Paieška Aplinkos ministerijoje: 2008 m. balandžio 7-13 d.

Aplinkos ministerijoje: 2008 m. balandžio 7-13 d.

 

Balandžio 7 d. Jūrinių tyrimų centre lankėsi Suomijos atstovai - aptarti bendrą Lietuvos ir Suomijos aplinkos ministerijų projektą dėl okeanologinio plūduro instaliavimo jūros priekrantėje, kalbėtasi apie tolimesnius darbus ir problemas. Išsamesnė informacija: Ovidijus Stulpinas, tel. 8~46 410 456.

 

Balandžio 7-9 d. Sofijoje (Bulgarija) vyko ES EPG projekto „SoilCritZone“ seminaras. Renginyje aptarti Europos dirvožemių subalansuotos plėtros klausimai. Dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos Kvartero geologijos skyriaus Geochemijos poskyrio vedėja Virgilija Gregorauskienė. Išsamesnė informacija tel. 213 9055.

 

Balandžio 7-8 d. Briuselyje vyko REACH (cheminių medžiagų registracija, įvertinimas, autorizacija, apribojimai) reglamento komiteto posėdis. Dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė Aurelija Bajoraitienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3502.

 

Balandžio 7-9 d. Palangoje vyko Tarptautinis TAEX seminaras „Subalansuotas kranto zonos plėtra, jūros lygio kilimas ir klimato kaita Baltijos kraštuose, Lenkijoje ir Rusijoje“. Buvo diskutuojama apie kranto zonos plėtros problemas, atsiradusias dėl globalių klimato pokyčių. Dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius, direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas, Kvartero geologijos skyriaus vedėjas Albertas Bitinas, Kvartero geologijos skyriaus Geologinių tyrimų poskyrio vedėja Aldona Damušytė. Išsamesnė informacija: Jonas Satkūnas, tel. 233 2482.

 

Balandžio 8 d. ant Palangos tilto buvo spaudos konferencija pajūrio krantų padėčiai aptarti. Ar siaurėja Palangos paplūdimiai, kaip sprendžiamos mūsų Baltijos pajūrio krantoardos problemos, kiek smėlio bus išpilta krantams „pamaitinti“ – į šiuos ir kitus aktualius su krantotvarka susijusius klausimus atsakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys, Klaipėdos apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius ir Palangos miesto meras Remigijus Kirstukas. Išsamesnė informacija: Raimonda Karnackaitė, tel. 266 3660.

 

Balandžio 8 d. Aplinkos ministerijoje (A. Jakšto g.4/9, Vilnius) aplinkos ministras Artūras Paulauskas priėmė Ispanijos Karalystės ambasadorių J. L. Solano Gadea. Susitikimo tikslas - mandagumo vizitas ir „EXPO 2008 ZARAGOZA“ parodos, vyksiančios Ispanijoje, aptarimas. Išsamesnė informacija: Romas Jankauskas, tel. 266 3488.

 

Balandžio 8-9 d. Taline (Estija) vyko Baltijos Ministrų Tarybos vyresniųjų pareigūnų komiteto susitikimas. Dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento direktorius Arūnas Čepelė, Aplinkos strategijos departamento ES ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Ligita Vaičiūnienė ir vyr. specialistė Jolita Jarmakauskienė, Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė Vilma Karosienė. Išsamesnė informacija: Vilma Karosienė, tel. 266 3513.

 

Balandžio 8-11 d. Budapešte (Vengrija) - EP tarptautinio klimato kaitos komiteto 28-oji sesija. Dalyvauja AM Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vyr. specialistė Jurga Rabazauskaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3508.

