Paieška Sveikas, Ozone! (3)

Sveikas, Ozone! (3)

Kvapnusis ozonas: Žemės ir Žmogaus sveikatai. Ozono poveikis mūsų brangiausiam turtui – vandeniui.

Danguolė DROBLYTĖ

 

Žmogaus kūnas maždau 70 proc. sudarytas iš vandens. Vanduo – visų gyvų sutvėrimų turtas. XIX a. viduryje, atradus ozono baktericidinį ir fungicidinį (priešgrybelinis) poveikį, Europos miestuose tai imta naudoti geriamajam vandeniui valyti. Šiuo metu daugiau nei 2000 miestų visame pasaulyje geriamasis vanduo valomas ozonu, o ne aktyviuoju chloru.

 

Kodėl aktyvusis ozonas geriau už aktyvųjį chlorą?

 

Kuo tradiciškai valomas geriamasis vanduo, ir tas vanduo, kuriame maudomės, skalbiame kasdienius rūbus? Aktyviuoju chloru. O ką žinome apie jį? Praktiškai – nieko. Chloruojamas ne tik geriamasis vanduo, bet ir nuotekos, kad patogeniniai mikroorganizmai nepatektų į upes. Chloras naudojamas ir baseinų dezinfekavimui. Chloruoto vandens kokybė dažniausia nustatoma apsiribojant tik ištyrus žarnyno lazdelių kiekį vandenyje. Paprastai, jei po chloravimo 1 ml vandens lieka ne daugiau kaip 3 žarnyno lazdelės, laikoma, kad kiti mažiau atsparūs patologiniai mikroorganizmai visiškai sunaikinti.

Vandens chloravimo istorija ne tokia ir sena. Tik 19 a. buvo nustatyta, kad chloruotas vanduo tinka ne tik baltinių balinimui, bet ir kaip dezinfekcinė medžiaga. Vandens dezinfekavimui chloras pradėtas naudoti nuo 1846 m., kai Vienos (Austrija) ligoninėje imta plauti rankas chloruotu vandeniu. 1888 m. ten pat tarptautiniame higienos specialistų kongrese buvo pripažinta, kad užkrečiamos ligos, tame tarpe ir cholera, gali plisti per vandenį. Imta ieškoti vandens valymo priemonių. Pamažu dideliuose miestuose pradėta chloruoti ir geriamąjį vandenį. 1895 m. Niujorkas tapo pirmuoju miestu, kuris tuo tikslu išbandė chlorą. Dabar, rašoma spaudoje, šio miesto meras ragina atsisakyti chloravimo ir pereiti prie vandens ozonavimo. Kodėl?

Vandens valymui kasmet pagaminama šimtai tūkstančių tonų chloro. Chloras lengvai ištirpsta vandenyje sunaikindamas jame visa, kas gyva. Paprastai vienam 1 m3 vandens reikia – 1,5- 2 g chloro. Tačiau dažnai jo dedama daugiau - dėl garantijos. Labai mažas chloro kiekis gal ir nesukeltų didesnio pavojaus sveikatai, tačiau padidintas jo kiekis tampa pavojingu.Ypač tada, kai vanduo papildomai užterštas cheminėmis pramoninėmis medžiagomis. Kai kurios vandens priemaišos po chloravimo tampa ypatingai nuodingos, gali būti net vėžį sukeliančių dioksinų.

Štai kodėl pastaruoju metu pasaulyje vis dažniau vanduo ozonuojamas, nes toks vanduo minėtų reiškinių nesukelia. Ozonuotas vanduo ypač populiarus atviruose baseinuose. (Teigiama, jog dabar pasaulyje esama per 300 baseinų su ozonuotu vandeniu.) Toks vanduo negraužia akių, nepalieka nuosėdų ant odos, nurijus gurkšnį negraužia gerklės… 

Chloro iš organizmo išplauti neįmanoma. Ar tai pavojinga? Taip. Ir tai reikia žinoti kiekvienam žmogui, tai naudinga žinoti mūsų miestų vadovams, asmeninių ir visuomeninių baseinų savininkams, visiems vandens vartotojams.

