Paieška Gandelį pagerbiant...

Gandelį pagerbiant...

Lietuvoje peržiemojusių baltųjų gandrų paleidimas į laisvę Nemuno kilpų regioniniam parke

 

Lietuvos gyvūnų globos draugija (LGGD) kovo 25-ąją pakvietė visus, norinčius stebėti gandrų paleidimą, rinktis prie Birštono kultūros centro (Jaunimo g. 4,  Birštonas). Tiesa, gandrelių paleidimą į laisvę teko stebėti maždaug už šešeto kilometrų.

*  *  *

Blovieščiai, Gandro šventė, kovo 25 d.

Sakoma, jog apytikriai šią dieną į Lietuvą parskrenda gandrai. Ir tarsi išvaiko paskutinius žiemos ledus. Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Jei pirmą kartą pamatai gandrą skrendantį – viskas puikiai ir sparčiai seksis. Jei pirmą kartą pamatai gandrą tupintį – viskas šiemet eisis iš lėto. Netekėjusios merginoms pamatytas skrendantis gandras reiškė, kad jos šiemet ištekės. Tupintis – kad dar tebetupės savo tėvų namuose. Mokiniui skrendantis gandras – kad sėkmingai „perskris“ į kitą klasę. Stovintis – kad pasiliks toje pačioje klasėje antriems metams.

Šia diena prasideda šiltasis metų pusmetis. Senoliai sako, kad šią dieną meškos ritasi iš guolio. Be to, kažkada Gandrinės buvo laikomos prosenoviškais Naujaisiais metais. Tad neveltui šią dieną svarbūs spėjimai ir tikima, kad kokios pirmos naujų metų dienos, tokie ir visi metai.

Dar vienas su švente susijęs keistas paprotys – tikėjimas, kad šią dieną gyvatės po žemę savo karalienės karūną ritinėja, taip žadindamos gamtą. O jei šią karūną iš jų pavogsi, viską žinosi, kitų mintis skaitysi, žinosi, kur turtai paslėpti.

Šeimininkės Gandrinių dieną atsikeldavo labai anksti (kad visus metus būtų sveikos ir stiprios) ir ruošdavo ypatingus pavakarius artojams, kepdavo įvairių grūdų bandeles. Bandeles dovanodavo ir kaimynams. Tikėta, kad tuomet javai gerai dygs. Ūkininkai šią dieną apžiūri javų sėklas, pažarsto rankomis, tarsi žadindami apsnūdusią per žiemą grūdo gyvybę.

Šią dieną buvo draudžiama taisyti tvoras, kalti bet kokius kuolus, vežti malkas ar pagalius iš miško (kad kartu neprisivežtų gyvačių). Nepatartina ko nors skolinti, nes gyvuliai susirgs.

*  *  *

... Praeitą rudenį ne visi Lietuvos nacionaliniai paukščiai – baltieji gandrai išskrido į Afriką. Kai kurie iš jų dėl įvairių sveikatos sutrikimų ar patirtų traumų buvo pristatyti į LGGD laukinių gyvūnų reabilitacijos skyrių gydymui. Jų kilmės vietos: Anykščiai, Biržai, Garliava, Kaišiadorys, Kėdainiai, Panevėžys, Prienai, Rokiškis, Šiauliai, Trakai, Vilkija. Gandras iš Nidos, kuris jau antrą žiemą praleido LGGD globoje, paleistas Blovieščių išvakarėse, šv. Velykų antrąją dieną, Nidos prieplaukos teritorijoje.

LGGD - tai vienintelė organizacija Lietuvoje, kuri nacionaliniu mastu užsiima laukinių gyvūnų gelbėjimo ir reabilitacijos darbais. Kasmet į papuola visokiausių sergančių, traumuotų ar netekusių tėvų globos laukinių žvėrių bei paukščių, kuriems yra suteikiama kvalifikuota veterinarinė pagalba. Sėkmingai išgydyti ar užauginti, jie paleidžiami atgal į laisvę. LGGD nuolat bendradarbiauja su Aplinkos ministerija, Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos paukščių žiedavimo centru, Lietuvos ornitologų draugija, T. Ivanausko zoologijos muziejumi, Lietuvos zoologijos sodu, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei kitomis institucijomis. Per 2007 metus pagalba buvo suteikta 761 pacientui.

... Pirmieji sugrįžę iš Afrikos gandrai Lietuvoje buvo pastebėti maždaug prieš savaitę. Todėl, LGGD kolektyvo manymu, jau tinkamas laikas paleisti juos į laisvę ir palinkėti jiems geros kloties.

... Primename, kad gandrai yra mėsėdžiai gyvūnai, per dieną sulesantys iki 1 kg įvairaus gyvulinės kilmės pašaro (smulkūs graužikai, žuvys, varliagyviai, vabzdžiai, t.t.).

 

 Parengta pagal LGGD inf.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"