Paieška Ar atsigaus nulaižyti paplūdimiai?

Ar atsigaus nulaižyti paplūdimiai?

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Ne visai įprastoje vietoje – ant įžymiojo Palangos paplūdimio tilto 2008 m. balandžio 8 d. buvo planuota spaudos konferencija dabartinei pajūrio krantų padėčiai aptarti. Ar siaurėja daugelio mūsų tautiečių ir net svečių iš užsienio pamėgtieji Palangos paplūdimiai? Kaip sprendžiamos Baltijos pajūrio krantų erozijos sukeliamos problemos, kiek smėlio reikės išberti krantams „pamaitinti“, susiaurėjusiems paplūdimiams paplatinti?

Į šiuos ir kai kuriuos kitus aktualius su krantotvarka susijusius klausimus ketino atsakyti Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis BUDRYS, Klaipėdos apskrities viršininkas Vytautas RINKEVIČIUS ir Palangos miesto meras Remigijus KIRSTUKAS.

Deja, lietui vis nesiliaujant teko spaudos konferenciją surengti ne tokioje romantiškoje aplinkoje ir pasitenkinti Palangos miesto savivaldybės posėdžių sale, o vietoje užimto kitais reikalais mero į susitikimą su žurnalistais atvyko vicemeras Rimantas GAROLIS, bet...

 

...spaudos konferencija vyko gyvai, nes...

 

...Matyt, žiniasklaidos atstovus nudžiugino Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Raimondos Karnackaitės pažadas, kad nuo Palangos tilto visi, kurie tik pageidaus, Baltijos jūra galės pasigrožėti vėliau.

O prie spaudos konferencijos dalyvių stalo, be jau minėtų asmenų, atsisėdo dar vienas  – buvo pakviestas ir UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ projektų vadovas Feliksas Beržinis.

Kalbėjęs pirmas Laimutis Budrys priminė, kad spaudos konferencija Baltijos krantotvarkos klausimais tampa tradicinė, rengiama jau nemaža metų, paprastai prieš prasidedant vasaros sezonui.

 

Taikomas naujas metodas

 

„Pajūrio juostos įstatymas ir pajūrio tvarkymo programa aiškiai nusako atsakomybę, įvairių institucijų kompetencijos ribas, todėl spaudos konferencijoje ir dalyvauja trijų institucijų atstovai, taip pat darbus atliekančios įmonės atstovas, - priminė Gamtos apsaugos departamento direktorius. – Aplinkos ministerija yra Pajūrio juostos įstatymo, kuriame apibrėžta ir pajūrio apsauga, rengėja. Ir krantų tvarkymo programą  taip pat tvirtina Aplinkos ministerija. Tiesioginė šios programos vykdytoja –  Klaipėdos apskritis, o Palangos savivaldybė yra projekto, kuris šiuo metu vykdomas, partnerė. Ši programa kaip tik ypač aktuali Palangos miestui, nes jo paplūdimiuose vasarą būna labai daug poilsiautojų. Deja, svarbiausi Palangos paplūdimiai ir pajūrio kopos paskutiniu metu yra labiausiai ardomos. Taigi šiandien kalbėsime apie krantų apsaugos ir atkūrimo būdus – kokie jie yra, kokie taikomi dabar ir kokie numatomi ateityje. Šiandien planavome spaudos konferenciją ant Palangos tilto todėl, kad jau turėjo būti pradėti pirmieji darbai, bet juos dėl objektyvių priežasčių teko šiek tiek nukelti. Metodas, kuris bus taikomas mūsų pajūrio zonai atkurti, jau daugelį metų taikomas kai kuriose kitose Europos šalyse, taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose – jūros bangų išplauti pakrantės ruožai, paplūdimiai papildomi iš kitur atgabentu smėliu. Lietuvoje metodas, kai reikalingas smėlis semiamas iš jūros dugno, bus naudojamas pirmąkart. Mums šis metodas yra labai svarbus, nes, palyginus su kai kuriomis kitomis valstybėmis, pavyzdžiui, su Latvija, Lietuva yra nepalankioje padėtyje: smėlį iš  nuardytų krantų bei paplūdimių vandens srovės nuneša ir jis iš dalies nusėda svetimose teritorijose. O, pavyzdžiui, kaimynai latviai tokių bėdų turi mažiau. Taigi šis metodas ir leis mūsų krantus apsaugoti nuo erozijos bei atkurti reikalingas smėlio sankaupas paplūdimiuose“.

