Paieška Neturite alergijos? Sulauksite...

Neturite alergijos? Sulauksite...

 

Tikra alerginių susirgimų epidemija dabar užgriuvo prancūzus: per pastaruosius porą dešimčių alergikų skaičius šalyje padvigubėjo. Bet Prancūzija – tik globalinės problemos atspindys. Alergija siaubingai sparčiais tempais plinta kone visame pasaulyje: Europoje ir Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje.

Medikų duomenimis, padidėjusiu jautrumu įvairiems alergenams dabar pasižymi 40 proc. prancūzų, o po 10 metų šis jautrumas bus būdingas jau pusei šalies gyventojų.

Apie alergijos plitimą šioje šalyje prabilta jau šeštame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje. Šiai plėtrai jau nebėra ribų. Dar visai neseniai Prancūzijos mokyklose nebūta mokinių astmatikų, o šiandien kiekvienoje klasėje jų - po 2-3. Žydėjimo laikotarpiu – nuo balandžio iki birželio – alergologų kabinetus tiesiog šturmuote šturmuoja ligoniai.

Alergija įgauna labai įvairias formas, pažeisdama kvėpavimo takus ir akis, odą ir virškinimo traktą. Labiausiai paplitusios yra maistinės alergijos (pienui, garstyčioms, riešutams ir kt.). Jos sukelia apie 50 mirčių per metus. Štai praėjusį pavasarį Prancūzijoje mirė berniukas, valgykloje užvalgęs avies sūrio. Maistinėmis alergijomis šioje šalyje kamuojasi apie 4 proc. gyventojų. Alerginio pobūdžio astmą yra įsitaisę net 8 procentai, o tarp vaikų ir paauglių astmatikų dar daugiau: 13-14 procentų. Plačiai paplitę yra egzema ir alerginis rinitas.

„Šiandien nuo alergijos nėra apsaugotųjų... - tikina profesorius Žanas Buskė. – Mano motina jos simptomus pajuto, būdama 84-erių. Antra vertus, jautrumas žiedadulkėms atsiranda sulaukus dviejų metų, o astma ima kamuoti net 7-erių mėnesių kūdikius.“

Mokslininkai atkreipia dėmesį ne tik į alergijos globalizaciją, bet ir į jos urbanizaciją. Paradoksaliu būdu nuo šių susirgimų kenčia miestiečiai, nors žiedadulkių daugiau esama kaimo vietovėse.

Šiuo metu visas alergijos sprogimas vyksta Azijoje ir kai kuriuose Afrikos regionuose, ypač Pietų Afrikoje.

Geometrine progresija didėja skaičius alergenų, su kuriais žmogui tenka „eiti į kontaktą“. Juk žmonės visur sodina egzotiškus medžius ir augina savo namuose neįprastus gyvūnus, daugiau keliauja ir įvairiau maitinasi. Bendrasis aplinkos užteršimas (apie GMO geriau jau ir nekalbėti – tamsioji skylė...) taip pat turi įtakos alergijai plisti.

Klimato atšilimas priverčia žiedadulkes keliauti iš pietų į šiaurę, daugybę kartų padidinant alergenų kiekį. O biokuro naudojimas didina kukurūzų bei rapsų (būtent šie augalai žinomi kaip patys stipriausi alergenai) pasėlių plotus... 

Alerginiams susirgimams plisti padeda patys netikėčiausi faktoriai, pavyzdžiui, švara. Pasaka medikų, pernelyg stropus higienos laikymasis izoliuoja organizmą nuo bakterijų ir virusų, neleisdamas jam išsiugdyti imuniteto.

Prancūzų laikraštis „Mond“, rašo, jog pastaruoju metu Prancūzijoje katastrofiškai trūksta alerginių susirgimų specialistų. Kadangi šios ligos gydymas yra ilgalaikis, jis žemai „vertinamas“ medicininio draudimo tarnybų, taigi daugelis alergologų linkę sau gyvenimui užsidirbti kaip paprasčiausi terapeutai. Tad vis mažiau gydytojų prancūzų gydo vis labiau plintantį susirgimą.

O Lietuvoje, žinoma, gyvename tikrai ne geriau negu Prancūzijoje...

 

Parengė Jonas VANAGAS

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"