 

Balandžio 9-11 d. Palangoje vyksta mokslinė-praktinė konferencija „Jūros ir krantų tyrimai 2008“. Aptariami klausimai, susiję su kranto zonos procesais ir krantotvarka, jūros ir priekrantės vandenų kokybe, jūrinių teritorijų planavimu ir integruotu kranto zonos valdymu, jūros ir krantų bioįvairove ir ekosistemų funkcionavimu. Dalyvauja Lietuvos geologijos tarnybos Kvartero geologijos skyriaus vedėjas Albertas Bitinas, Kvartero geologijos skyriaus Geologinių tyrimų poskyrio vedėja Aldona Damušytė, Jūrinių tyrimų centro atstovai, kitų institucijų, atliekančių jūros ir krantų tyrimus, atstovai. Išsamesnė informacija: Ovidijus Stulpinas, tel. 8~46 410 426.

 

Balandžio 10 d. Briuselyje - komiteto, derinančio atliekų tvarkymą reglamentuojančius ES teisės aktus su technikos pažanga, posėdis. Posėdyje aptariami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų reikalavimų įgyvendinimo valstybėse narėse ir kiti klausimai. Dalyvauja AM Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė Ingrida Rimaitytė. Išsamesnė informacija tel. 266 3514.

 

Balandžio 10-11 d. AM Visuomenės informavimo ir viešųjų ryšių departamento direktorius Romas Jankauskas ir Viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Indrė Kumpikevičiūtė Saragosoje (Ispanija) dalyvauja pasaulinės parodos „EXPO 2008 ZARAGOZA“ susitikime komunikacijos ir viešinimo klausimais. Išsamesnė informacija: Romas Jankauskas, tel. 266 3488.

 

Balandžio 10 d. Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis vyksta į Minską pasirašyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Baltarusijos Respublikos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerijos techninį protokolą dėl bendradarbiavimo monitoringo ir keitimosi duomenimis apie tarpvalstybinių paviršinių vandens telkinių būklę srityje. Taip pat dalyvaus Aplinkos strategijos departamento ES ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistė Jolanta Lozoraitienė ir Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotoja  Aldona Margerienė. Išsamesnė informacija: Jolanta Lozoraitienė, tel. 266 3543.

 

Balandžio 11 d. Lietuvos geologijos tarnyba ir Geologijos įmonių asociacija organizuoja informacinį seminarą „Žemės gelmių tyrimai: aktualijos 2008“, skirtą Tarptautiniams Žemės Planetos metams. Bus aptartas Žemės gelmių tyrimų ir gręžinių registravimas, ekogeologinių tyrimų ir ūkio subjektų monitoringo darbai ir kt. Dalyvaus Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius, direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas. Išsamesnė informacija: Jonas Satkūnas, tel. 233 2482.

 

Balandžio 12 d. aplinkos ministras Artūras Paulauskas, AM Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas ir Aplinkos strategijos departamento ES ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Ligita Vaičiūnienė Liublijanoje (Slovėnija) dalyvaus neformaliame aplinkos ministrų susitikime. Išsamesnė informacija: Ligita Vaičiūnienė, tel. 266 3536.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657

 

Rengiama konferencija apie orų ir klimato poveikį žmogui

 

Šių metų balandžio 10 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos organizuoja konferenciją tema: „Orų ir klimato poveikis žmogui“.

„Jautrumas orams tampa vienu iš dažniausių mūsų civilizacijos negalavimų, - sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorė Vida Augulienė. - Orų įtaka žmogaus organizmui labai įvairiapusiška ir daugeliu atvejų ne iki galo ištirta. Jos tyrimais užsiima ne tik medicina, bet ir biologija, meteorologija, taip pat artimas jiems mokslas – biometeorologija. Pastaruoju metu, vykstant spartiems klimato pokyčiams, o su jais ir meteorologinių parametrų bei reiškinių kaitai, atsirado poreikis detalesnių tyrimų, kompleksinių darbų, kuriuose būtų nagrinėjama, stebima ir analizuojama visų gamtinių veiksnių įtaka žmogaus sveikatai.“

Ši konferencija ir yra skirta pasidalinti patirtimi, turimais rezultatais, numatyti tolimesnius veiksmus tarp įvairių sričių specialistų sudarant biometeorologines prognozes.

