Paieška Margarita LUŽYTĖ

Miniatiūros

 

Margarita LUŽYTĖ

Pasvalys

 

Pasaka: buvo

 

Ji buvo Gėlė. Prie jos dažnai atskrisdavo Paukštis – palesioti, pagiedoti, pabūti, pažaisti, skraidžiojant šalia augančioje pievelėje.

Gėlė matė kiekvieną jo judesį, kiekvienos plunksnelės virpėjimą.

Ir palengva, iš lėto Gėlė išmoko skristi. Iš pradžių vos vos paskraidydavo – per vieną sprindį. Bet paskui – vis toliau ir toliau: per šimtą, per milijoną sprindžių… ir – per nesuskaičiuojamą jų daugybę.

Pakildavo. Skrisdavo ir sugrįždavo. Visada sugrįždavo į savo vietą šalia pievelės – augti, žydėti… Kad atskridęs Paukštis ją visuomet rastų…

Ir rasdavo ją, kaskart, - vis su naujais lapeliais, vis su naujais žiedais, pumpurais.

Ir todėl jis vis atskrisdavo. 

 

Saulės pasaka

 

Vieną ankstų rytą saulė ištirpo į kiekvieną lašą lašelytį visuose visuose pasauliuose – visų erdvių ir laikų…

Ištirpo – viena saulė – į visokį lašą: į lietaus, rasos, šaltinio, arbatos, ašaros, karšto šokolado, sulčių, vaško, vaistų, vyno, medaus, kraujo, rašalo, pieno, lavos, žvaigždės, tirpstančio ledo, šypsenos, ilgesio, dainos, švelnumo…

Į kiekvieną pasaulių lašą ištirpo saulė. O šviesti danguje liko dar daugybe skraisčių pridengtas saulės pumpuras – tik pumpuras. Kitos, Naujos Saulės… Pridengtas Pumpuras, - kaip lašas… būsimos šviesos… ir gyvenimo…

*  *  *

Kai išvysti ją, - pakeri ir atmintyje apsigyvena jos blausus blausus violetas: toksai - vos vos… Jos ir vėsūs, ir šilti žiedai – ji skirs tau tokius, kokių tą minutę tau reikės… Jos visiškas nepanašumas į giminaites – tikriausiai neatspėtum vardo, jei nebūtų pasakę… Jos ypatingai švelnus ir lengvas buvimas: yra – lyg nebūdama… lyg galėdama tuojau išeiti… efemeriška… Jos tobulas išsiskleidimo laikas: kai aplink – vien diena, be nakties, kai – liepos vasara…

Tokia jinai – apsigyvenanti sužavėtoje širdy…

Ji – poliarinė alyva. 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"