Paieška Moksliniai žaidimai su smėliu

Moksliniai žaidimai su smėliu

 

Psammoterapija (taip nuo graikiško žodžio “psammo” vadinamas gydymasis smėliu) žinoma Egipte nuo žilos senovės. Mūsų laikus pasiekę rašytiniai šaltiniai liudija, jog ši gydymosi rūšis būdavo įtraukiama į oficialiai patvirtintus sąrašus ir dėl to itin garsėjo populiarumu. Beje, ko gero, visur, kur tik būta smėlio, žmonės negalėjo nepastebėti jo savybės - palengvinti skausmą. Retai kokiame nors senesniame medicinos vadovėlyje nesama tokios rekomendacijos reumatiniams skausmams malšinti: pasemkite smėlio, įkaitinkite jį krosnyje,  suberkite į drobinį maišelį ir pririškite prie skaudamos vietos.

Tai taip pat psammoterapija – bet gana supaprastinta. Realybėje griebtis procedūrų geriausia ten, kur driekiasi  begaliniai smėlynai ir šviečia kaitri saulė. Ligoniai nuvežami į procedūros vietą apie 15 val. dienos (iki tol rekomenduojami tik lengvi pusryčiai). Ten jau jiems parengtos neilgos įdubos. Smėlio voniomis naudojamasi visiškai apsinuoginus. Pacientas, užpilamas 5-6 centimetrų smėlio sluoksniu, paliekant nepridengtą širdies sritį. Galva apsukamas skarele, kad neįkaistų. Vonios trukmė – 15-20 minučių. Po to reikia pasitraukti į šešėlį ir palaukti, kol kūnas atauš iki reikiamos temperatūros. Vėliau šilčiau apsirengti ir eiti į dušą. Na, o galiausiai sočiai pavalgyti, ypač rekomenduojamas sūrokas maistas.

Kuo gi geras karštas smėlis? Visa paslaptis ta, kad jis lengvai sugeria šilumą ir prastai ją atiduoda. Todėl jo temperatūra, siekianti 50-60 laipsnių (o būtent tokia šiluma reikalinga psammoterapijai, todėl, kad yra optimali biocheminių procesų suaktyvinimui organizme) yra laikoma gana komfortiška. Gydyti padeda ir didelis smėlio hidroskopiškumas: organizmo išskiriamas prakaitas akimirksniu sugeriamas. Kadangi smėlio terpė yra silpnai šarminė, apie kūną susiformuoja angliarūgštinė “plėvelė”, padedanti deguoniui sparčiau pasiekti organus ir audinius.

Esama įrodymų, jog per keletą procedūrų (paprastai jų taikoma nuo 5 iki 9, bet kartais gydymasis užsitęsia iki mėnesio) žmonės ilgam išsivaduoja nuo kankinančių skausmų nugaroje. Reumatizmas, neuralgija, nevaisingumas – tai anaiptol ne visos ligos, kuriomis gydomasi smėliu. Tiesa, kaip ir bet kuris kitas gydymo būdas, naudojantis šilumą, psammoterapija turi ir gana nemaža apribojimų: pradedant širdies ligomis ir baigiant visomis galimomis infekcijomis. Taigi įsirausti į karštą smėlį be konsultacijų su medikais nereikėtų. Daugelis specialistų apskritai pataria vengti savarankiškų procedūrų, ypač paplūdimyje. Vėsus vėjelis, pučiantis nuo jūros, niekais pavers visas pastangas užsigrūdinti. 

Jau jeigu jums labai norisi savo kūnu išbandyti senovinį egiptiečių  gydymo būdą, geriau nusipirkite daug smėlio (kokias dvi mašinas), išpilkite jį kieme – iš tos namo pusės, kur mažiau vėjuota, ir palaukite karštų saulėtų dienų.

Bet kažkodėl net Egipto gyventojai (o šioje šalyje daug saulės ir smėlio) vyksta išsivaduoti nuo ligų į specialią savo šalies vietovę – Sivo oazę. Matyt, ne vien karštas smėlis gydo šioje egzotiškoje vietovėje. Kelias netolimas – su persėdimu iš Kairo užima tris dienas. Nelengva ištverti jį skausmų kamuojamiems žmonėms. Bet jie važiuoja. Vadinasi, tikrai padeda.

 

Parengė Ramunė TOLVAIŠYTĖ

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"