Numatyti pranešimai: „Klimato kaitos poveikis žmogui“, „Klimato kaita ir žmogaus sveikata – ką žinome ir ką darome“, „Pajūrio orų medicininis-meteorologinis pobūdis. Klasifikavimo galimybės“, „Klimato Lietuvoje prognozės ir poveikis sveikatai“ ir kitomis aktualiomis temomis. Juos skaitys Audronė Galvonaitė, Gintautas Stankūnavičius, Arvydas Martinkėnas ir kiti žinomi lektoriai. Numatytos diskusijos, atsakymai į klausimus.

Konferencija vyks Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos patalpose, Rudnios g.6, Vilniuje. Pradžia 10 val.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 04 08

 

Aptartas Lietuvos pasirengimas pasaulinei parodai

 

Balandžio 8 d. Aplinkos ministerijoje su mandagumo vizitu lankėsi Ispanijos Karalystės ambasadorius Jose Luis Solano Gadea. Susitikime su aplinkos ministru Artūru Paulausku buvo aptartas Lietuvos pasirengimas šią vasarą Ispanijoje vyksiančiai pasaulinei parodai „EXPO ZARAGOZA 2008“.

Tai jau aštuntoji pasaulinė paroda, kurioje dalyvauja Lietuva ir jau trečią kartą Lietuvos pristatymą tokio lygio renginyje koordinuoja Aplinkos ministerija. Šį kartą pasaulinės parodos organizatoriai nusprendė atkreipti visos planetos dėmesį į vieną pagrindinių žmoniją kamuojančių problemų – geriamojo vandens trūkumą ir vandens išteklių naudojimą išlaikant ekologinę pusiausvyrą. Jų manymu, visosvalstybės turėtų prisidėti prie naujų racionalaus vandens išteklių naudojimo strategijų kūrimo ir taikymo. Tad neatsitiktinai keturiasdešimt penktosios pasaulinės parodos tema - „Vanduo ir darnus vystymasis“.

Lietuva – lietaus kraštas, todėl vienu iš pagrindinių ekspozicijos akcentų parodoje pasirinktas lietus. „Lietaus namais“ pavadintą beveik 700 m2 dydžio ekspoziciją paviljone šiuo metu įrenginėja konkursą laimėjusi ir didelę patirtį ekspozicijų srityje sukaupusi bendrovė “Ekspobalta”. Specialiai parodai bus išleista keletas informacinių leidinių apie Lietuvą, proginis pašto ženklas, mokslininkams ir vandentvarkos ekspertams bus sudaryta galimybė dalyvauti ir skaityti pranešimus tarptautiniame forume „Vandens tribūna“, vyks Lietuvos menininkų ir atlikėjų pasirodymai bei kultūrinių projektų pristatymai.

Valstybių dalyvavimą pasaulinėje parodoje vainikuos jų Nacionalinės dienos, kurių metu parodą aplanko tų valstybių vadovai, valstybinės delegacijos, rengiami koncertai. Vienintelė iš trijų Baltijos šalių parodoje dalyvaujanti Lietuva tokią progą turės birželio 23 d. (Joninių arba Rasų šventės išvakarėse).

Ambasadorius Jose Luis Solano Gadea pabrėžė, kad Ispanija aukštai vertina Lietuvos Vyriausybės apsisprendimą dalyvauti pasaulinėje parodoje ir išreiškė norą, kad mūsų Nacionalinės dienos metu parodą aplankytų galimai aukšto lygio valstybinė delegacija iš Lietuvos. Aplinkos ministras Artūras Paulauskas padėkojo ambasadoriui už rodomą dėmesį bei nuoširdžią pagalbą Lietuvos ekspozicijos rengėjams bei užtikrino, kad ministerija dės visas pastangas, siekdama kuo sėkmingiau pristatyti Lietuvą pasaulinėje parodoje.

Paroda „EXPO ZARAGOZA 2008“ vyks Ispanijos šiaurės rytuose esančiame Saragosos mieste. Ji truks tris mėnesius – nuo birželio 14-osios iki rugsėjo 14-osios dienos. Ispanijoje vyksiančioje parodoje dalyvaus ir savo pasiekimus demonstruos 100 valstybių, kelios tarptautinės organizacijos, tikimasi sulaukti daugiau kaip 8 mln. lankytojų.