Svarbiausia, ką reikia žinoti:

*Chloruojant vandenį praktiškai sunaikinamos visos bakterijos, tačiau atsiranda kenksmingų sveikatai organinių  kancerogeninio pobūdžio medžiagų  - dioksinų ir kitų darinių;

* Ozonuojant vandenį minėtų medžiagų nebūna, tačiau ozonas sunaikina ne visas bakterijas. Likusios po ilgo laiko gali pradėti daugintis iš naujo, o vanduo gali tapti nešvarus. Kad taip neatsitiktų, ozonuojant vandenį reikia labai greitai jį suvartoti - minėti pavojai išnyksta.

 

Ar efektyvu ozonuoti baseinų vandenį?

 

Efektyvu, jeigu vanduo nuolat cirkuliuoja per ozonatorių. Ekologinio saugumo požiūriu, turint galvoje giluminį ozono poveikį aplinkai, ozonas neturi sau lygių, nes:

- vandens ozonavimas nesukelia jame jokių pašalinių darinių, jo Ph lieka nepakitęs;

- ozono perteklius po kelių minučių virsta deguonimi ir nepablogina vandens organoleptinių savybių;

- ozonas naikina organines medžiagas, kurios skatina mikroorganizmų atsiradimą;

- tinkamai parinktos ozono dozės leidžia pašalinti iš vandens kai kuriuos pavojingus junginius;

- ozonas oksiduoja metalų junginius, tame tarpe geležies, aliuminio ir kitų;

- ozonas, skirtingai nuo chloro, nesudaro pašalinių kancerogeninių organinių junginių;

- ozonas „išplauna“ iš vandens gamtines arba pramonines organines medžiagas, kurios suteikia blogą kvapą, skonį ir spalvą.

Baseiną lankantys žmonės dažnai nė nežino, kad chloro išplauti iš organizmo neįmanoma. Baisiausia, jog chloras organizme kaupiasi ir daro didžiulę žalą sveikatai. Įrodyta, kad chloras aktyviai jungiasi su organinėmis medžiagomis ir sudaro didelį kiekį labai nuodingų kancerogeninių junginių. Plaukimo baseinuose minėtų toksinų susidaro gana didelės koncentracijos, ypač tada, kai nėra pastovios vandens recirkuliacijos, ilgą laiką nekeičiami vandens filtrai. Jeigu po baseino parausta akys ir atsiranda odos bėrimų, vadinasi, vandenyje yra toksinų. Vidutiniškai žmogaus kūnas per 1 valandą gali absorbuoti iki 0,5 litro vandens iš baseino (su visu to vandens turiniu).

Baseinų ozonavimas – nekenksminga ir saugi valymo priemonė. Pirmenybę vandens valyme metas teikti ozonui, o ne chlorui. Ozonas atsiranda iš oro. Virtęs deguonimi nukenksmina vandenį, nesukeldamas jame jokių papildomų toksinų. Ozonas nedirgina akių gleivinės, negadina maudymo kostiumėlių, plaukų, ir, skirtingai nuo tradicinių cheminių medžiagų, naudojamų baseinuose ir voniose su hidromasažu, nesutrikdo Ph balanso.

Įrodyta: dozuotas ozonas nekenkia aplinkai ir nesukelia pavojų sveikatai. Vanduo, jį ozonuojant, išsivalo 300 kartų greičiau, nei chloruojant. Ozonas suskaldo (sunaikina) į vandenį patekusias organines nuodingas medžiagas (jos tampa netirpios). Tokiu būdu apsaugo vandens filtrus bei patį vandentiekį. Išmintingai ir techniškai teisingai sutvarkyta vandens ozonavimo sistema sunaikina virusus ir bakterijas, pelėsius ir parazitus. Po ozonavimo vanduo tampa skaidrus, švarus, patrauklus, tuo tarpu chloro garai pastoviai laikosi vandens paviršiuje, o pats vanduo gali būti drumzlinas, neskaidrus. Ozonavimas likviduoja kalcio druskų susidarymą, mažina metalų koroziją atvirame ore, nepalieka riebaus ir kreidinio sluoksnio ant baseino sienų.

Teisingai parinkta vandens baseinų ozonavimo sistema pateisina investicijas (jos atsiperka per 1,5–2 metus).

 

Ar sveiko oro mums pakanka?

