šiais metais atstovaus Lietuvą Pasaulio medkirčių čempionate Vokietijoje.

Šių metų čempionatą organizuoja Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija ir UAB „Husqvarna Lietuva“. Kaip ir praėjusiais metais, varžybos vyks dvi dienas. Numatytos rungtys - medžio vertimas, grandinės keitimas, kombinuotasis pjovimas, tikslusis pjaustymas bei šakų genėjimas.

„Miškų priežiūrai reikia kvalifikuotų, patirtį turinčių specialistų, mišką mylinčių žmonių rankų, - sakė Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinio miškų urėdo pavaduotojas Zdislovas Truskauskas. - Tie patys žmonės sodina mišką, jį augina. Tie patys žmonės ir kerta medžius. Tikimasi, kad šiais metais varžybose dalyvaus maždaug pusšimtis medkirčių. Čempionatuose visada gausu žiūrovų. Reikia bent kartą pamatyti, kaip patyrę medkirčiai moka saugiai ir gražiai nuleisti ant žemės medį. Toks reginys palieka gilų įspūdį. Ne be reikalo sakoma, kad geras medkirtys - tai talentas, Dievo dovana. Rengiami čempionatai ugdo medkirčius, suteikia šiai profesijai viešumo, skatina visuomenės ir jaunimo susidomėjimą.“

Kaip sakė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktorius Albinas Tebėra, kolegijos studentai pirmą kartą Pasaulio medkirčių čempionate dalyvavo 2004 m. (Italijoje). Čempionate dalyvavo 30 komandų iš 29 šalių. Lietuvos komandoje geriausiai pasirodė Nerijus Sakalauskas medžio pjovimo rungtyje užėmęs 11 vietą. Lietuvos medkirčių čempionate 2005 metais visas prizines vietas laimėjo kolegijos studentai: Nerijus Sakalauskas, Saulius Mineika ir Romas Balčiūnas. Europos miškininkystės studentų profesinio meistriškumo čempionate 2005 m., vykusiame Girionyse, Kauno kolegijos studentų komanda tapo Europos čempionais. Lietuvos medkirčių čempionate 2006 m. dalyvavo 34 dalyviai. Povilas Penkaitis tapo čempionu, Petras Navickas – antros vietos laimėtoju. Pernai atvirajame Lietuvos medkirčių čempionate dalyvavo 20 medkirčių iš Lietuvos ir 7 iš Baltarusijos bei Latvijos. Prizininkais vėl tapo buvę ir esami kolegijos studentai: Romas Balčiūnas, Nerijus Sakalauskas, Povilas Penkaitis. Povilą Penkaitį sėkmė lydėjo ir pernai Girionyse vykusiame Baltijos šalių miškininkystės studentų profesinio meistriškumo čempionate. Europos miškininkystės studentų profesinio meistriškumo čempionate, vykusiame Belgijoje, jis tapo čempionu.

Šių metų čempionato pirmąją dieną bus rungtyniaujama miške (pjaunami medžiai), o likusios rungtys – antrąją čempionato dieną – vyks kolegijos stadione.

Varžybos vyks pagal 2008 metų pasaulio medkirčių čempionato taisykles, kurias galima rasti internete adresu: http://www.ialc.ch/cmsx/index.php?lang=2&idcatside=8.

Dalyviai privalo turėti ne tik tvarkingus grandininius pjūklus ir asmenines apsaugos priemones, bet ir miško pjovėjo kvalifikacinį pažymėjimą. Visi medžių kirtėjai, norintys dalyvauti šiose varžybose, kviečiami iki 2008 metų balandžio 7 dienos registruotis miškų urėdijose telefonu arba elektroniniu paštu.

Čempionato metu rengiamas seminaras „Miško ir medienos gaminių matavimo problemos“, vyks miškininkystės ir aplinkos tvarkymo paroda. Lietuvos mokyklų moksleiviams kolegijoje numatyta Atvirų durų diena.

Išsamesnė informacija teikiama Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje tel. 8 687 34481.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 03 31

 

 

 

Nemaža dalis šalies gyventojų linkusi prisidėti prie klimato kaitos mažinimo

 

Rytoj, kovo 29 d., 20 val. vietos laiku pasaulio žmonės, įstaigos, miestai kviečiami vienai valandai išjungti šviesas. Ši Pasaulio gamtos fondo (PGF) paskelbta Žemės valandos akcija skirta skatinti imtis veiksmų klimato kaitai mažinti.

Nemaža dalis Lietuvos visuomenės, kaip rodo Aplinkos ministerijos užsakymu praėjusią savaitę skambučių centro „Fonitel“ atlikta šalies gyventojų apklausa, yra linkusi asmeniškai prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Buvo apklausta pusė tūkstančio žmonių penkiuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Daugiau kaip trečdalis respondentų (39 proc.) pakeistų elektros įrangą ir naudotų ekonomiškos klasės įrenginius, 13 proc. atsisakytų savo automobilio.

Didžiausios įtakos klimato kaitai, trečdalio apklaustųjų nuomone, turi augantys atliekų kiekiai, o kitas trečdalis mano, kad transporto keliama tarša. Kiek mažiau respondentų (24,6 proc.) teigė, kad viena pagrindinių priežasčių – didėjanti energijos gamyba. Ir tik mažiau nei 3 proc. įsitikinę, kad klimato kaita yra nuo žmogaus veiksmų nepriklausantis natūralus gamtos procesas.