 

Kuršių nerijoje žala dar didesnė

 

Apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius kalbėjo apie tai, kaip vykdomas šis projektas. Viršininkas apgailestavo, kad dėl techninių kliūčių nebuvo galima žurnalistams parodyti, kaip tie darbai atliekami, nes dar neatplaukusi iš Vokietijos šiam tikslui užsakyta žemsiurbė. Kita žemsiurbė, išplaukusi iš Anglijos, jau taip pat yra pakeliui į Lietuvą. Vamzdis smėliui išmesti į krantą sumontuotas. Tuo vis pamažu permontuojamu, lyg traukiamu pajūriu vamzdžiu, ir numatyta papildyti smėlio atsargas Palangos paplūdimiuose. Šiais metais dar didesnė žala negu Palangoje padaryta Kuršių nerijos pakrantėse. Taigi mąstoma, kaip tvarkyti krantus bei paplūdimius ne tik Palangoje, bet ir kitose Lietuvos pajūrio vietose. Daug kur smėlį teks pastumdyti, apdengti klojiniais, imtis kitų apsaugos priemonių. Iš numatytų šiuo tikslu 2008 m. lėšų maždaug du trečdaliai planuojami panaudoti tvarkant Kuršių nerijos pakrantes bei paplūdimius.  

Palangos miesto vicemeras Rimantas Garolis sakė, jog reikia pasidžiaugti, kad valstybė pagaliau atkreipė dėmesį į Palangos pajūrio problemas ir jau skiria daugiau lėšų krantams tvarkyti, nes ilgą laiką tai buvo atliekama tik Palangos savivaldybės pinigais. Tačiau tų lėšų buvo aiškiai per mažai. Dabar paplūdimiai turėtų iš esmės paplatėti – nuo trisdešimt iki septyniasdešimt metrų, o kol kas vietomis jie nė dvidešimt metrų pločio neturi.

 

Paplūdimiai bus atkurti iki vasaros pradžios

 

Kaip aiškino UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ projektų vadovas Feliksas Beržinis, žemsiurbė smėlį siurbs iš jūros dugno prie Kuršių nerijos, kur gylis siekia maždaug iki 25 metrų. Smėlis bus plukdomas iki Palangos krantų. Jam perkelti į krantą bus naudojamas kelių šimtų metrų ilgio vamzdis. Susidarius reikalingo dydžio smėlio sankaupai, bus išmetamas kitoje vietoje. Tuo būdu į Palangos paplūdimius šiemet ketinama atgabenti maždaug 107 tūkstančius kubinių metrų smėlio, kurį numatoma  siurbti iš jūros dugno ruože tarp Nidos ir Preilos, už kelių kilometrų nuo kranto. Mat nustatyta, kad toje vietoje yra susidariusi didžiulė smėlio sankaupa. Manoma, kad ten yra net apie dvidešimt milijonų kubinių metrų šios paplūdimiams atkurti labai reikalingos natūralios medžiagos.

Lėšų Palangos paplūdimiams papildyti smėliu yra skirta pagal 2004-2006 metų programą iš Europos Sąjungos finansavimo šaltinių – daugiau kaip 6 milijonai litų. Už šiuos pinigus numatytus darbus planuojama atlikti dar prieš prasidedant vasaros sezonui.

*  *  *

Konferencijos dalyviai atsakė į gausius žiniasklaidos atstovų klausimus. Paskui drauge su R. Budriu ir R. Garoliu žurnalistai vaikščiojo Palangos pajūriu ir galėjo įsitikinti, kokią žalą šiais metais per žiemos sezoną Baltijos jūros bangos padarė paplūdimiams bei krantams.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"