Lietuva lig šiol yra dalyvavusi dviejose ikikarinėse pasaulinėse parodose (Paryžiuje - 1937 ir Niujorke – 1939) bei visose penkiose po to, kai vėl atgavo Nepriklausomybę (Sevilijoje - 1992, Taejone - 1993, Lisabonoje - 1998, Hanoveryje - 2000 ir Aichi - 2005). Lietuva šiuo metu rengiasi tapti Tarptautinių parodų biuro, kuris koordinuoja pasaulinių parodų rengimą, nare.

Daugiau ir išsamesnės informacijos apie Lietuvos dalyvavimą šioje ir ankstesnėse pasaulinėse parodose galima rasti internetinėje svetainėje www.expo2008.lt.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3488

2008 04 08

 

Oro užterštumas miestuose jau nebepavojingas


Balandžio 6 dienos Aplinkos apsaugos agentūros pateikti oro užterštumo duomenys parodė, kad visuose miestuose kietųjų dalelių kiekis ore jau nebeviršija leistinų normų. Padidėjęs oro užterštumas buvo fiksuojamas balandžio 1–5 dienomis.

Kaip savivaldybės informavo Aplinkos ministeriją, miestuose buvo aktyviai šalinamos priežastys, sukėlusios padidėjusią oro taršą kietosiomis dalelėmis. Mažeikiuose gatvės buvo valomos dviem pamainomis. Buvo surinktas susikaupęs purvas, susiurbtos dulkės, nuplautos gatvės. Kauno miesto savivaldybė ir miesto policija pasirūpino, kad gatvėse statomi automobiliai netrukdytų gatvių valymo darbų. Tai iš esmės pagerino gatvių valymo kokybę. Panašūs darbai buvo atliekami ir kituose miestuose. Įtakos oro pagerėjimui turėjo ir gausus pavasarinis lietus.

„Toks savivaldybių susirūpinimas, nors ir pavėluotas, buvo svarbus sumažinant oro užterštumą kietosiomis dalelėmis, - sakė Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis. - Reikia siekti, kad savivaldybės nuolatos rūpintųsi aplinkos švara, ne tik tuomet, kai jau fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas. Todėl regionų aplinkos apsaugos pareigūnai įpareigoti nuolatos tikrinti savivaldybių veiklą ir bausti savo pareigų neatliekančius darbuotojus. Žmonių sveikatai pavojingas oro užterštumas, kuris buvo fiksuojamas šių metų balandžio 1–5 dienomis neturėtų pasikartoti.“

Šiomis dienomis Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra atliko patikrinimą Vilniaus mieste. Dėl nustatytų trūkumų buvo surašytas administracinės teisės pažeidimų aktas ir atsakingiems savivaldybės darbuotojams bus skiriamos administracinės nuobaudos.

Panevėžio miesto aplinkos apsaugos pareigūnai taip pat atidžiai stebi oro užterštumą, tikrina savivaldybės veiklą. Per vietinį spaudą, radiją ir televiziją gyventojams nurodomas oro užterštumo lygis, jo atsiradimo priežastys ir priemonės, kad oro tarša sumažėtų. Kaip sakė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas, toks viešumas didina savivaldybės atsakomybę prieš kiekvieną miesto gyventoją.

"Mes tikriname ne tik oro taršą, - sakė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Vidmantas Svečiulis. - Stebime, kaip savivaldybės laikosi nustatytų švaros taisyklių. Jos dažnai būna pasenusios, nebeatitinka aplinkosaugos reikalavimų, todėl siūlome pakeisti, papildyti.

Numatomos ir kitos priemonės, kurios padės nuolatos palaikyti švarų miestų orą.

