Paieška Nuo žmonių ar žmonėms?..

Nuo žmonių ar žmonėms?..

Kaip atsakysime į šį klausimą, taip ir suvoksime šalies saugomas teritorijas?

Augustas UKTVERIS

 

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kiekvienų metų pradžioje aptaria atskirų saugomų teritorijų direkcijų praėjusių metų veiklos rezultatus, kartu įvertinant ir planus šiems metams. Tokios ataskaitų dienos jau buvo (2008 02 21) Palūšėje (atsiskaitė Asvejos, Labanoro, Gražutės, Sartų, Sirvėtos, Anykščių, Biržų, Krekenavos regioninių ir Aukštaitijos nacionalinio parkų direkcijos) bei Aukštadvaryje (čia 2008 02 28 savo veiklą pristatė Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato, Metelių, Nemuno kilpų, Veisiejų, Vištyčio, Aukštadvario regioninių, Dzūkijos nacionalinio, Dieveniškių istorinio regioninio bei Žuvinto biosferos rezervato direkcijos).

„Žaliojo pasaulio“ žurnalistai dalyvavo ataskaitų dienoje Aukštadvaryje, tad šiame numeryje pateikiame glaustą suminės informacijos apie VSTT srautą.

Beje, Aukštadvario sueigoje dalyvavo ir šalies aplinkos ministras Artūras Paulauskas. Jis susitiko su šios zonos saugomų teritorijų direkcijų atstovais. Ministras išklausė direkcijų veiklos atskaitas, domėjosi, kokie darbai planuojami šiais metais.

Kalbėdami apie veiklos planus, saugomų teritorijų darbuotojai akcentavo teritorijų tvarkymo ir priežiūros darbus, numatytus 2007-2013 metais.

Ministras taip pat domėjosi neteisėtomis statybomis, lankytojų srautais saugomose teritorijose, apžiūrėjo naująjį Aukštadvario lankytojų centrą, jame veikusias ekspozicijas: XIX a. dailininko N. Ordos ,,Lietuvos dvarai“, R. Jakaičio (Nemuno kilpų regioninis parkas) gamtinių fotografijų parodą.

Prieš prasidedant ataskaitoms kalbėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorės pavaduotojas Vidmantas Bezaras. Jis aptarė saugomų teritorijų sistemos atsiradimą Lietuvoje, kartu ją pagretino prie kai kurių kitų šalių saugomų teritorijų.

„Iš esmės dabar saugomų teritorijų plėtra priklauso nuo šalies bendrojo plano, kuriame numatyti ir gamtosauginiai, turizmo, ir kitokie arealai. Numatytos ir potencialios saugomos teritorijos (iš jų – Suvalkijos nacionalinis parkas, Daugų bei kai kurie kiti regioniniai parkai). Reikia naujų saugomų teritorijų buveinių apsaugai.

Saugomos teritorijos turėtų būti tarsi darnaus žmogaus sutarimo su gamta etalonas“, - akcentavo Vidmantas Bezaras.

Per laikotarpį nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje būta keletą periodų. Pradžioje, 1991-1992-ais buvo įsteigti regioniniai ir nacionaliniai parkai, po to jau reikėjo įsteigti ir direkcijas šiuose parkuose. Įstojus Lietuvai į ES vienu iš prioritetų tapo Natura 2000 teritorijų įsteigimas... (Dabar saugomos teritorijos sudaro 15,28 proc. šalies teritorijos.) Svarbu tapo lėšų iš ES struktūrinių fondų įsisavinimas ir panaudojimas. 2004-2006 metais iš ES struktūrinių fondų gauta 16 mln. Lt, iš jų 10 mln. skirta saugomų teritorijų tvarkymui ir priežiūrai. Pastatyti 4 lankytojų centrai. Vienas iš jų – ir Aukštadvaryje. Svarbi sritis – ir lėšos, gautos informacinės sistemos tvarkymui. Štai Medvėgalis nūnai atvertas ne prasčiau nei Kernavės piliakalniai, ko vertas ir Papilės atodangos sutvarkymas... Be to, tvarkomos kitos teritorijos, rekultivuojami sąvartynai, šienaujamos pievos, įrengiami apžvalgos bokšteliai ir t.t. Iš ES dar numatoma gauti 22 mln. Lt (atsiras lankytojų centrai dar penkiuose parkuose, lėšos bus skirtos Natura 2000 teritorijų tvarkymui, informacinės sistemos įrengimui devyniuose parkuose). 2007-2013 metais reikės įrengti 20 lankytojų centrų, sutvarkyti informacinę sistemą aštuoniolikoje saugomų teritorijų, reikės likviduoti jose labai daug apleistų pastatų, atlikti daug kitų darbų. O po to – jau stebėsena, priežiūros ir kiti būtini dalykai... Svarbu išsaugoti esamas vertybes ateities kartoms, svarbu yra šviesti ir informuoti visuomenę.

