Paieška Braškant priežiūros vežimaičiui...

Braškant priežiūros vežimaičiui...

Pasikalbėjimas su Irena ZIMBLIENE, Varnių regioninio parko direkcijos direktore

 

Džiugu, kai Lietuvoje esančių saugomų teritorijų direkcijos gali susilaukti paramos iš ES struktūrinių ir kitokių fondų. Tačiau kiek susimąstai, kai susivoki: ateityje visa tai, kas padaryta, tarkime, sutvarkant Medvėgalio archeologinį kompleksą, reikės ir prižiūrėti. Teritorijos gana erdvios, tad ir lėšų tam reikės „erdvių“. Tik ES parama jau bus nepasiekiama... Kaip tai vertinate?

 

Mūsų parko teritorijoje naudoti ne vien vadinamieji europiniai pinigėliai. Aukštagirės pažintinis pėsčiųjų-dviračių takas įrengtas Lietuvos Respublikos (Kelių plėtros programos) lėšomis. Medvėgalio archeologinis kompleksas sutvarkytas pasitelkus ES struktūrinių fondų lėšas. Jomantų miško pažintinis takas įrengtas europiniais ir VĮ „Telšių miškų urėdija“ lėšomis. Debesnų botaninis takas įrengtas ir PAF MPP, ir vadinamosiomis europinėmis lėšomis. Vembūtų (Vykinto) takas, Spigino rago takas įrengti iš mūsų regioninio tako biudžeto.

Visa tai padaryta pritaikant teritoriją lankymui, siekiant parodyti Lietuvos žmonėms turimas vertybes.

Nuo 2001 metų Telšių rajono savivaldybės Taryba buvo priėmusi sprendimą: skirti 50 proc. prisidedant prie viešosios programos tvarkant Varnių regioninį parką. Deja, šiemet mes iš Darbo biržos tų 50 proc. talkininkų nebesulaukiame. Minėtai viešųjų darbų programai darbininkų nebeturime. Tad sukurtoji infrastruktūra mūsų regioniniame parke (dabar yra 5 takai, tvarkomi Šatrijos, Sprūdės, Medvėgalio, Vembūtų, Pavandenės alkakalniai, Širmės piliakalnis, senosios kapinaitės, visos kultūros paveldo vertybės) tarsi „pakimba“. Visa tai prižiūrėjome jau šešetą metų, pasitelkiant žmones, atliekančius viešuosius darbus.

 

Ir vis dėlto: kaip spręsite tą problemą šiemet?

 

Tikrai neaišku. Miglota ateitis. Vienam žmogui gal ir atlyginsime už darbą (mokėsime 50 proc. mes, parko direkcija, o 50 proc. tam reikalingų lėšų skirs Telšių rajono savivaldybės administracija). Gal dar vieną žmogų tokiems darbams atlikti priims Varnių seniūnija. Tad turėsime tik du darbuotojus vešiesiems šio sezono (7 mėnesiai) darbams. Tačiau teritorijų esama labai daug. Reikia rinkti ir šiukšles ten, kur nekuopia seniūnijos. Priminsiu, jog ankstesniais metais kas mėnesį viešuosiuose darbuose buvo užimti keturi darbuotojai. Tad turėsime šiemet perpus mažiau. Dar net neaišku, kas dirbs, kas ateis... Problematiška, jog nebegaus lėšų vešiesiems darbams ir regioniniame parke esančios Varnių, Luokės, Upynos, Žarėnų seniūnijos.

Tad Telšių rajonas lieka be viešųjų darbų.... Lieka tik tikėtis, jog po pusmečio padėtis keisis. (Ankstesniais metais iš Telšių savivaldybės vien kapinaičių tvarkymui gaudavome iki 5000 Lt.) Tik kas tas visas mano minėtas ir nesuminėtas teritorijas tvarkys iki liepos mėnesio? Sudėtinga ir labai netikėtai kilusi problema, nors šių metų sausio mėnesį apie tą problemą dar ir negalvojome.

 

Medvėgalio archeologinis kompleksas yra Šilalės rajone. Ar padėtis ten kitokia?

 

Šilalės rajone esančio Medvėgalio archeologinio komplekso tvarkymui buvo priimtas to rajono Tarybos sprendimas: priimti du etatinius darbuotojus Laukuvos seniūnijoje minėto archeologinio komplekso tvarkymui.

Beje, 2006-iems baigiantis, sutvarkius Medvėgalio archeologinį kompleksą, atlikome apklausą, t.y. teiravomės dviejų firmų: kiek kainuotų 40 ha kalvotosios teritorijos, tokios kaip Medvėgalio archeologinis kompleksas, šienavimas, medžių ataugų nupjovimas dukart per metus? Viena firma akino, jog kainuos arti 300 tūkst. Lt, kita – arti 400 tūkst. Lt. Jei turime etatinius savuosius darbuotojus, jie nuolat surenka šiukšles, stebi ir lankytojus, jų elgesį, kartu šienaujant, nurėžiant medžių, krūmų atžalas. Taip bent buvo pernai. Jei seniūnijose būtų tokie etatiniai darbuotojai, būtų visai gerai. Taip yra ir prižiūrint Jomantų miško pažintinį taką (Telšių r.), kai Savivaldybė skyrė darbuotoją (Viešvėnų seniūnijai), priimant greta to tako gyvenančia moteriškę. Žinau, jog ten padėtis bus gera, takas bus prižiūrimas.

O dėl kitų objektų dabar tiesiog baugu darosi. Tokios lėšos įdėtos, objektai padaryti, o priežiūros vežimas braška... Manyčiau, jog Aplinkos ministerija nuo to vežimo taipogi negali nusigręžti, tam reikia surasti lėšų, nes saugomų teritorijų direkcijos juk nėra darbų vykdytojos, o atlieka tik priežiūrą. Samdant darbams atlikti kokių UAB-ų žmones, reikia kur kas didesnių lėšų, nei viešiesiems darbams.

 

Parko teritorijoje esančių seniūnijų galimybės ribotos?

 

Jau minėjau, jog taipogi nebeturi galimybės pasinaudoti viešaisiais darbais. Nors logika teigtų, jog piliakalnius turėtų prižiūrėti savivaldybės. Deja, tradicija yra kitokia, gal tik šiukšlės retkarčiais surenkamos. Tačiau lankomą, už didžiules lėšas įrengtą objektą reikia ir prižiūrėti visai kitaip. Reikia nuolatinės priežiūros. Tuo įsitikinome dar 1998 metais ėmę tvarkyti Sprūdės piliakalnį. Įsitikinome, jog chemikalais tos aplinkos nepurkši (chemikalai – tarša), reikia periodiškai šienauti, kapoti medžių atžalas. Štai Šatrijos piliakalnį 2000 metais pradėjome atidengti nuo medžių, darbai kiek sustojo, tris metus nešienavome, po to su dalgiu jau ten nieko nebuvo įmanoma nuveikti. Nepadėjo net krūmapjovė, reikėjo ir kirvio...

Tad pasidžiaugėme, tarkime, Medvėgalio archeologinio komplekso įrengimui gavę iš ES 2 mln. litų, viską padarėme, tačiau tinkamai neprižiūrint, viskas gali nueiti perniek...

 

Kalbėjosi Antanas MATAITIS

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"