Paieška Aplenkiant senąjį Zervynų kaimą

Aplenkiant senąjį Zervynų kaimą

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Anksčiau sraunia Ūlos upe baidarėmis plaukiantys vandens turizmo mėgėjai kėlė nemažų rūpesčių Dzūkijos nacionalinio parko direkcijai. Turistai drumsdavo Zervynų kaimo ramybę, tad, žinoma, gerokai įkyrėjo vietos gyventojams.

 

Jei nori plaukti Ūlos upe

 

„Iš tiesų turėjome problemą dėl Zervynų kaime keliamo bruzdesio, - sakė Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Drobelis, - nes tai labai populiari vieta burtis vandens turistams. Jie, žinoma, pavaikščiodavo po Zervynų kaimą, bet, kas svarbiausia, ten buvo atvežamos baidarės. Taigi maršrutai prasidėdavo Zervynose, o ten – siaura gatvelė, nepritaikyta važinėti automobiliais su priekabomis, kuriems tekdavo sukinėtis tarp pastatų. Mašinos sudarydavo ir avarinių situacijų. Dėl to, kad keliamos dulkės, trikdomas kaimo gyvenimas, žmonės ėmė reikšti pretenzijų. Buvo daug diskusijų ir savivaldybėje, ir mes, nacionalinio parko darbuotojai, puikiai supratome tą problemą. Tad, padedant Aplinkos ministerijai, Seimo nariams, gavome šiokį tokį finansavimą. Savivaldybės lėšomis asfaltuota nuo pagrindinės trasos Druskininkai-Varėna atsiskyrusi kelio atšaka į Zervynas. O  gautomis savomis lėšomis nutiesėme kaip ir aplinkkelį – aplenkėme Zervynų kaimą, įrengėme aikštelę. Dabar atvažiuoja baidarių nuomotojas, atveža turistus ir, nepasiekęs kaimo, iškelia valtis, išlaipina keliautojus. Ten prasideda plaukimo maršrutas, vadinasi, įvažiuoti į Zervynų kaimą nereikia. Gal viena kita mašina ir pasuka į kaimą, bet su baidarių nuomotojų asociacija sudaryta sutartis, tad primygtinai nurodome, kad visi turistai, plaukiantys baidarėmis, būtų išsilaipinti iš automobilių ir pradėtų kelionę Ūlos upe tik numatytoje vietoje, esančioje už Zervynų kaimo ribų. Taigi šią problemą jau pavyko pašalinti“.  

Pasak E. Drobelio, anksčiau prasidėjus vandens turizmo bumui, atrodė, kad lankytojų, turistų skaičius tik didės, bus nekontroliuojamas, taigi visa aplinka liks nutrypta, nuniokota. Bet padėjo tai, kad nacionalinis parkas gavo įgaliojimus reguliuoti Ūlos upe plaukiančių turistų skaičių. Vadovaujantis atitinkamais teisės aktais, per kelerius metus pavyko sureguliuoti vandens turistų srautą ir dabar netgi šios pramogos taisyklių pažeidėjų beveik nebūna. Nuolat vyksta inspekcinė veikla, rengiami reidai, tad tik vienas kitas turistas ryžtasi plaukti upe be leidimo, nes visi žino, kad dėl to turėtų nemalonumų.

 

Merkiu ir Nemunu

 

Beje, padaugėjo mėgėjų plaukti Merkio upe, kuriai griežtos taisyklės, nustatytos Ūlos upei, negalioja. Kita vertus, ir ne visai Ūlos upei taikoma jau minėta tvarka. Aukštupyje, kuris nėra Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, vandens turistai jaučiasi nevaržomi. Tikimasi, kad artimoje ateityje vandens turizmas bus reglamentuotas visoje Ūlos upėje – bus galima plaukioti tik gavus leidimus, kad baidarių, valčių tuo pačiu metu upėje nebūtų per daug, kad visi galėtų jaustis saugiai.  

Numatant vandens turizmo trasas, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje palei Merkį ir Ūlą įrengta turistams stovyklaviečių, nakvynės vietų, kuriose galima statyti palapines, kurti laužus. Bet dar nėra sutvarkytos pakrantės savivaldybei priklausančiose vietose Ūlos upės pakrantėse. Taip pat neišplėtotas vandens turizmas Nemunu. Prie šios didžiausios Lietuvos upės kol kas įrengta tik viena tinkama stovyklavietė žemiau Merkinės esančiuose Krikštonyse. Tiesa, numatyta daugiau, bet visos kitos stovyklavietės turėtų atsirasti privačiose valdose. Kaip mano Eugenijus Drobelis, šią problemą reikia taip pat greičiau spręsti, nes vandens turistų, pageidaujančių plaukti Nemunu, daugėja, o stovyklaviečių jiems dar trūksta.

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"