Paieška Dovana Lietuvai jos 1000-čio proga – dešimt tūkstančio ąžuolų parkų

„Darykite gerus darbus...“

Dovana Lietuvai jos 1000-čio proga – dešimt tūkstančio ąžuolų parkų

 

Į „Žaliojo pasaulio“ žurnalisto Augusto UKTVERIO klausimus atsako Kazys PATIEJŪNAS, Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) Jaunųjų miško bičiulių sambūrio rėmimo tarybos pirmininko pavaduotojas, projekto koordinatorius                                         

 

Šį pavasarį jaunieji miško bičiuliai (JMB) sodins dešimtąjį parką (dešimtojoje – Panevėžio - apskrityje) Lietuvos tūkstantmečiui pažymėti. Kokia tai bus konkreti vieta, kuo ji įžymi?

 

Balandžio 18 d. Ramygala sužaliavo. Ne, ne medelių ar žolės žaluma, o nuo Panevėžio apskrities jaunųjų miško bičiulių žalių kepuraičių. O jų buvo apie du šimtus – tiek jaunųjų miško bičiulių iš Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Rokiškio rajonų susibėgs sodinti paskutinio, dešimtojo, tūkstančio ąžuolų parko Lietuvos vardo tūkstantmečiui įprasminti.

Šią vietą parinko Panevėžio apskrities viršininkės sudaryta parko sodinimo darbo grupė. Palei Ramygalą eina tarptautinė automagistralė Via Baltica, čia kuriamas pramonės parkas, čia numatoma formuoti poilsio, atokvėpio zoną, greta jau žaliuoja anksčiau pasodinti medžiai.

 

Gręžkimės istorijos link. Kas yra tokių JMB sodinamų parkų Lietuvoje idėjos autorius?

 

Prieš dešimtmetį, ruošiantis Lietuvos valstybės atkūrimo 80-mečiui, visuomenėje ėmė sklisti planai, vizijos ir apie artėjančio Lietuvos vardo tūkstantmečio įprasminimą.

Tad ir mums, jauniesiems miško bičiuliams, ėmė kirbėti mintis: kaip, kuo prie šio garbaus jubiliejaus paminėjimo galėtų prisidėti ir šešiatūkstantinė šalies jaunųjų miško bičiulių šeima?.. Atsijojus įvairias vizijas, sustota prie ąžuoliukų sodinimo idėjos. Anot Eduardo Mieželaičio „Tūkstantį metų pulsavo, patekus į Ąžuolo šakumą, Lietuvos širdis – ir tūkstantį metų nenusileido saulė Lietuvai“. Juk lietuviui ąžuolas yra ir šventas medis. Po truputį ši idėja virto mintimi, jog geriausia būtų pasodinti jubiliejinius tūkstančio ąžuolų parkus visose (dešimtyje) šalies apskrityse.

 

Gal galėtumėte prisiminti pirmojo JMB pasodintojo tokio parko istoriją, pasirengimą tam sodinimui?

 

Pirmojo jubiliejinio parko 1998 m. sodinimo Kauno apskrityje idėją aptarėme su Jonavos miškų urėdu Vytautu Daukševičiumi, jo pavaduotoju miškininkystei, JMB sambūrio koordinatoriumi Gediminu Migausku. Jonavos krašto gamta, miškas kentėjo ir kenčia nuo žmogaus ūkinės veiklos, pramonės išmetamų kenksmingų medžiagų. Tad parko pasodinimas būtų lyg ir jaunosios kartos, mylinčios gamtą, atsiprašymas. Jonaviškiai parkui vietą parinko irgi simbolinę – vietoj kinivarpų sunaikinto ir dėl to iškirsto eglyno, esančio prie istorinio Peterburgo–Varšuvos kelio, kur 1835 m. statytoje pašto stotyje rasdavo atokvėpį keleiviai, arkliai. Ši vieta yra ant Kauno–Jonavos rajonų ribos, greta naujo plento, netoliese - Šešuvos upė.

