Paieška Pavasario pabaigą paskelbs putinai

Pavasario pabaigą paskelbs putinai

Dr. Evaldas Vylius NAVYS

 

Laimės simbolis

 

Lotyniškas putino vardas Viburnum kilęs iš lotyniško žodžio viere, reiškiančio sujungti arba pinti, kadangi antikos laikais putino šakelės buvo naudojamos pynimui.

Aplipęs sniego baltumo žiedais putinas senovėje daugeliui rodėsi panašus į puošniąją nuotaką, todėl šį krūmą vadindavo vestuviniu medžiu ir žydinčias jo šakeles merkdavo ant vestuvių pokylio stalo, kaip jaunųjų laimės simbolį. Žydinčiomis putino šakutėmis smaigstydavo vestuvių vaišių patiekalus, duonos ir pyrago kepalus, puošdavo mergaičių vainikus, o jaunikiams nuotakos dovanodavo rankšluosčius su išsiuvinėtais skiautėtais šio krūmo lapais ir raudoniu žėrinčiais vaisynais.

Ukrainoje vyravo paprotys sodinti putiną gimus mergaitei, jos būsimos laimės vardan.

Kaimų merginos prausdavo veidus putinų uogų sultimis, norėdamos tapti skaistaveidėmis.

Ukrainoje sklando tokia legenda.

Gelbėdamiesi nuo persekiotojų per jūrą plaukė brolis ir sesuo. Brolis vargais negalais išplaukė į krantą, o sesuo nepajėgė. Atsisveikindama ji tarė broliui: "Negerk, broleli, iš šios jūros, negaudyk ežere žuvų, nešienauk pievose žolės, neskink sode obuolių, nelaužyk miške putino. Jūros vanduo - mano kraujas, žuvys - mano kūnas, žolė - mano kasos, obuoliai - mano veidas, o putinas - mano grožis.

Daugelio slavų tautų mėgiamas patiekalas - šutinta košė su putino vaisiais ir jų minkštimu įdaryti paplotėliai. Mordovijoje putino vaisius, suvyniotus į kopūstlapius, šutina ir troškina duonkepėse krosnyse. Gauti rūgščiasaldžiai sklindžiai vadinami kalinnikais (rusiškai putinas - kalina).Ukrainos kaimuose iš putino vaisių ir sulčių verda kisielių, kurį taip pat vadina kalinniku.

Senoviniuose XVI a. „Vaistinguose žolynuose“ apie putiną rašoma taip: „Žievės nuoviras - nuo peršalimo ir dusulio; vaisių sultys išoriškai nuo spuogų, jas geriant - nuo pykinimo ir vidurių užkietėjimo, o geriant arbatą skatinamas prakaitavimas“.

1932 m. Kaune išleistame Skinderio „Vaistų žolyne“ putinas vadinamas putėliu ir apie jį, be kita ko, rašoma: „Putino uogas išvirus su medumi duodama nuo drugio ir kosulio, persišaldžius - nuo gerklės užkimimo, nuo smaugos ir nuo vidurių suskydimo. Be to putelio uogos puikiai gydo pilvo dyglius ir šiaip jau kitas ligas (…) Sultimis kai kurie gydo dedervines, plaudami veidą, sako gerai esą ir nuo išgąsčio“.

 

Žiedų ir vaisių  spindesys       

 

Bundančio pavasario paukščius – kovus jau pasitiko nenubyrėję pernykščiai ryškiai raudoni, žvilgantys paprastojo putino (Vilburnum opulus L.) vaisynai. Pastebėkime: vaisynai išsilaikys per žiemą ir margins krūmus net tuomet, kai išsiskleis nauji balti žiedų skydeliai. Pavasarį ir vasarą mus džiugins lapijos žaluma ir gegužės pabaigoje išsiskleidusių žiedų sniegiškai balta spalva. Rudenį (rugsėjį ir spalį) ant lieknų šakučių krūme prisirps  daugiau kaip kibiras žmonių uogomis pramintų kraujo spalva žėrinčių kaulavaisių. Jų minkštimas labai sultingas, gelsvai rausvas, karstelėjusiai rūgštus. Dėl karstelėjusio, sutraukiančio skonio tik ką prisirpusių jų niekas nevalgo, net strazdai nelesa. Tačiau šaldytus (kuomet tampa mažai kartūs ir saldesni) pamėgusieji net miškų laukymėje aptiktam paprastajam putinui ieško vietos sodybose ir sodo bendrijų sklypuose.

Putinų nauda persipina su jų grožiu visais metų laikais. Gegužės pabaigoje – birželio mėn. pirmoje pusėje išsiskleis žiedynai, kurių kraštiniai žiedai taisyklingi, stambūs, sterilūs, be kuokelių ir piestelių, sudaryti tik iš taurėlapių ir vainiklapių. Jie vilios vabzdžius apdulkintojus. Centriniai žiedai daug mažesni, varpelio pavidalo, gelsvai balti. Kadangi žiedai atviri, o nektaras arti paviršiaus, tai jis lengvai pasiekiamas ne tik bitėms, bet ir smulkesniems vabzdžiams, kurie iš nektarinių išsiurbia žymią dalį nektaro. Iš žiedų bitės surenka daug žiedadulkių. Paprastojo putino krūmynuose bičių surinktame nektare būna nuo 15 iki 30 kg/ha cukraus.

