Paieška Didėjantis vartojimas ir pavojai aplinkai

Didėjantis vartojimas ir pavojai aplinkai

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Tai klausimas, kuris buvo tarptautinės konferencijos „Tausojantis vartojimas ir gamyba... Kaip tai pasiekti?“, 2008 m. kovo 19-20 d. vykusios Vilniuje, „Šarūno“ viešbučio konferencijų salėje, vienas iš svarbiausių akcentų.

 

Svarbiausi uždaviniai

 

Konferenciją surengė Aplinkos ministerija, drauge su Aplinkos inžinerijos institutu, Tausojamojo vartojimo ir gamybos centru prie JTAP/Vupertalio instituto, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos kultūros kongresu ir Vilniaus universitetu. Svarbiausi jos rėmėjai – Aplinkos ministerija  bei Ūkio ministerija.

Konferencijos tikslai:

* Aptarti šiuolaikinės ekonomikos plėtros tendencijas bei jos poveikį tausojamajam vartojimui ir gamybai, kaip vartotojų visuomenėje apskritai yra galimas tausojamasis vartojimas.

* Išnagrinėti kai kuriuos tausojamojo vartojimo ir gamybos principų taikymo pavyzdžius įvairių šalių praktikoje.

* Suformuluoti siūlymus, kaip įgyvendinti ES tausojamojo vartojimo ir gamybos veiksmų planą; taip pat parengti veiksmų siūlymus, kuriais siekiama diegti tausojamojo vartojimo ir gamybos principus nacionaliniu lygmeniu Lietuvoje ir stiprinti valstybės institucijų ir verslininkų bendradarbiavimą šioje srityje.

Konferenciją pradėjo Aplinkos ministras Artūras Paulauskas.

„Šios konferencijos tema išties yra labai aktuali ir kiekvienam žmogui, ir visai žmonijai, - kalbėjo aplinkos ministras. – Neabejoju, kad klausimas, ar galime ir toliau taip gyventi, nuskambės konferencijoje ne kartą. Ateities žmogus privalės išspręsti dilemą: arba jis bus geras planetos šeimininkas, arba žmogaus iš viso nebus“.

Artūras Paulauskas priminė ir grėsmingus požymius, patvirtinančius šiuos daugelio mokslininkų išsakytus nuogąstavimus. Tai - ir pasaulinis oro temperatūros kilimas, gyvūnų bei augalų įvairovės mažėjimas, spartus neatsinaujinančiųjų išteklių nykimas, kas liudija, kad poveikio aplinkui limitai yra gerokai viršijami.

Baigdamas pranešimą, ministras palinkėjo konferencijos dalyviams sėkmingo darbo, produktyvių diskusijų, į kurių rezultatus bus galima atsižvelgti įgyvendinant nacionalinę darnios plėtros strategiją.

 

Pranešimų temos

 

Pirmąją konferencijos dieną, kurios plenariniam posėdžiui pirmininkavo Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Rainys, buvo perskaityti ir šie pranešimai: Michaelis Kundtas (CSCP Vupertalis, Vokietija) - „Globalios tendencijos“;  prof. Romualdas Juknys (Vytauto Didžiojo universitetas) - „Tendencijos Lietuvoje“; Jakubas Vejchertas (ES Aplinkos direktoratas) - „ES tausojančio vartojimo ir gamybos veiksmų planas“; Alenka Burja (Slovėnijos aplinkos ir teritorijų planavimo ministerija) - „Liublianos konferencijos rezultatai“; prof. Moris Koenas (JK, Lydso universitetas) - „Tausojamasis vartojimas. Praeitis ir dabartis“; prof.  Frydrichas Šmidtas-Blekas (Prancūzija) - „Tausojantis vartojimas. Ateitis“. Taip pat pranešimą skaitė ir Europos aplinkos agentūros atstovas Pavelas Kazmierčykas.

Tema „Ekonomikos augimas ir tausojančioji gamyba – veiksniai ir kliūtys“ antroje dienos pusėje pranešimus skaitė bei diskutavo Lietuvos kultūros kongreso pirmininko Krescencijaus Stoškaus vadovaujami dalyviai – mokslininkai, kiti specialistai.