Sodinant parką be jonaviškių miškininkų nemažai prisidėjo Dubravos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų, Raseinių miškų urėdijos, Kauno AB „Apželdinimas“. Stogastulpį išdrožė tautodailininkas Audrius Kazlauskas. Kadangi šį parką sodinome Lietuvos valstybės atkūrimo 80–mečio metais, ant stogastulpio ir užrašyta ši data, omenyje turėdami jau tūkstantmetį jubiliejų.

Nors mes, šio projekto iniciatoriai ir organizatoriai, neturėjome patirties tokiai masiškai akcijai, tačiau pirmas „blynas“ neprisvilo. O ši patirtis teikė impulsą naujiems planams.

 

Bandykite suminėti visų devynių jau esančių JMB sodintųjų parkų vietas, nusakant ne vien sodintojus, o ir rėmėjus, vardijant vardus, pavardes...

 

„Blynas“ neprisvilo, tad drąsiau ėmėmės kitų parkų sodinimo.

1999 m. jubiliejiniam Klaipėdos apskrities jaunųjų miško bičiulių parkui vietą parinko Šilutės miesto vadovai ir miškininkai. Jis sužaliavo Šilutėje, prie centrinės ligoninės. Parką sodino Kretingos ir Šilutės miškų urėdijų globojami jaunieji miško bičiuliai, finansiškai parėmė JAV organizacija „Ecologia“, centrinė ligoninė. Parką projektavo architektai Alvyda ir Egidijus Vidzinskai bei Rimvydas Griška, o stogastulpio autorius - tautodailininkas Juozas Judžentis.

2000 m. estafetę perėmė Vilniaus apskrities jaunieji miško bičiuliai. Karštai šio projekto idėją palaikė tuometis Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos generalinis direktorius, aplinkos tvarkymo entuziastas Antanas Vinkus, pasiūlęs parką sodinti ligoninės teritorijoje, kad šlamantys ąžuolai teiktų pavėsį lankytojams, teiktų atgaivos, vilties minutėles ligoniams. Parką sodinti susibėgo Nemenčinės, Šalčininkų, Švenčionėlių, Trakų, Ukmergės, Vilniaus miškų urėdijų, želdynų AB „Vilniaus zunda“ globojami jaunieji miško bičiuliai. Ir šiam projektui truputį lėšų „pamėtėjo“ minėta organizacija „Ecologia“. Grakštų stogastulpį sukūrė tautodailininkas Jonas Bugailiškis, o želdynus projektavo dendrologas, dabartinis Vilniaus universiteto botanikos sodo direktorius Audrius Skridaila.

2001 m. šventė atėjo į Šiaulių apskritį. Iš pradžių parkui sodinti savo nuosavą žemę pasiūlė Tytuvėnų jaunimo mokyklos pedagogė, JMB būrelio „Jaunatis“ vadovė Virginija Žurbenkienė. Tačiau ši vieta netiko – nedidelis plotas, trukdė požeminių komunikacijų tinklas. Žvelgta per Kelmę sruvenančios Kražantės upės krantų link, kur ir suradome reikalingą sklypą. Stogastulpio autorius tautodailininkas - Anatolijus Akstinas, o projektą pateikė rajono architektai.

2002 m. prie Telšių tyvuliuojančio Germanto ežero šurmuliavo šios apskrities jaunieji miško bičiuliai, atvykę iš Mažeikių, Rietavo, Telšių miškų urėdijų. Parkas šio ežero pakrantėje tapo telšiškių, jų svečių didelės poilsiavietės užuomazga. Pastatytas tautodailininko Vytauto Savicko stogastulpis.

2003 m. subruzdo Tauragės apskrities jaunieji miško bičiuliai. Miškininko Džeraldo Šimkūno paruoštą parko projektą Pagramantyje, prie Akmenos upės, Lakštingalų slėnyje įgyvendino Jurbarko ir Tauragės miškų urėdijų globotiniai. Parką papuošė miško darbininko Romualdo Jačiukyno stogastulpis.

2004 m. eilė atėjo Marijampolės apskričiai. Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių miškų urėdijų jaunieji miško bičiuliai suvažiavo į Kazlų Rūdos savivaldybės Utalinos kaimą, kad buvusį karjerą ir jo aplinką paverstų šlamančiu ąžuolynu. Tautodailininkas Algimantas Sakalauskas parkui padovanojo savitą stogastulpį.

