Paieška Pavasaris dovanoja naują gyvybę

Pavasaris dovanoja naują gyvybę

Arūnas PRANAITIS

Žuvinto biosferos rezervato direktorius

 

Žuvinto pilkųjų žąsų šeimose - jau nauja karta. Net sunku patikėti akimis, kai matai paskui susirūpinusių žąsų porą guviai besiridenančius pilkai gelsvus vos poros dienų mažylius. Kaip tyčia, orai dovanojo jiems ir naujai sužėlusią žolę paskabyti, ir pakankamai šilumos, kad užtektų jėgų nesužvarbus lesioti užlietoje paežerės pievoje.

Tokių ankstyvų jauniklių tikrai dar nematyta. Gegužės pirmosiomis dienomis žąsiukai jau nebestebintų, bet tik ne balandžio pradžioje. Pirmosios gyvenimo dienos jiems ne tokios maloningos, kaip krankliukams ar pelėdų jaunikliams, kurie jau irgi išsiritę. Bet šie saugiai tupi uoksuose ar lizduose po tėvų plunksnomis. O žąsiukams tenka ir patiems prisipešti žolės, ir saugotis lingės ar kitokio plėšrūno. Laimė, žolė – ir maistas, ir priedanga, - stiebiasi pakankamai greitai.

Vis mažiau matyti išsiliejusio iš krantų Žuvinto. Tik kai kur tebeblyksi dangaus atšvaitai užlietose pakrantėse, nors atslūgstantį vandenį ir pristabdė šių dienų lietūs. Nereikia net artintis prie kranto, kad suprastum, kas paslėpė potvynį - tai vaiskiai žalia spalva užlietos pakrantės, o tą spalvą paliejo šiųmečių viksvų stiebai, sodriai žali vilkdalgių lapai. Tarp jų iškilusios, suvešėjusios ką tik pražydusių purienų salos.

Toji žalia spalva ne tik pridengia pakrantėse besiturškiančias antis – dryžgalves ir rudagalves krykles, kiek stambesnes gražuoles šaukštasnapes antis. Čia kaip niekur kitur patogu surasti maisto – ir viksvų pernykščių sėklelių, ir naujai išsiskleidusių augalų lapų, pagaliau – daugybės varlių kurkulų.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"