Šioje konferencijos dalyje buvo keliami aktualūs klausimai ir ieškoma atsakymų.

Pavyzdžiui, koks yra ekonomikos augimo ir aplinkos stabilumo santykis? Ar tai nesuderinama? Jei taip, ar tai yra principinis nesuderinamumas su ekonomikos augimu, ar tik su dabartine ekonomikos plėtros forma? Jei ekonomikos plėtra gali būti suderinta su aplinkos stabilumo išsaugojimu, kokie požymiai rodytų, kad ekonomikos augimas yra subalansuotas? Kokie ekonominiai, socialiniai ir politiniai svertai galėtų tam labiausiai pasitarnauti?

 

Besaikė ekonomikos plėtra – grėsmė žmonijai?

 

O ekonomikos augimo aplinkai keliamų pavojų kol kas tik daugėja. Štai kai kurie apskaičiavimai rodo, kad jei Trečiojo pasaulio šalių gyventojai turėtų tokias pačias gyvenimo sąlygas, kaip ir ekonomiškai pažangių šalių žmonės, bendras gamtos išteklių poreikis keletą kartų viršytų mūsų planetos galimybes. Taigi būtina ieškoti šios vis aštrėjančios problemos sprendimo būdų.

Pirmąją konferencijos dieną taip pat buvo surengta spaudos konferencija bei fotografijos darbų paroda. Joje dalyvavo prof. R.Juknys, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Liutauras Stoškus ir M. Kundtas.

Antrą konferencijos dieną, vadovaujant prof. R. Jukniui, prasidėjo diskusijos, kuriose buvo aptariama, kokios šiuolaikinės plėtros ir visuomenės gyvenimo tendencijos trukdo diegti tausomojo vartojimo ir gamybos principus bei numatyti svarbiausias prielaidas, leidžiančias jas keisti. Buvo svarstoma, kaip vartotojų visuomenėje apskritai yra galimas tausojamasis vartojimas, taip pat kalbėta apie Lietuvoje ir kitose naujose ES šalyse pastebimus savitus vartojimo bruožus bei perspektyvas.

Kartu vyko paralelinės sesijos, per kurias buvo aptariami siūlymai, ieškoma iškeltų problemų sprendimo būdų.

 

Siekiant pažangos

 

Kaip aiškėja iš atliktų studijų išvadų, didžiausią poveikį aplinkai daro būstas, maisto gamyba bei vartojimas ir transportas. Pažanga tausojamojo vartojimo ir gamybos srityje gali būti pasiekta, jei visos interesų grupės – vyriausybė, verslas ir visuomenė – dalyvauja ir siekia bendradarbiauti. Tik efektyvūs partnerystės ryšiai gali padėti diegti tausojamąjį vartojimą ir gamybą į gyvenimo praktiką.

Nors daugelio individualių gamintojų aplinkosauginės veiklos rezultatai gerėja, bendro vartojimo didėjimas dažnai pralenkia pasiektą pažangą, todėl vartotojai yra svarbiausias veiksnys siekiant diegti tausojamojo vartojimo pavyzdžius pagal jų sprendimus bei pasirinkimą. Taip pat labai svarbu sukurti rentabilią patrauklios visuomeninės transporto sistemos plėtros schemą, kuri padėtų sumažinti individualių transporto priemonių naudojimą miestuose, plėtoti susisiekimo dviračiais infrastruktūrą.

Konferencijoje buvo nemaža kalbėta ir konkrečiai apie Lietuvos galimybes šioje srityje. Kadangi mūsų šalis sparčiai perima iš Vakarų Europos gyvenimo būdo bei vartojimo tendencijas, būtina padėti gyventojams įsileisti į savo kasdienybę ne bet kokias, o pozityvias vakarietiškas tendencijas bei pavyzdžius, kurie galėtų lengvai pritapti prie vietos aplinkybių bei žmonių poreikių. Taigi formuojant tausojamojo vartojimo politiką Lietuvoje, svarbu atsižvelgti į praeities gyvenimo praktiką, kad įgyvendinant naująją ekonomikos politiką, neatsirastų ir naujų nepageidautinų reiškinių.

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"