Paieška Leonardui Grudzinskui atminti

Leonardui Grudzinskui atminti

Reda KISELYTĖ

Rokiškio ,,Romuvos“ gimnazijos bibliotekos vedėja

 

Miniatiūrų ciklas “Nuo garstyčios grūdelio…”

(pagal “Šventąjį raštą”)

 

Pastabusis

 

Šis žmogus gyveno stebuklingajame žemės rojuje. Jį valdė nežemiška meilė gamtai. Jis viską jautė, išgyveno, puoselėjo, pažino, nuo pilkos dulkės iki beribio dangaus, nuo beribio dangaus iki pilkos dulkės...

 

Gili meilė

 

Beprotiškai jauki gamtos buveinė. Iš visos širdies grožiuosi jos lobiais, bet vis tiek išminties ieškau knygose. Sklaidau “ŠVENTOJO RAŠTO“ puslapius. ,,Evangelijoje pagal Matą“ rašoma: ,,Jėzus įlipo į valtį, ir mokiniai paskui jį. Ir štai ežere pakilo tokia smarki vėtra, kad bangos sėmė valtį. O jis miegojo. Mokiniai pripuolę ėmė jį žadinti, šaukdami: ,,Viešpatie, gelbėk, žūvame!“ Jis jiems tarė: “Ko jūs tokie bailūs, mažatikiai?“ Paskui atsikėlė, sudraudė vėjus bei ežerą, ir pasidarė visiškai ramu. Žmonės stebėjosi ir kalbėjo: “Kas jis per vienas, kad net vėjai ir marios jo klauso?“ Tai  jau tolima praeitis...

Didysis Gamtos Dainius – Leonardas Grudzinskas - gyveno visai kitoje epochoje, bet jis labai artimai bendravo su Dievo kūriniais: vėju bei ežeru, bangomis bei vėtra... Dviejų herojų galios skirtingos, bet meilė gili...

 

Ištvermingoji kantrybė

 

Mus valdo amžino skubėjimo ritmas. Kaip dažnai dulkės apkloja ištvermingąją kantrybę. Vieną po kito vartau ,,ŠVENTOJO RAŠTO“ puslapius... Ieškau išminties. ,,Jokūbo laiškas“ primena: “Tad būkite kantrūs, broliai, iki Viešpaties atėjimo. Antai ūkininkas laukia brangaus žemės vaisiaus, kantriai jį globodamas, kol sulaukia ankstyvojo ir vėlyvojo lietaus. Ir jūs būkite kantrūs, sustiprinkite savo širdis, nes Viešpaties atėjimas arti“.

Nesvetima Leonardui Grudzinskui buvo ,,Jokūbo laiško“ išmintis. Jis kantriai mokėjo laukti lietaus ir giedros, saulėtekio ir saulėlydžio, šalčio ir šilumos, mėnesių ir metų laikų kaitos...

 

Nuo garstyčios grūdelio...

 

Artimas bendravimas su gamtos pasauliu, jo stebėjimas, įvykių fiksavimas, medžiagos kaupimas, sisteminimas... Ir visa tai - nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, nuo mažos smiltelės iki milžiniškų darbų. Kaip “Evangelijoje pagal Matą”: “Su dangaus karalyste yra kaip su garstyčios grūdeliu, kurį žmogus ėmė ir pasėjo  savo dirvoje. Nors jis mažiausias iš visų sėklų, bet užaugęs esti didesnis už daržoves ir pavirsta medeliu net padangių sparnuočiai atskrenda ir susisuka lizdus jo šakose”. Taip ir Didžiojo Gamtos Dainiaus darbai augo nuo mažo garstyčios grūdelio iki didžiulio palikimo, kurį branginame, saugome iki šių dienų...

 

Kam priklauso svarsčiai?

 

Gamtos Dainiaus darbai ir gyvenimas jau istorija. Mes pildome ir pildome žavingą jo kilnių veiklos barų metraštį...

Vakarėja... Nutilo svajingos paukščių balsų melodijos. Norėtųsi kitaip, bet ,,Patarlių knyga“ mums primena: “Tikros svarstyklės ir svarstyklių lėkštės yra VIEŠPATIES, visi svarsčiai maišelyje jam priklauso”.

Žmogus... Jis bejėgis ką nors pakeisti stebuklingame Žemės rojuje... Užverčiu solidų ,,ŠVENTOJO RAŠTO“ leidinį. Iki kito karto...

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"