Paieška Senaisiais pirklių keliais

Senaisiais pirklių keliais

Rita KROMPALCIENĖ

Pagramančio regioninio parko Lankytojų centro administratorė

 

Parodoje „Vivattur 2008“ Tauragės apskritis pristatė turistinį maršrutą „Senaisiais pirklių keliais“. Tai kelias, kuriuo dabar keliauja turistai, lankytojai.

Viena iš Hanzos pirklių kelionių krypčių ėjo iš Karaliaučiaus į Rygą per Tauragę.

HANZA – Šiaurės Vokietijos, Prūsijos ir Livonijos miestų prekybinė ir politinė sąjunga. Viduramžiais ji šimtus metų išlaikė savo įtaką Baltijos regionui. Hanzos miestai – Dancigas, Karaliaučius, Ryga palaikė glaudžius ryšius su Lietuva. Iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Hanzos pirkliai veždavo odas, kailius, vašką, miško medžiagą, javus, o čia įveždavo druską, audinius, metalo dirbinius.

Žygimanto Augusto laikais (1563-1579m.) į Hanzos prekybos tinklą įsitraukė Šiaurės ir Vakarų Lietuvos žemės. Prekybiniai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pirklių kontaktai su Hanzos miestų pirkliais buvo aktyvūs. Didesnės ekonominės reikšmės Lietuvai turėjo jos prekybiniai santykiai su Karaliaučiumi ir Gdansku. Gdansko pirkliai vykdė Lietuvoje aktyvią prekybą, XVI a. imtasi masinio miško ir jo produktų išvežimo Nemuno bei Jūros upėmis.

Visais laikais Tauragėje klestėjo prekyba. Tam didelės įtakos turėjo siena tarp Lietuvos ir Vokietijos. Panaikinus sieną tarp Vokietijos ir Lietuvos, rusams aneksavus Karaliaučiaus kraštą, Tauragė neteko prekybinio miesto statuso. Taip nutrūko 5 šimtmečius gyvavusi Hanzos prekybinė sąjunga, o buvusią Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sienos liniją žymi tik išlikęs sienos fragmentas.

Pristatant turistinį maršrutą “Senaisiais pirklių takais“ buvo akcentuojamas aktyvus ir poilsinis turizmas, architektūros paminklai, gamtos ir kultūros paveldo objektai Tauragėje, Pagramančio regioniniame parke. Važiuojant Hanzos keliu pro Tauragę galima pamatyti visą kompleksą pastatų, kurie anuo metu priklausė muitinei. Dabar Pilies pastatuose veikia Moksleivių kūrybos centras, Fotogalerija, Tauragės krašto muziejus „Santaka“. Pietų Žemaitijos turistinis maršrutas ėjo nuo Pagėgių Bitėnų link, per Vilkyškius, Tauragę, Šilalę, Vytogalą, Upyną, Skaudvilę, Bijotus.

Šiandien keliaujant senaisiais pirklių takais praeiname pro Pagramančio regioninį parką, kuris  įsikūręs tarp Tauragės ir Šilalės, apima Jūros ir Akmenos upių baseinus su miškais, piliakalniais ir slėniais. Visas šis grožis saugomas ir puoselėjamas keliautojams, parko lankytojams, kad galėtų patirti ir išmokti gamtoje daug nuostabių dalykų. Pasigrožėti unikliais gamtos sukurtais vaizdais. Upių kilpos, miškai, kalvos ir pelkės kėlė daug rūpesčių senovės pirkliams, o šiuo metu tai lankomiausios vietovės.

Vieni iš svarbiausių kultūros paveldo vertybių – piliakalniai, seniausi Lietuvos gynybiniai įtvirtinimai. Senovėje apie piliavietes kurtos legendos, vėliau piliakalniuose ieškota Lietuvos stiprybės šaknų ilgoje kovoje su Kryžiuočių ordinu, dar vėliau piliaklniai tapo kaimo švenčių ir pasilinksminimo vietovėmis. Šiandien jie yra patys žinomiausi ir gražiausi Lietuvos archeologijos paminklai, saugomi ateities kartoms.

Pagramančio regioniniame parke stūkso net aštuoni piliakalniai, su skirtingais vaizdais, struktūra ir legendomis. Seniausius Pagramančio laikus mena prie Gramančios upelio žiočių virš viso miestelio iškilęs įspūdingas, klasikinių formų Pagramančio piliakalnis, apipintas legendomis ir padavimais.

Akmenos ir jūros upių kraštovaizdyje įspūdingai atrodo Pagramančio, Genių, Alangos ir Jocių atodangos, jų skardingus šlaitus sukūrė dvi gamtos jėgos – upės srovė vingyje ir gravitacija. Prie vienos įspūdingiausių poilsiaviečių - „Lakštingalų slėnio“ įrengtas Akmenos kraštovaizdžio draustinio pažintinis pėsčiųjų takas. Taip pat pėsčiųjų pažintiniai takai įrengti Lylavos hidrografiniame draustinyje, Dabrupio miške, Plynosios auštpelkės telmologiniame draustinyje. Tad yra puiki galimybė lankytojams susipažinti su gamtos vertybėmis, grožėtis unikaliu kraštovaizdžiu. Labai gerą įspūdį lankytojams suteikia Didžioji Akmenos rėva, Akmenos ir Jūros upių santaka, akmuo Milžinas, Gudlaukio ąžuolas ir kiti lankytini objektai.

Parodos metu pristatyti vandens, dviračių ir pėsčiųjų maršrutai po Pagramančio regioninį parką. Didžiausias susidomėjimas - plaukimas Jūros ir Akmenos upėmis, taip pat pažintiniais pėsčiųjų takais. Daug keliautojų šiuo metu noriai renkasi iškylas dviračiais. Tai - puiki galimybė aplankyti vietoves, prie kurių sunku privažiuoti automobiliu.

Norėdami pailsėti nuo kasdieninių rūpesčių, įtampos, ramybę ir džiaugsmą pajusite vaizdingame Lietuvos kampelyje - Pagramančio regioniniame parke. Pakeliaukite kad ir senaisiais pirklių takais, pasigrožėkite įspūdingais Jūros ir Akmenos upių slėniais, piliakalniais, atodangomis, pažintiniais pėsčiųjų takais... Visa tai paliks neišdildomų įspūdžių, kuriuos verta patirti kiekvienam.

  

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"