Paieška ...Ir pašėlo žuvys gegužę!

...Ir pašėlo žuvys gegužę!

Vacys PAULAUSKAS

Žvejų būrelio vadovas, papildomo ugdymo pedagogas ekspertas

 

Pagaliau sulaukėme margaspalvių, medumi pakvipusių žiedų ir vasarą pranašaujančios šilumos. Lengvas pavasarinis vėjas gainioja mūsų krašto gražuolių vandenų bangeles ir primena meškeriotojui: džiaukis didžiule gamtos dovana – gerai kimbančiomis žuvimis, tačiau pasirūpinki tomis, kurios tik gegužę pradėjo giminės pratęsimo šėlsmą.

Kol kas prie vandens telkinių žmonių rasdavosi nedaug. Tuo įsitikinau su jaunaisiais žvejais iš Nevalstybinių vaikų globos namų „Vilniaus SOS vaikų kaimo“ ir Ozo vidurinės mokyklos balandžio 26 d. pabuvęs prie Neries. Nors virš vandens jau skraidė vabzdžiai, žuvys dar buvo neaktyvios ir jų nemedžiojo. Diena pasitaikė saulėta ir labai šilta, todėl nelabai nustebome pamatę Žirmūnų pakrantėje saulės atokaitoje įsitaisiusius du „plikšius“, tarsi artėjančio maudymosi sezono pranašus. Tradiciškai maudymosi sezono pradžia turėtų sutapti su Sekminėmis, tačiau kaprizingi pavasario orai nenuspėjami, lygiai kaip ir nuo jų priklausantis žuvų elgesys. Pastabiam meškeriotojui perprasti žuvis įmanoma. Sudėtingiau vertinti kartais visiškai nepateisinamą mūsų pačių, žmonių, elgesį gamtoje ir gyvenime.

 

Apsikuopti visapusiškai

 

Pavasarį sukruta ne vien tik žuvys. Ateina darbymetis tiems, kurie nepakenčia šiukšlynų ir bando juos iškuopti. Dirbdamas su jaunaisiais žvejais niekada nevengiu su jais dalyvauti vandens telkinių pakrančių švarinimo talkose. Esu pedagogas, tad suprantu šių renginių auklėjamąją reikšmę jaunimui, organizatorių pastangas paveikti nekultūringos visuomenės dalį. Tačiau... pradedu ir abejoti pasiektų rezultatų verte. Apsidžiaugėme sulaukę Lietuvos vaikų ir jaunimo gamtinio turistinio profilio sambūrio „Žalieji turistai“ kvietimo balandžio 19 d. dalyvauti talkoje „Gaivinkime Vilnelės pakrantes!“. Jos organizatoriai padarė viską, kad darbas vyktų sklandžiai ir atneštų kuo didesnę naudą. Su šio renginio rezultatais „Žaliojo pasaulio“ skaitytojus praėjusiame numeryje supažindino niekada nepavargstanti šaunioji „Žaliųjų turistų“ vadovė Sandra Jonceva.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo: viskas šaunu. Iškuopta Vilnelės pakrantė tikrai džiugina akį. Tačiau ir neramina, nes po metų padėtis Karklėnų apylinkėse, ko gero, gali būti tokia pat tragiška, kokia ir buvo prieš talką. Nuo seno nusikaltę visuomenei žmonės baudžiami. Paskelbtas karas keliuose,  visuomeniniame transporte gaudomi „zuikiai“, kovojama su alkoholio naudojimu viešose vietose, tikrinama kaip laikomasi Mėgėjiškų žūklės taisyklių. Pagaliau pradėti griauti nelegaliai prie vandens telkinių išdygę pastatai, o štai savavališkų sąvartynų „steigėjai“ darbuojasi iš peties ir tikriausiai džiaugiasi sutvarkyta vieta naujoms atliekoms versti. Sunku patikėti, jog niekas nematė atvežusių ir Vilnelės pakrantei „padovanojusių“ apie 20 didžiulių traktoriaus ar kitokio transporto padangų. Ne vieną dieną anie gamtos „bičiuliai“ darbavosi, kol patogioje privažiuoti, gražioje vietoje netoli kapinaičių „suvešėjo“ statybinių ir buitinių atliekų sąvartynas ir ištisa panaudotų automobilių padangų „bazė“. 36 žmonės beveik visą dieną triūsė talkoje, iškuopė ir sutvarkė šiukšles. Būtų tikrai skaudu, kad po metų vėl sukviesti talkon pamatytų tokį pat tragiškai liūdną vaizdą. O tai visiškai įmanoma, jeigu nebus pradėtas tikras karas prieš nuožmiuosius aplinkos teršėjus, tikrus nusikaltėlius, kuriems bausmės, sakyčiau, yra tik simbolinės. Apsikuopimo talkos – gerai. Tačiau, netaikant griežčiausių sankcijų sąvartynų „steigėjams“, esminių pasikeitimų greitai nesulauksime.