Didelių paprastojo putino krūmynų Lietuvoje neaptikome, nes jo lapus graužia lapgraužis Galerucella viburni Vayk. Šis kenkėjas dažnai sunaikina beveik visą lapiją, labai nusilpnindamas krūmą. Dėl to netenkama didžiosios dalies, o neretai ir viso derliaus. Kenkėjus nesunkiai galima sunaikinti anksti pavasarį, kai tik susprogusius lapus apninka pilkos spalvos su juodomis galvutėmis lervos (apie 1 cm ilgio). Nors jos slepiasi apatinėje lapo pusėje, tačiau tuojau pat žūsta krūmą nupurškus fastaku, mitaku, deciu, actara arba chinmiksu.

 

Sodų kraitėje

                                

Nūnai daugelis net paprastuosius putinus augina ir jų kaulavaisiais ne tik gydosi, o ir maitinasi. Tad nesunku susivokti - kokios perspektyvos atsiveria plintant saldžiavaisėms, visiškai be kartumo veislėms. Pirmuosius duomenis apie kultivuojamas putino veisles mes aptikome Amerikos selekcininkų darbuose. Antai eksperimentinėje Mordene fermoje (Kanadoje) sukurta stambiavaisė sodinė veislė 'Manitu'.

Latvijoje, Nacionalinio botanikos sodo Salaspilyje pomologijos skyriuje labiausiai vertinamos rusiškos veislės: ‘Žolobovskaja’ (vaisiai visiškai be kartumo, o jų cukringumas - net 11 proc.) ir kita panašaus skonio, labai derli veislė ‘Otbornaja’.

Vėliau buvo sukurtos penkios veislės Rusijoje (M. Lisavenko vardo Sibiro sodininkystės mokslinio tyrimo institute). Tai pusiau saldžios, tačiau silpnai karstelėjusio prieskonio veislės: 'Zaranica', 'Taežnyje Rubiny', 'Uljgenj’, ‘Souzga’, ‘Šukšinskaja’. Mičiurinske sodintų paprastojo putino sodinė veislininkystė pradėta 1975 m. A. Smirnovo (drauge su Augalų fiziologijos ir biochemijos laboratorijos darbuotojais). Atrinkta vos vos karstelėjusi veislė Krasnaja Grozdj’ (vaisiaus masė 0,94 g, vieno krūmo  derlumas 10-12 kg). Ši, o taip pat veislės ‘Ranniaja’, ‘Liuks’, ‘Iskra’, 'Eliksir' pasižymi dideliu cukringumu (8,9-11,4 proc.), veislės 'Krasnaja Grozdj' ir 'Iskra' garsėja ypač dideliu P vitamino (katechinų) kiekiu, o veislės 'Liuks' vaisiuose ypač daug askorbo rūgšties (123 mg proc.) ir pektinų (1,5-2 proc.). Deja, visų Mičiurino vardo vaisinių augalų genetikos ir selekcijos mokslinio tyrimo institute sukurtų veislių vaisiai nors nedaug, tačiau karstelėję.

Nedaug karstelėjusio prieskonio veisle 'Uralskaja Ščapovoj' didžiuojasi Uralo miškų instituto Botanikos specialistai. Tai Ufos upės slėnyje Z. Ščopovos aptiktas paprastojo putino spontaninis mutantas, kurio lapai mažiau nei Altajaus selekcijos veislių pažeidžiami lapgraužių ir amarų.

Tarptautinės sodininkystės draugijos 1995 m. leidinyje „Acta Horticulturale“ Nr. 30 paskelbti Baltarusijos sodininkystės institute Samochvalovičiuose atrinktų paprastojo putino sėjinukų vaisių tyrimų duomenys. Iš jų gausiausiai derantys -  9,3 t/ha, o stambiausiais vaisiais 1g/vien., tačiau jie ne patys saldžiausi (8,1 proc. cukraus). Atrinkta sėjinukų, kurių derlingumas irgi ne pats didžiausias - 8,6 t/ha, tačiau vaisiai bene didžiausi (1,2 g/vnt.) ir cukringiausi (10,3 proc.). Rekomenduotose sodininkystei veislėse daug pektinų (1,1 proc.) ir organinių rūgščių (1,4-1,5 proc.). 1996 metais tame pat Baltarusijos mokslinio tyrimo institute vykusioje mokslinėje konferencijoje, skirtoje mažai paplitusių vaisinių ir uoginių kultivarų problemoms, ypač gerai įvertinta ukrainiečių veislė ´Kijivska Sadova´ (ją jau 10 metų sėkmingai augina ir atlankomis padaugintus sodmenis mielai dovanoja kolegoms šio straipsnio autorius). Tiesa, sterili, nederanti, bet stulbinančio grožio rutuliškais žiedynais veislė ´Roseum´ jau iškovojo deramą vietą bendruomeniniuose želdynuose ir individualiose sodybose.

Juodais itin skaniais kaulavaisiais pasižyminčių rūšių Lietuvoje auginama bemaž 10. Vegetatyvinės kilmės veisliniai sodmenys sode dera  4-5 metų amžiaus. Gausiai ir kasmet dera 15 metų (nors gyvenimo trukmė 50 metų, ilgiau kaip 20 metų sode laikyti neverta).

Tegu žydi ir perlais žėri kiekviename sodelyje atkaklesnių sodininkų jau pamėgtas ir liaudies dainose apdainuotasis putinas.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"