„Esminė dabartinė problema, susieta su saugomomis teritorijomis, yra ir nesubalansuota žemės reforma. Iki 2002 metų ta reforma vyko suvis neatsižvelgiant į saugomų teritorijų poreikius.  

Chaotiškosios statybos, kas buvo prieš 5-7 metus, lyg ir baigėsi, tačiau problemų esama ir šioje srityje. Auga ir rekreacijos poreikis saugomose teritorijose, kas taipogi sukelia nemaža problemų... Esminė problema saugomose teritorijose – finansinių bei žmoniškųjų resursų stoka...“, - kalbėjo Vidmantas Bezaras, pačios VSTT pagrindines funkcijas įvardijęs šitaip: saugomų teritorijų direkcijų steigimas ir metodinis vadovavimas joms, tikslinių programų rengimas ir jų įgyvendinimas, biudžeto formavimas ir kitos svarbios funkcijos (bendrieji planai, strateginis planavimas ir t.t.).

Saugomose teritorijose, tokiose Kaip Kuršių nerijos NP, pasak Vidmanto Bezaro, konfliktai visada atsiranda „iš meilės“: gamtininkai myli kaipo gamtos objektą, verslininkai – vietą, kur galima statyti, žvejai – žuvelės gododami...

Dėl panašios „meilės gamtai“ prie ežerų saugomose teritorijose tampa keblu prieiti, nes viskas privatizuota. Toji „meilė gamtai“ tarsi užkemša ir garsiąją upelę Ūlą, kurioje panorsta plaukti baidarėmis kone visi Lietuvos piliečiais... Ne tik prie Ūlos stokojama stovyklaviečių... Tiesa, prioritetas skiriamas vadinamajam pažintiniam turizmui, siekiama, kad šioje srityje būtų ranka rankon dirbama su vietos bendruomenėmis, kaimiškąjį turizmą propaguojančiais sodybų savininkai (ten, kur galima, o ne ten, kur norima). Tačiau kokį plėtros mastą saugomose teritorijose toleruosime?.. Aišku, jog visada turi atsirasti vietos vietiniam žmogui, nors jam reikia taipogi suvokti tradicijas, jomis vadovautis kad ir gryčią statantis... (Reikia priminti, jog už kai kuriuos kultūros paveldo objektus atsako ir saugomų teritorijų direkcijos. Vien Kurtuvėnų regioniniame parke po gaisro atstatytas svirnas ko vertas! Gaila, jog vietos gyventojams už tradicinių statinių priežiūrą, išlaikymą niekas kol kas rimčiau finansiškai netalkina…) Kai į tai numojama ranka, atsiranda ir nameliai (vagonėliai) ant ratų, ir plaukiojančios vandenyje pirtys (plaukiojančios prieplaukos, t.y. debarkaderiai). Žinia, saugomos teritorijos saugomos žmonėms, o ne nuo žmonių, tačiau svarbu ir kokiomis akimis į pasaulį žvelgsi...  

*  *  *

Pagrindinės veiklos kryptys saugomose teritorijose: darbas su lankytojais (pažintiniai takai, apžvalgos aikštelės, atokvėpio vietos ir t.t.; gido paslaugos), visuomenės švietimas ir informavimas (gamtos mokyklos, jaunosios kartos švietimas gamtoje), teritorijų tvarkymas ir pritaikymas lankymui, gamtinių ir kultūrinių objektų tvarkymas, stebėsena, inspekcinis darbas... Be to, parko teritorijoms yra priskiriamas ir prižiūrimų ar stebimų teritorijų arealas, neretai kur kas didesnis, nei yra vieno ar kito regioninio parko teritorija.

*  *  *

Aplinkos ministerijai pavaldūs yra 36 valstybiniai parkai, Kultūros ministerijai pavaldūs 2 kultūriniai rezervatai (Kernavės ir Vilniaus pilių) ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. (Be to Kultūros ministerija siekia įsteigti kai kuriuos kultūros draustinius.) Prie Vilniaus miesto savivaldybės dar yra Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija.

Su saugomomis teritorijomis susietųjų darbuotojų etatai: Aplinkos ministerijoje (Gamtos apsaugos departamento Saugomų teritorijų strategijos skyrius) – 5, Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje – 45, saugomų teritorijų direkcijose – apie 430. Regioniniuose parkuose esama apie 5-7 darbuotojai, nacionaliniuose parkuose – apie 30 (Kuršių nerijos NP – per 60, nes čia esama ir girininkijų).

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"