Paieška Kai teršėjas palieka „vizitinę kortelę“

Kai teršėjas palieka „vizitinę kortelę“

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros vedėjas Žilvinas Lefikas šiose pareigose – dar nė dvejų metų nesulaukė, tačiau su rajono specifika jau spėjo gerai susipažinti. O ta specifika, glaustai tariant, tokia: daugiau kaip pusę – apie 51 procentą – viso rajono ploto užima saugomos teritorijos.

 

Pagelbsti regioniniams parkams

 

„Švenčionyse esu ne senbuvis, į Švenčionių rajono aplinkos apsaugos agentūrą atėjau dirbti 2006 metų rugsėjo mėnesį. Anksčiau dirbau Širvintų rajono agentūroje; pradėjau valstybiniu inspektoriumi, paskui – vyresniuoju valstybiniu inspektoriumi. (Esu baigęs Žemės ūkio universiteto Miškų fakultetą, taikomosios ekologijos specialybę...)  Į mūsų rajono teritoriją įsiterpusi dalis Aukštaitijos nacionalinio parko, be to, yra dar trys didelės saugomos teritorijos – Asvejos, Sirvėtos ir Labanoro regioniniai parkai. Iš viso saugomos teritorijos sudaro kiek daugiau nei pusę rajono bendros teritorijos. Šiuos plotus administruojančios organizacijos rūpinasi jais, vykdo kontrolę, vadovaujantis veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiais įstatymais. O mūsų, aplinkosaugininkų, veikla apima, žinoma, visą rajono teritoriją. Rūpinamės ir saugomų teritorijų reikalais, bet atliekame tik konkrečias, mums priskirtas funkcijas. Aktualiausios problemos – savavalės statybos, teršimas, želdinių naikinimo atvejai, nelegali žemės išteklių kasyba ir kiti panašaus pobūdžio pažeidimai. Juk regioninių parkų darbuotojai turi nepakankamai įgaliojimų, kad užsiimtų visomis jiems patikėtų teritorijų apsaugos sritimis. Tad su jais glaudžiai bendradarbiaujame. Mūsų agentūra sukomplektuota, visi etatai užimti, dirba šeši pareigūnai, viena referentė. Tarp agentūros darbuotojų –  trys miškų kontrolės pareigūnai. Darbuotojų nepakanka, reikia ir specializuotis, inspektoriams tenka dalintis rajoną į kontroliuojamas teritorijas, skirstytis darbą, kas iš tiesų yra sudėtinga. Gerai, kad automobiliais dabar labai skųstis jau negalime. Vien praėjusiais metais gavome dvi naujas mašinas, o likusios – dar rusiškos „Nivos“, kuriomis važinėja miškų pareigūnai“, - pasakojo Žilvinas Lefikas.     

Pasak agentūros vedėjo, pažeidimai įvykdomi paprastai per trumpą laiką, tad dažnai pastebimi jau tik padariniai – iškirsti medžiai, suardytas upelio krantas ir t.t. Rečiau pakliūva pažeidėjai „bedirbdami“, kai sustabdomi dar nepadarę didesnės žalos. Dabar aplinkosaugininkai turi naujų galimybių nustatyti žemės savininkus, kuriuose pažeidimai (pavyzdžiui, neleistinai iškertami medžiai, pavasarį padegama žolė ir t.t.) padaromi, naudodamiesi GPS prietaisais. Jais nustatomos objekto koordinatės, o tada, vadovaujantis žemės sklypų, miško plotų registravimo duomenimis, sužinoma, kam jie priklauso. Belieka išsiaiškinti, ar pažeidimo kaltininkas yra pats savininkas, ar jo valdose savivaliauja kas nors svetimas.

 

Nenoromis patys išsiduoda

 

O teršimo buities atliekomis atvejais nustatyti pažeidėją dažnai padeda šiukšlėse randama „vizitinė kortelė“: koks nors dokumentas, pavyzdžiui, sąskaita, senas padėkos raštas ar laiškas, nuotrauka, trumpai sakant visa, kuo remiantis galima „prisikasti“ prie teršėjo.

