Paieška Pesticidai mūsų aplinkoje

Pesticidai mūsų aplinkoje

Danguolė GOROBECIENĖ

 

Pesticidai arba dar kitaip vadinamos augalų apsaugos priemonės plačiai naudojami žemės ūkyje visame pasaulyje - kuo toliau į pietus, tuo daugiau. Neatsiliekama ir Lietuvoje. Palyginus su 2000 metais, 2006 metais sunaudota Lietuvos žemės ūkyje beveik 2 kartus daugiau augalų apsaugos produktų. Nors žinome, kad perspektyva Lietuvos ekonomikoje – ekologinė žemės ūkio produkcija, t.y. išauginta visai nenaudojant  cheminių medžiagų. Tiesa, dabar jau nenaudojami tokie labai kenksmingi pesticidai, kaip beicas granozanas, arseno junginiai, chloroorganiniai pesticidai – DDT, aldrinas, heksachloranas, kurie yra stabilūs aplinkoje. Pastarųjų likučių dirvožemyje ir vandenyje dar rasime ilgai.

Lietuvoje sunaudojamų pesticidų kiekis nėra didelis: 2006 metais 1 hektarui dirbamos žemės teko 0,53 kg pesticidų. Tačiau juk mes vartojame ne tik Lietuvoje užaugintus bei pagamintus produktus, ne tik Europos Sąjungos šalyse užaugintus. Atkeliauja į mūsų rinką vaisiai ir daržovės, jūros gėrybės iš visų žemynų: Afrikos, Pietų Amerikos, Azijos, iš Kinijos, Indijos ir t.t.

Kai kurie pesticidai turi savybę kauptis gyvame organizme (ir žmogaus). Patekdami kad ir mažais kiekiais, nors ir nesukelia ūmių pakenkimų, ilgainiui gali pažeisti endokrininę sistemą ar sukelti tokius atokius efektus, kaip poveikis negimusiam vaikui, kitus sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus.

Tuo susirūpino Tarptautinis aljansas „Sveikata ir Aplinka“, kuris surinko pasaulio mokslininkų informaciją apie pesticidų poveikį žmogui ir ypač tokioms pažeidžiamoms grupėms, kaip naujagimiai, kūdikiai, vaikai, nėščios ir fertilinio amžiaus moterys. Tikslas - išsiaiškinti ar pakankamai gerai yra įvertinami toksikologiniu aspektu pesticidai, kurie pateikiami į rinką. Tai nėra lengva užduotis, kadangi žmogų veikia labai daug veiksnių. Ir radiacija, ir kitos cheminės medžiagos (ne tik pesticidai), ir genetika, ir gyvenimo būdas, ir mityba. Insekticidai naudojami ne tik kaip augalų apsaugos priemonės, jie naudojami namuose kovai su kenksmingais vabzdžiais: tarakonais, skruzdėlėmis, utėlėmis ir kt. Taigi vykdyti biomonitoringą, surinkti duomenis apie jų kiekį kraujuje, šlapume ir kt. yra sudėtinga.

Tačiau tai, jog šį poveikį nelengva vertinti, nereiškia, kad nėra problemų.

Pagal galiojančią procedūrą, dabar yra atliekamas detalus pesticido veikliosios medžiagos ir preparato įvertinimas. Įvertinamas net poveikis žmogui, bet tik sveikam suaugusiam. Tačiau augalų apdorojimui panaudojamas ne vienas pesticidas, o 2-3 ir daugiau. Jų likučiai, ypač kai pesticidai naudojami nesilaikant naudojimo instrukcijų, žemės ūkio produktuose gali viršyti leidžiamus kiekius.