Gyventojai, kurie domisi oro užterštumu, naujausią informaciją apie padėtį didžiuosiuose miestuose gali rasti internete adresu: http://aaa.am.lt (rubrika Oro monitoringo duomenys) arba http://gamta.lt.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 04 08

 

Apsauginės zonos – tai švarus vanduo ir gražios pakrantės

 

Pavasarį dažniau pažeidžiamos vandens telkinių apsauginės zonos. Pernai vien tik Utenos regione aplinkosaugininkai nustatė 187  tokius pažeidimus. Gyventojai pamiršta apribojimus, kuriais siekiama, kad į paviršinius vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis bei jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos rekreacijai ir pan.

„Dažniausias pažeidimas – per daug arti vandens pastatomi automobiliai, - sakė Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Pranas Kudaba. - Ne vietoje kūrenami laužai. Neretai į apsaugos zonas paleidžiami ganytis galvijai.“

Kaip informavo Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktorius Arūnas Čepelė, Lietuvoje prie paviršinių vandens telkinių yra nustatomos paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos, o jų dalyje prie vandens telkinio nustatomos pakrantės apsaugos juostos. Apsauginėse zonose draudžiama ūkinė veikla, kuri gali turėti tiesioginį neigiamą poveikį paviršiniam vandens telkiniui arba riboti jo naudojimo visuomenės poreikiams galimybes.

Aplinkosaugininkai primena, kad už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų režimo pažeidimus pažeidėjai yra baudžiami administracine tvarka: piliečiai – įspėjimu arba bauda nuo 50 iki 100 Lt, pareigūnai – bauda nuo 100 iki 200 Lt. Už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų režimo pažeidimus, padarant žalą vandens telkiniui: piliečiai baudžiami baudomis nuo 100 iki 200 Lt, pareigūnai - nuo 200 iki 400 Lt.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 04 07

 

Pastangos – aukštesnei urbanistinės aplinkos kokybei


Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento vadovu paskirtas architektas doc., dr. Jonas Jakaitis.

„Departamento, kuriam dabar vadovausiu, veikla man yra pažįstama ir įdomi, - sakė Jonas Jakaitis. - Tikiuosi, kad galėsiu panaudoti savo praktines žinias ir sukauptą patirtį. Kartu su kolektyvu sieksime pagerinti mūsų šalies teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo stebėseną. Tobulinsime ne tik teritorijų planavimo įstatymą, bet visą planavimo sistemą. Rūpinsimės, kad būtų įgyvendinama valstybės kraštovaizdžio politika. Sieksime aukštos urbanistinės aplinkos ir architektūros kokybės, formuosime urbanistinės politikos nuostatas.“

Jonas Jakaitis yra Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos, Lietuvos architektų sąjungos narys, Baltijos miestų sąjungos urbanistinio planavimo komisijos vykdomojo komiteto narys. Stažavosi Lenkijos savivaldybėse ir vaivadijose, Europos urbanistinės aplinkos akademijoje Berlyne.

Yra dirbęs Vilniaus statybos technikume dėstytoju, Trakų rajono savivaldybės Architektūros, urbanistikos ir aplinkos apsaugos skyriaus viršininku – rajono vyr. architektu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Bendrojo ir specialiojo planavimo skyriaus vedėju. 2002-2006 metais  Vilniaus Gedimino technikos universiteto  urbanistikos katedroje parengė ir apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją. Nuo 2007 metų yra šio universiteto miestų statybos katedros docentas.

Jonas Jakaitis yra dalyvavęs 23 Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose, 12 mokslinių publikacijų autorius ir bendraautorius miestų architektūros planavimo srityje. Atlikti moksliniai darbai, tiriantys miestų architektūros ir visuomenės sąveiką, miestų planavimą, visuomenės partnerystę ir dalyvavimą formuojant miestų architektūrą, miestų architektūros planavimo valdymą, miestų architektūros raidos strategiją. Daugelio projektų, programų autorius ir bendraautorius.