Deja, pažeidimų būna nemažai. Praėjusiais metais aplinkosaugininkai rajone nustatė 203 atvejus. Regiono mastu žvelgiant, tai būtų vidutinis skaičius. Pažeidėjų nustatymo rezultatas – taip pat atitinka regiono vidurkį. Vadinasi, Švenčionių rajono aplinkosaugininkų pastangos šiuo atžvilgiu yra gana sėkmingos.

Bet visų dažniausi išaiškinti pažeidimai – saugomų teritorijų lankymo taisyklių nepaisymas. Žiūrėk, grupelė poilsiautojų miške pasistato ne vietoje palapines, kuria laužus, žvejoja draudžiamais būdais, be leidimų. Kadangi vasarą iš viso rajone pastebimas turistų, poilsiautojų antplūdis, jų ir miškuose būna daug. Suvažiuoja iš Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos, Kauno – iš visos Lietuvos. Todėl ir gyvosios gamtos apsaugos problemų taip pat netrūksta.

„Dar 2007 metais vykdėme ir medžioklės bei žvejybos plotų kontrolę, o dabar išeina taip, kad šią kontrolę esame perdavę departamento Gyvosios gamtos inspekcijai. Mes kaip ir neturime prievolės kontroliuoti gyvosios gamtos apsaugos reikalus, bet teisę ir galimybes tai daryti turime. Tik iš mūsų mažiau reikalaujama, šis darbas – daugiau papildomoji veikla. Bet tai nemažina mūsų inspektorių akylumo, dėmesio sprendžiant šią problemą“, - tikino Žilvinas Lefikas.

 

Reidų rezultatai

 

Tvarka privačiuose miškuose gerėja ir todėl, kad liberalėja įstatymai, susiję su miško priežiūros, kirtimo, atželdinimo reikalais. Bet problema yra savavaliai kirtimai, medienos vagystės. Vagysčių pasitaiko ne taip jau retai, bet inspektoriai jų tiesiogiai netiria; to imasi kriminalinė policija. Užtat savavalius kirtimus tirti – jau aplinkosaugininkų kompetencija. Žinoma, kai tokio kirtimo atveju yra žinomas savininkas. Jei tai yra vagystė, invazija į vieną ar kitą valdą, tvarkosi kriminalinė policija; gali būti iškeliama baudžiamoji byla, o aplinkosaugininkai tokiu atveju apskaičiuoja ieškinio sumą.

Beje, poilsiautojų kultūra, kaip galima spręsti iš praėjusiais metais agentūros darbuotojų atliktų reidų į Labanoro miškus, nėra labai prasta. Kur kas blogesnė padėtis, kai susiburia žmonių, dažniausiai jaunuolių, poilsiauti vietose, kur tai iš viso draudžiama. Ypač ten, kur, sakysime, galima tik įvažiuoti, bet neleidžiama statyti palapinių, kurti laužų ir pan. Mat tokiais atvejais draudimų dažnai nepaisoma.

Kaip sakė agentūros vedėjas, šiemet vienas iš aplinkosauginės veiklos prioritetų yra atliekas tvarkančių įmonių kontrolė; numatyta jas tikrinti periodiškai, tam tikru dažnumu. Apskritai įmonėse pasitaiko ir pavojingųjų, ir nepavojingųjų atliekų apskaitos tvarkos pažeidimų, kitais būdais nusižengiama atliekų tvarkymo taisyklėms, įstatymams. Dažniausi pažeidimai – atliekos laikomos įmonių teritorijose ilgiau negu numatyta, neskubama jas priduoti atliekų tvarkytojams ar sutvarkyti patiems, jei tvarkyti turi leidimus. Tad atliekų turėtojai griežtai tikrinami.

Šie metai agentūros darbuotojams bus sudėtingi ir todėl, kad rajone uždaryti mažieji sąvartynai, buvę kiekvienoje seniūnijoje, o ne visiems gyventojams savivaldybės yra pasiūlyta atliekų surinkimo paslauga. Tad prognozuojama, kad atsiras ne vietoje išmestų atliekų sankaupų. Siekiant nustatyti tuos teršėjus aplinkosaugininkams teks gerokai paplušėti.

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"