2005 m. parkų sodintojų bulę perėmė alytiškiai. Alytaus, Druskininkų, Varėnos, Veisiejų miškų urėdijų jaunieji miško bičiuliai triūsė prie Alytaus esančiame Vidzgirio botaniniame draustinyje. Jaunieji sodintojai taip įsijautė, kad vietoj planuoto tūkstančio ąžuoliukų, pasodino dar tiek. Mat miškininkai „netyčia“ pakišo tą antrąjį tūkstantuką. Šį parką papuošė tautodailininko Kęstučio Ražanausko skulptūra.

2006 m. moksleiviškas šurmulys tvyrojo Utenoje, Krašuonos upės slėnyje. Čia, buvusiame apleistame šabakštyne, kuris kėlė baimę miestelėnams, sužaliavo jauni ąžuoliukai. Paruošiant ir tvarkant šį plotą, lėšų nepagailėjo apskrities ir rajono savivaldybės vadovai. Stogastulpį išdrožė ignalinietis meistras Gintaras Černius. Parką sodino Anykščių, Ignalinos, Utenos, Zarasų miškininkų jaunieji globotiniai.

 

Koks įvykis, atsitikimas (smagiausias, o gal - ir priešingai) Jums labiausiai įsirėžė atmintin sodinant JMB parkus Lietuvoje?

 

Aišku, visų parkų sodinimas, kaip oficialiai sakoma, man buvo šventės... Nors nestigo įtampos. Juk viskas turi būti taip, kaip ir planuota, kad jaunieji miško bičiuliai, jiems talkinantys svečiai tą dieną įsimintų ilgam, galėtų apie tai pasakoti savo vaikams, anūkams.

Šypsnį sodintojams kėlė į talką Kazlų Rūdoje atvykęs Seimo narys, tuo metu ėjęs ir sveikatos apsaugos ministro pareigas Juozas Olekas. Jis, nors ir buvo su darbiniais rūbais, bet liko ištikimas savo įvaizdžio detalei – „peteliškei“...

... Smagu buvo stebėti: jaunosios miško bičiulės, kai buvo pasiūlyta kelti sambūrio vėliavą, taip įsijautė į šį vaidmenį, jog į talką atvyko išsipusčiusios, su aukštakulniais, nors tai sodinant medelius suvis netiko...

Neliko nepastebėtas ir Seimo nario Edmundo Pupinio rimtas požiūris į akciją, atvykstant į Uteną net su savo kastuvu.

O skaudžiausias įvykis buvo Pagramantyje, kai stropiai dirbęs, šiltą kalbą atidengiant stogastulpį pasakęs, čia pat sukniubo, o nuvežtas į ligoninę mirė Lietuvos evangelikų–liuteronų vyskupas Jonas Kalvanas. Kaip vėliau pasakojo jo artimieji, nors iš ryto jis pajuto negalavimus, tačiau negalėjo atsisakyti atvykti į talką, pabendrauti su moksleivija, nes kruopščiai tam ruošėsi...

Kitokios nemalonios nuosėdos liko ir dėl sodintojo ąžuolyno Kauno apskrityje - po kelių dienų išvydome aprašinėtą stogastulpį, aplaužytus ąžuoliukus... Kažkam labai jau niežtėjo rankos.

Ne vienus metus nerimą kėlė ir parkas Santariškėse. Čia vis dingdavo ir dingdavo kuoliukai, prie kurių buvo pririšti medeliai, vis rasdavome aplaužytų ar išrautų ąžuoliukų, ypač raudonųjų.

 

Kurį JMB parką sodinant Jums buvo lengviausia, kur buvo sunkiausia?