Vedęs. Augina sūnų.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 04 07

 

Neries pakrantės Vilniuje bus švaresnės

 

2008 04 04 sostinėje surengta visuotinė talka Neries pakrantėms tvarkyti. Į ją vilniečius pakvietė Aplinkos ministerija ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas. Talkininkai ligi 18 val. tvarkė abi Neries pakrantes nuo Žirmūnų tilto ligi Valakupių.
Tokiu gražiu pavasarišku oru, pasak aplinkos ministro Artūro Paulausko, jau per pirmąjį talkos pusvalandį pririnkusio didžiulį maišą paupyje išverstų atliekų, itin matyti, kokie skaudūs gamtai žmogaus palikti pėdsakai – pradedant plastiko ar stiklo buteliais ir baigiant senomis padangomis bei buitinės įrangos atliekomis. „Šia talka aplinkosaugininkai nori pakviesti visas savivaldybes, visas seniūnijas, bendruomenes, visus gyventojus susitvarkyti ne tik savo teritorijas, savo kiemus, bet ir išvalyti nuo šiukšlių šalia esančius gamtos kampelius“, – sakė ministras.
Neries pakrantėse talkininkų surinktos šiukšlės ir atliekos bus išrūšiuotos. Elektroninės įrangos atliekos iš talkos vietos bus nugabentos į tokių atliekų perdirbimo įmonę, o visos kitos – į atliekų tvarkymo įmonių rūšiavimo cechus. Išrūšiuotos antrinės žaliavos pateks perdirbėjams.
Ši talka – savotiškas švaros mėnesio startas. Ne tik Vilniuje, bet ir kituose šalies miestuose aplinkosaugininkai pakvies į visuotines talkas gamtos kampeliams sutvarkyti. Regionų aplinkos apsaugos departamentų organizuojamų švaros akcijų metu bus tvarkomas Alytaus šilas, Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis, Kuršių marių pakrantė uostamiestyje, Šešupės pakrantė Marijampolėje, Nevėžio pakrantė Panevėžyje, Skaistašilio teritorija Utenos regione, Kurtuvėnų girininkijos Paraudžių miškas ir kt.
Mūsų aplinka vis labiau nukenčia dėl to, kad, didėjant vartojimui, šalyje sparčiai auga atliekų kiekiai. Tačiau šiuo metu savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas plėtoja lėčiau, nei reikalauja kasdienis gyvenimas. Todėl Aplinkos ministerija pakvietė savivaldos institucijas, kad balandį, švaros mėnesį, jos ne tik organizuotų aplinkos tvarkymo akcijas, bet ir imtųsi visų priemonių komunalinių atliekų tvarkymui gerinti. Pirmiausia būtina pastatyti daugiau atliekų surinkimo priemonių visose viešosiose vietose, parkuose ir pan.
Savivaldybių yra paprašyta, kad pasibaigus švaros mėnesiui jos informuotų Aplinkos ministeriją apie aktyviausius švaros akcijų dalyvius (organizacijas, bendruomenes, švietimo įstaigas, įmones ir kt.). Juos, kaip ir geriausiai besitvarkančias savivaldybes, ministerija apdovanos per pasaulinę Aplinkos apsaugos dieną birželio penktąją.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 04 04

 

Žuvų nerštui apsaugoti – žvejybos apribojimai

 

 

