Paieška Atsinaujinusi nuošliauža Gedimino kalne

Atsinaujinusi nuošliauža Gedimino kalne

 

Šių metų kovo 3 d. Gedimino kalno rytiniame šlaite įvyko grunto deformacija, pasireiškusi atsinaujinusia nuošliauža toje pat vietoje, kur 2004 m. kovo mėn. pabaigoje jau buvo susidariusi nuošliauža.

2004.03.22–23 (po liūčių kovo 20–22 d.) nuošliauža susiformavo Gedimino kalno rytiniame šlaite virš pakilimo kelio į aukštutinę pilį. Nuslinko pasunkėjęs grunto masyvas, kurį sudarė įmirkęs dirvožemis ir po juo slūgsantis smėlis bei priesmėlis. Šios nuošliaužos tyrimų duomenys pateikti ataskaitoje (Pečkaitis A. Vilniuje Gedimino kalno rytinio šlaito įvykusios nuošliaužos paaiškinimas / – 2004, Vilnius, – 19 p., t. t. 12 graf. dok.; 1 d. – UAB „Geostatyba“. – Rankraštis saugomas LGT GF (Nr. 6681).

2008 03 03 nuošliauža pažeidė nedaug didesnę šlaito dalį (lyginant su 2004 m.) ir formavosi dviem etapais: pirma šlaitu žemyn pasislinko nestabilus grunto masyvas, o vėliau dalis jo nuslinko iki pat pėsčiųjų tako. Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos specialistų teigimu, š. m. vasario mėn. jau buvo pastebimi nežymūs pokyčiai žemės paviršiuje būsimos nuošliaužos vietoje. Taigi šis procesas realizavosi dabar kaip permirkusio grunto nuošliauža, o tikrąją šlaito stabilumo būklę gali išaiškinti tik išsamūs inžineriniai geologiniai tyrimai. Jų pagrindu turi būti numatyti šios nuošliaužos padarinių sutvarkymo darbai. Be to, jau yra požymių, kad gali deformuotis ir greta esantis šlaito segmentas. Tai sukeltų didelę grėsmę pilies sienų stabilumui. Pilies sienose matomi aktyvūs plyšiai gali būti susiję su šlaitų deformacijomis.

Dažniausiai nuošliaužos atsiranda po pavasario polaidžių, liūčių ar kitais drėgnais metų laikais. Natūrali šlaitų būsena, jų gamtinio drėgnumo režimas dažnai pažeidžiami ir dėl žmogaus ūkinės veiklos, pavyzdžiui, vykdant statybas šlaituose ar jų prieigose.

2004 metais Lietuvos geologijos tarnyboje buvo sukurta nauja valstybinės geologinės informacijos sistemos posistemė „Geologiniai procesai ir reiškiniai“ skirta kaupti, įskaitmeninti ir valdyti duomenis apie šiuos ir kitus geologinius reiškinius. Šioje duomenų bazėje yra duomenys apie 79 nuošliaužas, nuo 2000 metų surastas Neries ir jos intakų slėnių šlaituose Vilniaus apylinkėse, Nemuno bei jo intakų slėniuose Kauno mieste ir kitose Lietuvos vietose.

Tad jau dešimtmetį Lietuvos geologijos tarnyboje kaupiami duomenys vienareikšmiškai liudija: šie nepalankūs geologiniai reiškiniai įvyksta naujose inžineriniu geologiniu požiūriu nestabiliose vietose arba atsinaujina jau pažeistose ir tinkamai nestabilizuotose (jei tam tikrais atvejais techniškai įmanoma tai atlikti). Artimiausioje ateityje, priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, gali tekti rūpintis keliamomis grėsmėmis šlaituose pavasario polaidžio ir gausesnio lietaus metu.

Lietuvos geologijos tarnybos inf.

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"