Vargu ar nuo šiukšlių ir nelegalių sąvartynų išgelbės Lietuvą ir grandiozinės apimties visaliaudinės, talkos lenktyniaujant su estais ar kitais kaimynais. Nemanau, kad labai didelė garbė pagarsinti Gineso rekordų knygoje savo nevalyvumą ir tvarkos stoką. Kodėl tvarkydamiesi savame kieme turime lygiuotis į kitus kraštus? Išgirdęs informaciją apie akciją „Darom“ gerokai nustebau. Ilgasis savaitgalis, Motinos diena ir jai skirti renginiai, Gatvės muzikos diena ir atšilę orai, raginimas aplenkti estus, patekti į rekordų knygą... Kažkaip, kaip toje Krylovo pasakėčioje, nederėjo tarpusavyje. Todėl šį kartą aš su savo vaikais niekur nesiregistravau (nors šį pavasarį dalyvavau ne vienoje talkoje) - patraukėme prie Neries meškerioti. Tiesa, kaip visada, šiukšlėms rinkti maišą turėjome, tačiau po kovo 4 d. talkos naujų šiukšlių nebuvo. Tačiau mes šauniai pasidarbavome grįždami namo. Surinkome visas šiukšles laukymėje tarp Ozo vidurinės mokyklos ir „SOS vaikų kaimelio“. Tad be jokio lenktyniavimo, be jokios registracijos dar kartą padarėm eilinę tvarką savo namučių kaimynystėje.

 

Pradėjo kibti lydekos

 

Neryje kiekvieną dieną žuvys tampa aktyvesnės. Ši upė, pavasariui įsibėgėjant, gausiais laimikiais nesišvaisto. Vanduo įšyla lėčiau nei ramiuose upeliuose, kanaluose ar sekliuose tvenkinių, ežerėlių užutekiuose. Gegužės 3 d., iš vakaro praūžus stipriai liūčiai, upės vanduo buvo labai drumstas. Tad nutūpę pakrantes meškeriotojai labiau džiaugėsi saulės voniomis nei niurksinčiomis meškerėlių plūdėmis. Tačiau tai truks neilgai. Vanduo nuskaidrės, dar labiau sušils ir visur prasidės tikrasis žuvų šėlsmas bei aktyvi kiba.

Būnant su vaikais prie vandens dažnas meškeriotojas stabteli prie mūsų pulko pasmalsauti: kieno tai vaikai?.. Ir noriai pasidalija savo patirtimi ir nutikimais. Šį kartą iš panorusio bendrauti žvejo sužinojome, jog kol kas Neryje žūklė spiningu neproduktyvi. Tačiau jis matė, kaip jo kolega bandė ištraukti didelę lydeką. Ši susigundė taikioms žuvims siūlomu slieku. Gaila, ne tam skirtu įrankiu aštriadantės ištraukti nepavyko. Kartais nutinka ir kitaip. Prieš porą dešimtmečių, iš valties viename Rokiškio rajono ežere meškeriojant kuojas, per vieną dieną ant slieko man pavyko ištraukti tris gražias lydekaites. Po neršto lydekos jau pailsėjo ir iki pat vasaros karščių jos aktyviai maitinsis, teiks meškeriotojams daug įsimintinų akimirkų.