Šiuo metu kai kurios vertingų rūšių žuvys jau baigia neršti, o kitos dar tik pradeda. Ar bus sėkmingas jų nerštas, daugiausia priklauso nuo gamtinių sąlygų, bet nemažos įtakos turi ir žmogus, ypač jeigu žvejojamos traukiančios neršti ar neršiančios žuvys. Jau nuo senų laikų galiojo nerašytos taisyklės, o vėliau ir teisinės normos (1557 m. Valakų įstatymas, 1589 m. Kuršių marių žvejybos taisyklės ir kt.), draudžiančios žvejybą neršto metu.
Pagal dabartines Mėgėjiškos žūklės taisykles kai kurių vertingų rūšių žuvis, pavyzdžiui, sterkus, draudžiama žvejoti iki gegužės 20 d., salačius ir kiršlius – iki gegužės 15 dienos. Draudimas gaudyti lydekas ir žvejoti naudojant masalui žuvelę baigiasi balandžio 20-ąją. Kadangi ši diena šiemet yra sekmadienis, žvejybos draudimas tądien jau nebegalioja.
Žiobrius galima gaudyti, turint leidimą mėgėjiškai žūklei valstybiniuose vandens telkiniuose, kur neišduotas leidimas naudoti žūklės plotus, iki balandžio 20-osios. Šias žuvis nuo balandžio 20 d. iki birželio 1 d. galima žvejoti tik su licencijomis, o nuo birželio 1 d. iki birželio 20 d. draudžiama bet kokia jų žvejyba.
Karšius žvejai mėgėjai gali gaudyti ištisus metus visur, išskyrus Nemuno deltos regioninio parko vandens telkinius. Pastaruosiuose labai populiarėja mėgėjų licencinė žvejyba, todėl karšių ištekliams apsaugoti čia nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. šias žuvis draudžiama žvejoti.
Verslinė žvejyba, siekiant geriau apsaugoti žuvų nerštą, visuose ežeruose, upėse ir tvenkiniuose, išskyrus Kuršių ir Kauno marias, draudžiama nuo kovo 15-osios iki birželio 30 dienos. Kauno marių žvejai verslinę žvejybą gali pradėti dviem savaitėmis anksčiau – nuo birželio 15 dienos. Kauno mariose ir neišnuomotuose ežeruose, kuriems Aplinkos ministerija yra nustačiusi žvejybos limitus, verslinė žvejyba draudžiama poilsio ir švenčių dienomis. Kuršių marių žvejams statomaisiais tinklaičiais ir traukiamaisiais tinklais draudžiama žvejoti nuo balandžio 10 dienos. Šių draudimų metu leidžiama specializuota stintų, nėgių ir migruojančių ungurių žvejyba.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 04 04

 

Susitiko kraštovaizdžio architektūros kūrėjai

 

Balandžio 3 d. Aplinkos ministerijoje įvyko renginys - „Balandis – pasaulio kraštovaizdžio architektūros mėnuo“. Ji surengė Aplinkos ministerija ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga.

Renginyje dalyvavo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos, Statybos ir būsto, Komunalinio ūkio departamentų atstovai, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Kultūros ministerijos, Utenos, Vilniaus savivaldybių atstovai.

„Kraštovaizdžio architektūra – svarbi visos mūsų urbanistinės kultūros dalis, - sakė įžanginiame žodyje Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė. - Šis susitikimas svarbus, nes kraštovaizdžio architektūros srityje yra daug klausimų ir problemų, kurios reikalauja platesnio ir išsamesnio aptarimo.“ Jūratė Juozaitienė paminėjo, kad Aplinkos ministerija įsteigė prizą geriausiai sutvarkytam kraštovaizdžiui. Jį pernai pelnė kupiškėnai už  Kupos slėnio sutvarkymą.

Pranešimą apie istorinių želdinių tvarkymą skaitė Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė. Apie Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos veiklą papasakojo šios sąjungos pirmininkas Alvydas Žickis. Aplinkos ministerijos Kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Gintautas Gruodis informavo apie Aplinkos ministerijos veiklą plėtojant kraštovaizdžio architektūrą. Pranešimą „Želdynų tvarkymą savivaldybėse“ skaitė Utenos rajono savivaldybės administracijos kraštovaizdžio architektė Jūratė Paragytė.

Po pranešimų vyko diskusijos.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 04 03

 

 

Gamtos mylėtojai drausmina pažeidėjus

 

Pernai neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai savarankiškai ir kartu su aplinkos apsaugos pareigūnais išaiškino 3105 aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimus arba 17 procentų daugiau negu buvo išaiškinta ankstesniais metais.

Pernai aplinkosaugininkams talkino 512 neetatinių inspektorių. Nuo šių metų pradžios neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įgaliojimai jau buvo pratęsti arba suteikti 430 gamtos mylėtojų.

