Paieška Žmogaus ir Žemės dienomis...

Žmogaus ir Žemės dienomis...

Rasa RUTKAUSKIENĖ

Anykščių regioninio parko vyriausioji ekologė

 

Šnopuoja Pavasaris... Tarsi Žemės dienos renginiai, kurie Anykščiuose tęsiasi. Tęsiama ir jau tradicija tapusi jaunųjų miško bičiulių (JMB) būrelio „Skruzdėliukas“ inkilų kėlimo šventė. Puiku, kai miško bičiuliai, globojami Pavarių girininkijos, Anykščių regioninio parko direkcijos, turi nuostabią galimybę ne tik nuolat pabūti gamtoje, o ir pasitikti sugrįžtančius sparnuočius!

... Vaikai Paukščių dienos labai laukia, laukia dar nuo rudens, kuomet juos lydėjo išskrendančius į šiltuosius kraštus... Juk nuo seno žmonės ir paukščiai buvo geriausi draugai!

Šiais metais pagaminome lentinius inkilus, skirtus mažiesiems uoksiniams paukščiams. „Skruzdėliukai“ jau žinojo, kad šiuose inkiluose apsigyvens kelios zylių rūšys, margasparnės musinukės bei varnėnai. Žinojo, todėl ir su girininku Audriumi Motiejūnu greitai parinko vietas tinkamas jiems iškabinti. Bevaikštant dar prisiminėme, ką simbolizuoja koks paukštis: vieversys – vadinamas pirmuoju pavasario pranašu; erelis – paukščių karalius, įkūnijantis nemirtingumą, jėgą, ištvermę bei drąsą; gandras – lietuvio nacionalinis paukštis; gervė – geras ženklas, nes yra dievų pasiuntinė, motiniškos meilės ir  laimės nešėja; kranklys – dėl juodos spalvos siejamas su naktimi, pranašaujantis ligą, nelaimę; pelėda simbolizuoja nežinios tamsą skrodžiančią išmintį!.. Kalbėjomes ir apie tai, kaip pagal paukščius galima orą spėti...

„Inkilo sukalimas  – tik viena darbo dalis, - aiškinau moksleiviams, – ne mažiau svarbu teisingai juos iškelti“.

Dar kartą visi pakartojome pagrindines inkilų kėlimo taisykles ir – prie darbo! Berniukai jau nešėsi kopėčias, o mergaitės rankose laikė kompasą. Prisiminėme visus miškininkams žinomus būdus kaip orientuotis miške neturint kompaso, tačiau savo žinias turėjome patikslinti „kompaso rodyklėmis“. Vaikai jau rodė į kurią pusę turi būti atsukta inkilėlio landa, kad išsiritusiems paukščiukams būtų šilta. Į pietus, pietryčius ar rytus ir truputį pasvirusi žemės link!

... „Skruzdėliukai“ dideliais žingsniais pėdino per mišką garsiai skaičiuodami: 30, 31, 32..., 40...

„Čia jau galima kabinti, dairykitės tinkamo medžio“, - šaukė Gabrielė ir Arnas. Kabinant inkilus labai svarbu išlaikyti reikiamą atstumą nuo vieno inkilo iki kito, kad paukščiams lesalo užtektų, kad „nesusipeštų“  ir turėtų savo teritoriją. Vaikai varžėsi kas gi pirmas lips kopėčiomis „naujo namo“ pakabinti, o mergaitėms labai rūpėjo plaktuku vinį įkalti.

Nors inkilus ir sukabinome, tačiau laukė dar viktorina ir įvairūs žaidimai, daugybė klausimų, gausybė sunkiai įmenamų mįslių. Visi kartu aiškinomės: kodėl paukšteliai žiemai skrenda į pietus, kaip jie sugeba orientuotis ir „nepaklysti“, ar naktį miega, kodėl geniui galvos neskauda, kas yra Paukščių takas, kam paukščiai žieduojami ir dar daug, daug kitų įdomių dalykų... Turėjome atspėti kokį gi paukštelį suvaidino draugas, piešėme ir aišku smagiai dainavome.

Smagu buvo! Smagi gamtos pamoka ir įgytos naujos žinios. Gerai, jog paukščiai vaikams šitaip rūpi!.. Tikimės, jog kiekvienas kasmet iškėlęs po inkilą rūpinsis jais ne tik per Žemės dieną, bet ir ištisus metus.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"