 

Nerštas tęsiasi

 

Gegužę meškeriotojui smagu prie vandens - yra ką vilioti. Dauguma žuvų gerai kimba, tačiau kai kurios žuvų rūšys dar neršia. Vandens telkinių atabraduose tarp pradedančių bujoti vandenžolių teškenasi visiškai neatsargių, balandyje nespėjusių išneršti kuojų tuntai. Ant povandeninės augalijos ar kitokio substrato savo ilgus „kaspinus“ iškarsto ešeriai, ant smėlėto ar akmenuoto grunto lipnius ikrelius pasėja pūgžliai. Šios žuvų rūšys vislios ir ypatinga globa joms nereikalinga. Jas galima meškerioti be apribojimų ištisus metus. Kas kita – karšiai, vertingos žuvys. Šių plačiašonių tuntai į nerštavietes prie pat kranto traukia gegužės-birželio mėnesiais ir neršia labai triukšmingai. Pasakojama, kad seniau ežeruose, kuriuose veisėsi karšiai, per nerštą drausdavo plaukioti valtimis ir bažnyčiose skambinti varpais. Šiaip karšiai, atsargios žuvys, per nerštą praranda budrumą. Jų ištekliai gali nukentėti nuo įvairaus plauko brakonierių: tinklininkų, žeberklininkų, „elektrikų“ ir kabliautojų. Karšius meškerioti galima ištisus metus, nes ežeruose, kur geros sąlygos neršti, karšių smarkiai padaugėja. Pritrūkus maisto šių žuvų augimo tempas sulėtėja ir susidaro smulkios formos. Pastaruoju metu, labai išpopuliarėjus licencinei žvejybai, Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, siekiant karšių išteklius apsaugoti, nuo balandžio 20 d. iki 20 d. šias žuvis meškerioti draudžiama.

Kiekvienas meškeriotojas ieško progos pasigalinėti su raudonais pelekais padabinta auksašone raude. Šios žuvies kulinarinė reikšmė maža, nes ji liesa ir kaulėta, tačiau patirtos emocijos sumedžiojus stambesnį egzempliorių ilgai išlieka atmintyje. Nuo gegužės iki liepos mėnesio šios žuvys porcijomis neršia prie pernykščių ajerų, kitų povandeninių augalų, dažniausiai maurabragių.

Gegužę pradeda arba baigia veselioti ir daugiau žuvų rūšių. Kai kurios iš jų paminėtos „Žaliajame pasaulyje“ 2008 m. Nr.14(648). Iš mažiau meškeriotojams pažįstamų žuvelių verta prisiminti kartuoles. Jų patelės savo 4-8 ikrelių porcijas gegužės-birželio mėnesiais vamzdinės kiaušdėties pagalba sudeda į dvigeldžių moliuskų perluočių arba geldučių mantijos ertmę, o patinai juos apvaisina pro moliuskų žiaunas.

... Sulig kiekviena šiltesne diena prie vandens telkinių gausėja meškeriotojų. Vienų meškerės senos ir paprastos, kitų - brangios ir modernios. Bet visiškai ne tai nulemia meškeriojimo esmę. Labai svarbu, kokio žmogaus rankose meškerė, kokie žūklės tikslai. Žuvų pasaulio pažinimas ir vandens telkiniuose vykstančių procesų išmanymas suteikia meškeriotojui galimybę džiaugtis ir mažiau nusisekusia žvejyba. Visiškai nebūtina pakrantėse palikti kalnus šiukšlių ir parsinešti galybę žuvies. Pailsėti, pasidžiaugti mūsų krašto grožiu ir saikingai naudoti  žuvų išteklius turi teisę kiekvienas meškeriotojas. Svarbu, kad jis nepriekaištingai laikytųsi Mėgėjiškos žūklės taisyklių ir brangintų gamtinę aplinką.

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"