Vaikų (vaisiaus, kūdikio) organizmas yra daug jautresnis toksiškiems junginiams negu suaugusio žmogaus, ekspozijos laikas yra daug ilgesnis, tuo tarpu organizmas dar nepasirengęs apsiginti nuo tokio poveikio. Epidemiologinėmis studijomis ir toksikologiniais tyrimais tai yra įrodyta. Vaikai 164 kartų yra jautresni organiniams fosforo junginiams, kurių likučiai gana dažnai aptinkami maisto produktuose Europoje. JAV kasdien į 9 iš 10 vaikų 0,5–5 metų amžiaus organizmą su maistu patenka 13 įvairių fosforoorganinių insekticidų. Yra apskaičiuota, jog 1 iš 6 vaikų turi vystymosi negalių, dažniausiai nervų sistemos, kurios pasireiškia nesugebėjimu mokytis, jutimo sutrikimais, vystymosi sulėtėjimu, cerebriniu paralyžiumi. Pagal kūno svorį vaikų suvartojamas pesticidų kiekis santykinai yra didesnis nei suaugusių. Ypač pažeidžiamas yra vaisius nėštumo metu per motinos vartojamą maistą ar apdorojant augalus su pesticidais sode ar darže. Nors naujausiais moksliniais tyrimais įrodytas žalingas poveikis pesticidų, kurių veikliosios medžiagos ardo endokrininę sistemą, tačiau EK kol kas neplanuoja panaudoti tokią informaciją reglamentuojant pesticidų naudojimą.

Europos Sąjungoje atliktos stebėsenos (monitoringo) duomenimis pesticidų likučiai vaisiuose ir daržovėse didėja, nors dažniausiai neviršija nustatytų ribinių verčių...

Visa tai kelia mokslininkų, sveikatos apsaugos specialistų susirūpinimą. Dabar naudojamos pesticidų vertinimo metodikos jau nebetenkina. Turi būti keičiama pesticidų poveikio vertinimo taktika. Tai jau daroma progresyviose valstybėse. Siekdamas atkreipti dėmesį į šią svarbią problemą, Tarptautinis aljansas „Sveikata ir aplinka“ surinktą informaciją iš įvairių šalių mokslininkų (kartu su rekomendacijomis) išplatino valstybių sveikatos apsaugos ministrams. Pavyzdžiu galėtų būti Danijoje priimta pesticidų naudojimo mažinimo programa, kurią įgyvendinant jau uždrausti esfenvaleratas, izproturonas, deltametrinas, iprodionas, maleinhidrazidas, parakvatas, propinebas, tiabendazolas ir ciramas, kurie dar laukia ES vertinimo.

Na, o kol šios rekomendacijos pasieks tikslą, o gal ir bus įgyvendintos, keletas patarimų, kaip sumažinti pesticidų patekimą į organizmą per vaisius, daržoves ir aplinką:

1. Augindami vaisius ir daržoves savo soduose ir daržuose pasistenkime apsieiti be pesticidų, juk juos valgome patys ir mūsų mažieji. Jei niekaip negalite be jų apsieiti, naudokite tik skirtus individualiam naudojimui pesticidus, įspėkite kaimynus apie naudojimą, kad purškimo metu sode nebūtų vaikų ir kad jie neprisivalgytų neplautų neprinokusių vaisių.

2. Gerai nuplaukime, jei galima ir nulupkime žievelę (obuoliai, kriaušės) nuo pirktų vaisių.

3.Kai yra galimybė pasirinkti, teikime pirmenybę Lietuvoje išaugintoms daržovėms ir vaisiams.

4. Tiems, kurie augina vaisius ir daržoves pardavimui, būtina griežtai laikytis instrukcijose nurodytų  naudojimo reikalavimų ir terminų nuimant derlių.

5. Naikindami kenksmingus vabzdžius namuose būkime atsargūs: nepalikime taros su nuodų likučiais vaikams prieinamose vietose, apdorojimo metu nepalikime vaikų ir kitų šeimos narių patalpose, po apdorojimo gerai išvėdinkime ir išvalykime patalpas. Jei namuose bus švaru ir tvarkinga, tai vabzdžiai neatsiras ir naikinti nereikės.

6. Nėščios moterys neturėtų dirbti su pesticidais netgi savo darže ar sode, o dar geriau visai jų nenaudoti.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"