 

Proto civilizacijos pasiekimai, kuriais taip didžiuojamės, rodo, kad gero atmosferos oro trūksta jau dabar. Tuos įsitikini, kai susergi astma, kai kankina alergija, kai krūtinė plyšta iš skausmo nuo dusulio, kai nežinia ką atiduotum už tyro oro gurkšnį…

Tad reikia kai ką daugiau žinoti apie mūsų gelbėtoją - ozoną. Žemės atmosferos sluoksnio deguonies kiekis ne visada buvo vienodas, jis kaupėsi pamažu, tūkstantmečių bėgyje. Fotosintezės dėka Žemė iš augalų sukaupė nemažas deguonies atsargas. Ir tik per paskutinius 50 metų oro kokybė pasikeitė taip stipriai, jog mokslininkai prakalbo apie evoliuciją, kuri vyksta atbuline linkme – abiotinę evoliuciją, sukeliančią mutacijas. 

 

Ką reiškia „oro užterštumas“?

 

Tą sąvoką apibrėžia įvairios leistinos, neleistinos, ribojamos (ir t.t.) „normos“. Tačiau gyventi dera savo galva, pačiam rūpintis savo ir artimųjų sveikata. Todėl reikia žinoti daugiau apie priemones, kurios padeda gaivinti orą ir valyti jį nuo kenksmingų dujų. Tų įrengimų yra įvairių.

Priemonės su drėkinamuoju valikliu.

Tuose įrengimuose oras praleidžiamas per indą, pripildytą skysčio (paprastai - vandens tirpalas). Tai nesudėtinga ir pigi priemonė: rezervuaras su skysčiu + ventiliatorius. Jis lengvai sugeria kietas oro daleles, bet negali sugerti netirpių. Kita vertus, toks įrenginys didina garų kiekį patalpoje, o tai turi neigiamos įtakos aplinkai, nes kai kurie alergenai (ypač grybeliai) tampa aktyvus ir ima plisti ore.

Oro jonizatoriai.

Tai įregimai, veikiantys pagal elektrostatikos principą, efektyviai surenka kietas daleles ore (dulkes), bet mažai efektyvūs prieš dujines.

Oro valikliai veikiantys ultravioletinio spinduliavimo principu.

Teoriškai mikroorganizmų naikinimui ultravioletiniai spinduliai yra labai efektyvūs. Tačiau tie spinduliai veikia ne visus patogeninius mikroorganizmus. Šių įrengimų veikimo laikotarpis irgi gana trumpas, vadinasi - tai yra brangi priemonė.

Ozonatoriai.

Ozonas, kaip žinote, puikiai susidoroja su patologiniais mikroorganizmais, gerai dezinfekuoja orą ir vandenį, tačiau didelės ozono koncentracijos gali kenkti plaučiams.

Kiekvienam žmogui, ketinančiam įsigyti oro ozonatorių, kyla daug neaiškumų. Dabar jau kuriami tokie ozonatoriai, kuriuose ozono kiekis griežtai normuojamas. Tad ozoną galima naudoti be pavojaus sveikatai.

*  *  *

Civilizuoto gyvenimo faktai… mūsų sąmoningumui:

- būtent civilizuotose šalyse niekas nebegali išvengti automobilių išmetamųjų dujų įtakos;

- pavojingi sveikatai dujų pavidalo junginiai, kuriuos į atmosferą išmeta pramonės įmonės, gaminančios įvairią cheminę produkciją, labai stipriai ir ilgam apnuodija orą, vandenį, dirvą (ir žmogų);

- kietos ir skystos pramonės įmonių gamybos atliekos, patekusios į specialius sąvartynus, teršia gruntinius vandenis, o jeigu jos deginamos - tai oro taršos sąskaita;

- pats Žemės gyventojas greitai pasieks savo „gamtinių“ galimybių ribą: dėl oro, vandens ir maisto taršos vis daugiau silpsta imuninė sistema, atsiranda „naujos“ ligos - vis daugiau žmonių serga alergijomis, kenčia galvos skausmus, jaučia chronišką nuovargį, depresiją;

- nebėra švaraus oro ir vandens net kurortuose, kaimo vietovėse;

- dujomis apnuodytas oras, ilgalaikis sėdėjimas automobiliuose, nuodingi pesticidai maiste… (ir t.t.).

 

Apie terapinį ozono poveikį žmogui ir visiems gyvūnams - kitame „Žaliojo pasaulio“ numeryje.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"