„Mūsų pagalbininkai yra tikrieji gamtos mylėtojai, - sakė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis. - Jie patys rūpinasi gyvūnija, saugo ją ir negali būti abejingi, kai mato akivaizdžius pažeidimus, ypač darančius žalą gamtai. Visuomeniniai pagalbininkai dalyvauja aplinkos gamtos apsaugos tarnybų rengiamuose reiduose. Kai reikia apsaugoti neršiančias žuvis, budi prie vandens telkinių, stebi, kad aplinkos apsaugos reikalavimų nepažeistų medžiotojai. Jų teikiama parama yra iš tiesų reikalinga ir efektyvi. Pernai kiekvienas neetatinis gamtos apsaugos inspektorius išaiškino vidutiniškai po 6 - 7 pažeidimus. Tarp jų yra nemažai šiurkščių aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimų.“

Gamtos mylėtojai patys ateina į aplinkos apsaugos tarnybas ir paprašo suteikti įgaliojimus, kad turėtų teisę perspėti, sudrausminti pažeidėjus. Pirmiausia tokie žmonės apmokomi. Jie supažindinami su pagrindiniais aplinkosaugos reikalavimais, juos reglamentuojančiais teisės aktais. Paaiškinamos jų būsimos teisės bei pareigos. Tik išlaikius egzaminą suteikiami įgaliojimai.

Kaip sakė Kęstutis Motiekaitis, aplinkos apsaugai gali padėti ne tik įgaliojimus turintys neetatiniai inspektoriai, bet ir kiekvienas gyventojas. Pastebėjus pažeidimus, reikia nedelsiant apie tai informuoti to regiono aplinkos apsaugos departamentą.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 04 03

 

Patvirtinti gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai




Balandžio 2 d. LR Vyriausybė patvirtino Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatus. Jie parengti įgyvendinant Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimus, siekiant tinkamai reglamentuoti bei organizuoti veiklą atitinkamuose draustiniuose.

Naujasis dokumentas nustato gamtinių (geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių – zoologinių, genetinių, telmologinių, talasologinių) ir kompleksinių (kraštovaizdžio, kartografinių) draustinių bendrus ir specialius apsaugos ir tvarkymo ypatumus, valdymo bei veiklos organizavimo principus. Šie nuostatai taikomi valstybiniams ir savivaldybių draustiniams, taip pat draustiniams, esantiems valstybiniuose parkuose bei biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose.

Draustiniuose skatinama veikla, puoselėjanti, išryškinanti ir propaguojanti saugomus kompleksus ar objektus (vertybes), etninę kultūrą, tradicinę kaimo gyvenseną, atkurianti tradicinius gamtinės ir kultūrinės aplinkos elementus, bei pažintinis turizmas nustatytais maršrutais arba įrengtais takais.

LR Vyriausybė taip pat patvirtino Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų atitinkamų skyrių pakeitimus. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ skyriai, reglamentuojantys veiklą nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, kraštovaizdžio, geologiniuose, geomorfologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose (ornitologiniuose, ichtiologiniuose), botaniniuose – zoologiniuose draustiniuose.

Specialiųjų žemės ir miško naudojimų sąlygų skyrių pakeitimai yra redakcinio pobūdžio. Jie padaryti siekiant suvienodinti nuo 1992 m. įvairiuose teisės aktuose skirtingai naudojamas sąvokas, patikslinti, aiškiau išdėstyti skirtingai traktuojamus kai kuriuos apribojimus.

Draustiniuose draudžiama vykdyti pagrindinius plynus kirtimus sklypuose arba jų dalyse, kuriose auga saugomos augalų bendrijos. Tokiuose sklypuose draudžiama kirsti mišką neįšalus gruntui, kurti ir plėsti sodų bendrijas, įrengti atliekų saugojimo aikšteles ar jų surinkimo punktus, sąvartynus, įrengti kempingus, stovyklavietes, naikinti ar žaloti riboženklius, statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius (namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukus, garažus, bitininkų/sodininkų vagonėlius/namelius). Kitomis nuostatomis siekiama išvengti tapačių santykių skirtingo teisinio reglamentavimo Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose bei Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 04 01

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"