Vienas svarbiausių būdų klimato kaitos problemoms spręsti, daugelio respondentų (39,7 proc.) požiūriu, – diegti naujas technologijas energijos gamybos ir transporto sektoriuose. Už tai, kad būtų įgyvendinamos klimato kaitos prevencijos priemonės, pasak daugiau kaip 40 proc. gyventojų, turi rūpintis Vyriausybė ir Seimas. 23 proc. respondentų mano, kad tuo turėtų užsiimti aplinkosaugos ekspertai, o 11 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad už tai turėtų būti atsakinga pati visuomenė, t. y. kiekvienas pilietis.

Didesnei daliai gyventojų (58 proc.) pakanka viešosios informacijos apie klimato kaitą ir jos padarinius. Pagrindinis šios informacijos šaltinis daugiau kaip pusei apklaustųjų (54 proc.) yra televizija, 18 proc. – spauda, 16 proc. – internetas.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 03 28

 

Aplinkos ministerija glaudžiau bendradarbiaus su Generaline prokuratūra

 

 Vakar, kovo 27 d., aplinkos ministro ir Generalinės prokuratūros vadovų susitikime buvo nuspręsta glaudžiau bendradarbiauti, kovojant su aplinkosaugos pažeidimais.

Susitikimo metu aplinkos ministras Artūras Paulauskas pažymėjo, kad nevaldomai augant aplinkosaugos pažeidimams, būtina siekti, kad už juos griežčiau būtų taikoma ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė.

,,Vien tiktai pabarimo, Administracinio kodekso taikymo jau neužtenka, nes tie procesai yra tiek įsisiūbavę, kad be baudžiamosios atsakomybės sustabdyti jų nebeįmanoma, - teigė Artūras Paulauskas. - Tai liečia tiek nelegalių statybų bylas, tiek aplinką teršiančių pramonės įmonių savivaliavimą.“

Aplinkos ministerijai didelį susirūpinimą bei nuostabą kelia ir teismų sprendimų nevykdymas. Aplinkos ministro nuomone, jeigu yra teismo sprendimas likviduoti pažeidimą, bet jis nevykdomas, už tai atsakingiems subjektams taip pat turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Susitikimo metu pasikeista nuomonėmis ir dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo skaidrumo, vykdant konkursus. Buvo nuspręsta stiprinti regionų aplinkos apsaugos departamentų ir apygardų ir apylinkių prokuratūrų bendradarbiavimą keičiantis informacija apie grubius aplinkos apsaugos pažeidimus ir tiriant pažeidėjams iškeltas bylas.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3659

2008 03 28

 

„Infostatyba“ leis kontroliuoti visą statybos dokumentų rengimo eigą

 

Šiuo metu baigiama kurti elektroninė statybos leidimų išdavimo sistema „Infostatyba“, kaip sakė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkės pavaduotojas Antanas Lukošius, pradės veikti bandomuoju režimu gegužės mėnesį. Ši sistema, kaip ir numato Vyriausybės patvirtintas Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių planas, teiks trečiojo lygio elektronines paslaugas.

Naudodamasis šio lygio paslaugomis, vartotojas galės nuotoliniu būdu teikti prašymus ir reikiamus dokumentus bet kurioje šalies savivaldybėje. Jis turės teisę ir galimybes stebėti visą prašomų išduoti dokumentų rengimo eigą. Šią eigą taip pat galės kontroliuoti viešojo administravimo subjekto, teikiančio paslaugas, administracija ir statybos valstybinės priežiūros institucijos. Tokiu būdu visas paslaugos teikimo procesas nuo prašymo pateikimo iki paslaugos suteikimo bus viešai prieinamas suinteresuotiems asmenims ir institucijoms.

Prašomus dokumentus – statinio projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą, pažymas ir kt. - viešojo administravimo institucija išduos ne elektronine forma, o įprastu būdu – popieriniu pavidalu.

Planuojama, pasak Antano Lukošiaus, kad ketvirtojo lygio elektronines paslaugas, kai paslaugos gavėjas elektroniniais ryšio kanalais galės ne tik pateikti užklausą, bet ir gauti prašomus dokumentus, „Infostatyba“ pradės teikti iki 2010 m. trečiojo ketvirčio.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 03 27

 

Patvirtinta privačių miškų atkūrimo tvarka

 

Šiandien, kovo 26 d.,  Vyriausybė patvirtino per penkerius metus neatkurtų privačių miškų atkūrimo miško savininkų lėšomis tvarkos aprašą.

Nustatyta tvarka, pagal kurią bus įgyvendinama Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostata, jog per penkerius metus neatkurtų privačių miškų atkūrimą miško savininko lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka organizuos Aplinkos ministerija.

Patvirtintame apraše reglamentuojamas per penkerius metus neatkurto miško fakto nustatymas ir sprendimo priėmimas, miško atkūrimo organizavimas. Patvirtinta pažymos dėl privataus miško atkūrimo per penkerius metus forma.

Įgyvendinant šias nuostatas nebeliks laiku neatkurtų kirtaviečių, pagerės miško želdinių ir žėlinių kokybė. Miškas nepertraukiamai atliks aplinkosaugines funkcijas. Padidės medienos pasiūla, pagerės jos prekingumas. Taip pat padidės mokesčių į valstybės biudžetą surinkimas, atsiras naujų darbo vietų, padidės gyventojų užimtumas, jų pajamos. Miškai bus labiau patrauklūs visuomenei, pagerės turizmo ir poilsio sąlygos.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius,  tel. 219 1855

2008 03 26

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"