 

Kai esi atsakingas už tokį projektą, visada esi įsitempęs, nors visų parkų sodinimams labai atsakingai ruošėsi visų apskričių, rajonų, miestų vadovai, talkino bei dalyvavo įvairios tarnybos, miškų urėdijos. O kai ąžuoliukai atsiduria žemėje maitintojoje, lyg ir rūpesčio nebūta, užsimiršta smulkūs nesklandumai. Gal kiek nervus „patampė“ pasiruošimas parko Panevėžio apskrityje sodinimui, nes dėl įvairių techninių priežasčių, vietoj planuotų 2007 m., atsikėlė į šiuos metus.

Tarsiu ačiū kariškiams, be kurių išvirtos garuojančios kareiviškos košės ir karštos arbatos negalima išsiversti. Ačiū ir talkinusiems jauniesiems šauliams, skautams, kitų visuomeninių organizacijų ir bendruomenių atstovams.

 

Kokie žymūs žmonės dalyvavo sodinant JMB parkus (paminėkite vardus, pavardes, užimamas pareigas)?.. Gal tie žymūs žmonės Jums asmeniškai tapo kuo nors įsimintini?

 

Džiugu, kad ši jaunųjų miško bičiulių akcija sulaukdavo dėmesio. Štai sodinant parką Santariškėse, daktaro Antano Vinkaus atkaklumo dėka, į šventę atvyko Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, o paskui jį atskubėjo seimūnai Alfonsas Vaišnoras ir Jonas Mocartas, sveikatos apsaugos bei aplinkos ministrai Raimundas Alekna ir Danius Lygis. Kitose apskrityse talkino Seimo nariai Zenonas Mačernius (Kelmėje), Gediminas Vagnorius (Telšiuose), Vaclovas Karbauskis (Pagramantyje), Algis Rimas (Utalinoje), Julius Sabatauskas (Alytuje). Telšiuose pas sodintojus apsilankė Telšių vyskupas Jonas Boruta, aplinkos ministras Arūnas Kundrotas.

Kiek nustebindavo, kai nė vienoje talkoje neteko matyti švietimo ir mokslo ministro ar ministrės, nors jaunųjų miško bičiulių veikla yra sudėtinė mokymo, auklėjimo proceso dalis, nors tuos istorinius ąžuolynus sodina būtent moksleiviai.

Gaila, kad per devynias talkas retai matėme respublikinių televizijų atstovus, šiai akcijai dėmesio beveik neskyrė didieji šalies dienraščiai. Matyt neįdomu, kai jaunimėlis gerus darbus daro, medelius sodina, o nemuša, nežudo, neniekina...

Tačiau tokia tylos siena mūsų negąsdino, bet skatino dar atkakliau dirbti prisimenant Motinos Teresės žodžius: „Darykite gerus darbus, nors jums už tai ir niekas nepadėkotų, vis tiek darykite“.

 

Pasodinsite 10-ąjį parką. Ar tuo ir baigsis šis JMB būrelių įsidėmėtinas istorinis žygis Lietuvoje?

Kokį sumanymą dar turėtumėte, ar bus galima tą sumanymą įvykdyti? O gal ir geriems ketinimams (medelių sodinimui) Lietuvoje nūnai – ne laikas?..

 

Padovanojus šalies apskritims po jubiliejinį parką, neduoda ramybės mintis, dėl jaunųjų miško bičiulių jubiliejinių parkų ar miškelių sodinimo šiais ar kitais metais kiekvienoje miškų urėdijoje (rajone). Nebūtinai tūkstančio medelių, nebūtinai tik ąžuolėlių. Pradžią tokiai iniciatyvai žada padaryti Švenčionėlių miškų urėdijos jaunieji miško bičiuliai. Manau, jog tokią iniciatyvą palaikys ir kitos miškų urėdijos.

Nuo kitų stambesnių sumanymų, planų, darbų atbaido dabartinė Aplinkos ministerijos „suvelta“ jaunųjų miško bičiulių sambūrio finansavimo tvarka, netobulas ir sambūrio veiklos koordinavimas.

 

Nors prisistatėte kaipo koordinatorius, tačiau esate tarsi tik visuomenininkas. Tai sakydamas žinau, jog rupią kasdienę duonelę Jums tenka kramsnoti...

Tačiau vis tiek linkiu vilties ir ištvermės gražinant ir taurinant jaunąją (ir ne tik) Lietuvą.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"