Paieška „Girios aidas“, kursai aidi...

„Girios aidas“, kursai aidi...

Druskininkų miškų urėdijoje miškininkų veiklą „diriguoja“ ir miestas, ir kurortas

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Keičiasi lankytojų poreikiai

 

Ypač svarbų vaidmenį ugdant moksleivių, jaunuolių ir apskritai visuomenės ekologinį, gamtosauginį sąmoningumą, vykdant švietėjišką veiklą atlieka Druskininkų miškų urėdijos mokymo ir informacijos centras „Girios aidas“.

Šio urėdijos padalinio vedėjas Antanas Lankelis informavo, kad veiklos mastai vis didėja. „Girios aido“ funkcijos – ne tik parodyti, kas yra miške gera ir gražu, bet kartu vykdyti švietėjišką veiklą, pritraukti daugiau jaunimo, mokyti, auklėti moksleivius, jaunuolius elgesio kultūros gamtoje. Pasak Antano Lankelio, „Girios aidas“ yra tartum visuomenėje vykstančių ekologinių, pažintinių, informavimo procesų barometras. Jei tik, tarkime, kur nors išsilieja naftos produktai, vasarą pradeda degti miškai, lankytojai tiesiog atakuoja klausimais: kas vyksta, kodėl vyksta? Ir viską jiems reikia paaiškinti, atsakyti į daugybę klausimų. Vedėjas sako, kad moksleiviai, studentai, kurie lankosi „Girios aide“, gauna labai reikalingos informacijos apie miškus, jų saugojimą nuo gaisrų ir apskritai apie gamtoje vykstančius procesus, o tai kaip tik padeda jiems ugdytis gamtosauginį sąmoningumą.

„Girios aidas“ gyvuoja jau ketvirtą dešimtmetį, bet jo veikla dabar yra gerokai kitokia nei buvo prieš tris-keturis dešimtmečius. Ir lankytojų poreikiai rafinuotesni nei būdavo anksčiau. Todėl kuriama geriau tuos poreikius atitinkanti infrastruktūra – pramogų aikštelės, aplink centro pastatą atsiranda vis daugiau meniškai atliktų medžio skulptūrų, įrengtas stendas su informacija apie naujus lankytinus objektus. Ir apskritai kaupiama daugybė naujos informacijos. Be to, nemaža stendų ir prie lankytinų objektų įvairiose kitose vietose. Perskaito, sakysim, mokinukas tai, kas parašyta stende apie retuosius augalus, ir jau nereikia pačiam brautis į mišką, į Raigardo slėnio šlaitą, trypti augalų buveines.

O „Girios aido“, kuris lankomas pakankamai dažnai, nes aplinkoje yra vietos ir vaikams pažaisti, ir vyresniems lankytojams papramogauti. Vaikai noriai naudojasi atraktyviais įrenginiais muziejaus kieme. Ketinama vaikams, paaugliams bei jaunuoliams net specialią pramogų aikštelę įrengti. Praėjusiais metais pradėta kurti miškininkų alėja. Kuriamas miškininkystės stendas, siekiama, kad moksleiviai daugiau sužinotų ir apie garsius lietuvių miškininkus.

Bendradarbiaujama su Druskininkų mokyklomis. Aktyvūs jaunųjų miško bičiulių būreliai veikia „Saulės“ pagrindinėje mokykloje, „Atgimimo“ vidurinėje mokykloje. Jų nariai dažnai lankosi „Girios aide“, kur turi progų kurti įvairius darbelius iš gamtinių medžiagų. Moksleiviai rengia savo darbų parodas, kasmet padeda miškininkams kabinti paukščiams inkilus – kaip sanitarinę priemonę miško sveikatingumui gerinti. Ir tuos inkilus konstruoja bei gamina patys vaikai. Bedirbdami šį darbą, jie susipažįsta su paukščių poreikiais: koks inkilas kokiam paukščiui tinka. Druskininkų ir Marcinkonių mokyklų auklėtiniai dalyvauja miško sodinimo akcijose.

Jau tapo tradicija kas antri metai rengti miškininkų ar miškų sistemoje dirbančių žmonių, mėgstančių fotografuoti, darbų parodas. Šiemet ketinama išplėsti parodą, nes paaiškėjo, kad tarp miškininkų yra ir medžio drožėjų, ir tapytojų. Tokia paroda bus atidaryta šių metų gegužės 30 d.

 

Tetervinų populiacijai plėsti

 

Šiais metais Lietuvoje vyks tarptautinė konferencija „Gamtos ir žmogaus sauga“; kurios vienas iš  išvažiuojamųjų posėdžių numatomas „Girios aide“. Be to, Druskininkuose rugsėjo mėnesį vyks Baltijos šalių miškininkų suvažiavimas, kurio aktuali gamtosauginė tema: buvusių karinių poligonų naudojimas. Urėdas Viktoras Klimas pasidžiaugė, kad urėdijos teritorijoje buvusio sovietinės kariuomenės karinio poligono dalis naudojama tetervinų populiacijai išplėsti. Yra atvertas 40 ha plotas, tinkama buveinė tetervinams, įrengti stebėjimo bokšteliai, stendai. Kita tos teritorijos dalis savaime atžėlusi, dalis miškininkų apželdinta. Tad savotiškai įdomu stebėti, kaip atsikuria miškas buvusiame kariniame poligone.

Didesnioji miškų dalis – saugomos teritorijos, kuriose apriboti ne tik veiklos plotai, bet ir darbų laikas. Pavasario, vasaros metu kirtimai nacionalinio parko teritorijoje, kuri sudaro 12 tūkst. ha urėdijos girių plotų, yra draudžiami. Tai irgi apsunkina miškininkų darbą. Griežto miško apsaugos režimo teritorijoje, kuri sudaro net  8 procentuos ūkinė veikla iš viso nevykdoma. Tai gamtiniai rezervatai, kertinės miško buveinės.

 

Laisvės kovotojų takais

 

Miškininkų pastangomis šalia „Girios aido“ pastato įrengtas stendas, pasakojantis apie tai, kas vyko urėdijos miškuose pokario metais priešinantis okupacinei santvarkai. Jame sužymėtos vietos, kuriose buvo partizanų bunkeriai, vyko pasipriešinimo kovos, partizanų žūties vietos, jiems pastatyti paminklai ir atminimo ženklai. Stendas kelia didelį susidomėjimą, nes tai dar nedaug kur daroma, yra lyg ir tam tikra naujovė. Moksleiviai, jaunuoliai, pamatę šį stendą, pateikia daug klausimų, o dažnai ir prašo padėti pasiekti tas atmintinas vietas. Tad atsirado turistinis maršrutas „Partizanų kovų keliais“, kuriuo kartu su Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus darbuotojais miškininkai veda lankytojus. Padaugėjo atvykstančio jaunimo, moksleivių grupių iš visos Lietuvos. Svarbiausių šio maršruto objektai – atkurti partizanų bunkeriai Ratnyčėlės upelio, Merkio upės šlaituose, Viršurodukio miškuose.

Šalia Latežerio yra Kermušijos kaimas, netoli kurio pokaryje buvo trijų Lietuvos partizanų bunkeris. Šalia pastatyta didelė pavėsinė lankytojams. Atvykusios grupės gali išklausyti to partizanų bunkerio įrengimo ir labai sudėtingą šio krašto pokario rezistencijos istoriją. Šalia bunkerio įrengtas stendas su svarbiausių šios vietovės objektų schema bei partizanų nuotraukomis. Kartu su Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejumi miškininkai atstatė bunkerį.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"