Paieška Nesikivirčijant su prigimtimi?..

Nesikivirčijant su prigimtimi?..

Aktuali studija apie žvejybinį turizmą ir rekreacinę žuvininkystę

Vacys PAULAUSKAS

 

Pamažu užmarštin grimzta laikai, kai meškeriotojui užteko iš lazdyno išpjauto meškerykočio, iš arklio uodegos ašutų nuvyto valo ir iš paprastos adatos pasidaryto kabliuko. Šiuolaikinio žvejo poreikių nebetenkina netoli namų gurgiantis upelis, ranka pasiekiamas ežeriukas ar tvenkinys. Vilioja išvykos į tolesnius žuvingus vandens telkinius, o šiuolaikiški žūklės įrankiai atveria neribotas galimybes žmogaus poilsiui ir pramogai. Mažėja žmonių poreikis meškerioti žuvį maistui. Vis daugiau žvejų prie vandens telkinių atvyksta ne prisigaudyti kalnus žuvies, bet kultūringai praleisti laiką ir pasidžiaugti gamta. Tikras meškeriotojas moka ne tik suvilioti žuvis. Jis puikiai supranta jų išteklių svarbą. Ne veltui Didžiosios Britanijos Aplinkos apsaugos agentūra teigia: ,,Žvejai mėgėjai savo prigimtimi yra gamtos saugotojai ir puoselėtojai”.

Gražus ir turtingas vandenimis mažytis mūsų kraštas. Daugumoje vandens telkinių tvarkomės kaip išmanydami, tačiau turime ir tokių, dėl kurių ateities tenka tartis su kaimynais. Kuršių marios, Nemunas, Šešupė, Vištyčio ežeras – tai vandens telkiniai, kuriuose žuvininkystės plėtojimas aktualus ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai. Abiejų šalių pasienio regionui verta plėtoti žvejybinį turizmą ir rekreacinę žuvininkystę. Siekdamas šį procesą spartinti Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras (LVŽŽTC) parengė projektą ,,Lietuvos ir Rusijos pasienio vandens telkinių žuvų išteklių atkūrimo sąlygų mokslinė-techninė plėtra” (sutrumpinimas - ,,Pasienio žuvys”) ir gavo INTERREG IIIA Lietuvos, Lenkijos bei Rusijos Federacijos Kaliningrado srities kaimynystės programos finansavimą. Apie projektą ,,Pasienio žuvys” ,,Žaliasis pasaulis” išspausdino visą seriją straipsnių.

Norime pasidžiaugti dar vienu šiame projekte numatytu ir atliktu darbu. Dienos šviesą išvydo įdomus informacinis leidinys ,,Žvejybinio turizmo plėtros Lietuvos-Rusijos pasienio vandens telkiniuose galimybių studija ir rekreacinės žuvininkystės plėtojimo strategijos metmenys”. Jame vertingos informacijos ras ne tik žuvininkystės specialistai, o ir žvejai mėgėjai, žvejai verslininkai, turizmo organizatoriai, žūklės prekių gamintojai bei jų platintojai, sportinės žūklės klubai, vandens telkinių savininkai, valdytojai, žvejybos ploto naudotojai ir visi kiti, kurie domisi pasienio regiono ir visos Lietuvos žuvininkyste.

Mėgstantys keliauti meškeriotojai su įdomumu studijuos žvejybinio turizmo ir žuvininkystės apžvalgą pasaulyje. Didžioji Britanija laikoma giliausių mėgėjiškos žvejybos tradicijų pradininke. Nenuostabu, kad šioje šalyje XIX amžiuje aptinkami pirmieji žvejybinio turizmo daigai. Be kita ko, leidinyje rašoma: ,,Žvejybinis turizmas labai ilgą laiką buvo tiktai turtingesniųjų sluoksnių privilegija. Paprastam piliečiui tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek Jungtinėse Valstijose, tiek kitose šalyse šis malonumas buvo mažai prieinamas. Todėl tikroji jo plėtra pasauliniu mastu prasidėjo tiktai praėjus keliolikai metų po Antrojo pasaulinio karo, t.y. apie šeštojo dešimtmečio vidurį, kai, susidarius palankioms ekonominėms sąlygoms, šimtai tūkstančių ir netgi milijonai žmonių pradėjo aktyviai keliauti po pasaulį, pasiekdami atokiausius mūsų planetos kampelius. Taip atsirado poreikis patenkinti vieną seniausių aistrų – žvejoti.” Kasmet vis daugiau svetimų kraštų aplanko ir Lietuvos meškeriotojai. Tiesa, kol kas ši pramoga įkandama ne visiems gyventojams. Mokytojams, kultūros darbuotojams ar vos galą su galu suduriantiems pensininkams ir kitiems „vidutiniokams“ ne turizmas galvoje. Tačiau tikėkime, anksčiau ar vėliau, išbrisime iš skurdo. Ir kaip kokie amerikonai ar kanadiečiai visi galėsime džiaugtis poilsinės (rekreacinės) žvejybos malonumais.

Maždaug aštuntojo dešimtmečio pabaigoje JAV muselininkų federacija ir kitų šalių žvejų mėgėjų bendrijos sparčiai pradėjo taikyti būdą: „pagavai – paleisk“. Šis būdas sėkmingai skinasi kelią Lietuvoje ir padeda saugoti retų žuvų, ypač lašišažuvių būrio, išteklius. Leidinio autoriai šiam būdui pritaria, bet supažindina ir su abejojančiųjų nuomone: „Palyginti su Šiaurės Amerika, Suomijoje žvejybos būdas „pagavai – paleisk“ nėra toks populiarus. Pastaraisiais metais Suomijoje daug diskutuojama, ar šis būdas yra priimtinas rekreacinėje žuvininkystėje. Pateikta argumentų, jog tai tausoja žuvų išteklius ir sudaro sąlygas geresnei žūklės kokybei, tačiau priešingi argumentai sako, kad pastarasis būdas vertinamas kaip žalojantis  žuvis ir skirtas vien tik malonumui.“

Labai vertingi kruopščiai surinkti duomenys apie visas Lietuvoje ir pas kaimynus meškeriojamas žuvis. Vadovaujantis minėtais duomenimis, net ir mažai meškeriojimo subtilybes išmanančiam žmogui įmanoma pasirinkti tinkamą žvejybinio turizmo maršrutą, kelionės laiką ir gauti informaciją apie teikiamas paslaugas. Vertinga informacija ir apie nemeškeriojamas bei nevalgomas žuvų rūšis: mažąją nėgę, rainę, šlyžį ir paprastąjį kūjagalvį; perspėta, jog mažųjų nėgių kūno gleivės išlieka nuodingos net termiškai jas apdorojus, aprašyti pavojingi žmogui pasienio regiono žuvų parazitai. Pateikiami išsamūs duomenys apie vėžių išteklius ir jų gaudymo būdus. Daug dėmesio skiriama mėgėjišką žūklę Lietuvoje reguliuojantiems teisės aktams, kurių yra priimta apie 90. Daug glaustos reikalingos informacijos šio leidinio naudotojai ras dešimtyje pateiktų priedų, padedančių greitai atsakyti į rūpimus klausimus.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"