Paieška Aplinkos ministerijoje: 2008 m. birželio 9-15 d.

Aplinkos ministerijoje: 2008 m. birželio 9-15 d.

 

Birželio 8-9 d. Briuselyje vyko ES Tarybos Aplinkos darbo grupės posėdis dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės direktyvos 96/61/EB peržiūros. Dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vyriausioji specialistė Renata Gagienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3507.

Birželio 9-10 d. Briuselyje vyko 33-asis Nitratų direktyvos komiteto posėdis. Dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento Vandenų skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Žironaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3521.

Birželio 9-11 d. Liublijanoje (Slovėnija) vyko ET tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupės ekspertų neformalus susitikimas dėl CSD-16. Dalyvavo AM Aplinkos strategijos departamento direktorė Vilija Augutavičienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3523.

Birželio 9-12 d. Postanjoje (Slovėnija) - Europos Komisijos konferencija dėl didžiųjų plėšrūnų valdymo. Dalyvauja AM Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius. Išsamesnė informacija tel. 266 3547.

Birželio 11 d. LR Seimo Europos informacijos biure, Gedimino pr. 53 (3-ieji Seimo rūmai) vyko seminaras-diskusija „ES struktūrinių fondų parama aplinkosaugos srityje: patirtis ir galimybės“. Pranešimus skaitė Aplinkos ministerijos sekretorius Inesis Kiškis, ES paramos administravimo departamento ES paramos planavimo ir procedūrų skyriaus vedėja Eglė Gaudutienė bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir VšĮ „Vandens namai“ atstovai, kurie pristatys ES struktūrinių fondų lėšomis finansuotų projektų rezultatus. Išsamesnė informacija tel. 266 2714.

Birželio 12-14 d. Portorože (Slovėnija) vyks ES koordinatorių susitikimas. Dalyvaus AM Aplinkos strategijos departamento ES ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Dalius Krinickas. Išsamesnė informacija tel. 266 3537.

Birželio 12-13 d. aplinkos ministras Artūras Paulauskas dalyvaus Rygoje (Latvija) vyksiančioje Jungtinių Tautų Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) 3-ojoje šalių konferencijoje (COP3). Taip pat dalyvaus AM Teisės ir personalo departamento Teisės taikymo skyriaus vedėja Agnė Murauskaitė ir Aplinkos strategijos departamento ES ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Jarmakauskienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3569.

Birželio 12-13 d. Briuselyje vyks ET techninio reglamento darbo grupės posėdis. Dalyvaus AM Statybos ir būsto departamento direktorė Edita Meškaukienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3568.

Birželio 12-17 d. Saragosoje (Ispanija) vyks parodos „EXPO 2008 ZARAGOZA“ atidarymo ceremonija. Dalyvaus AM Visuomenės informavimo ir viešųjų ryšių departamento direktorius Romas Jankauskas, Aplinkos ministro patarėjas Romualdas Patalavičius. Išsamesnė informacija tel. 266 3488.

Birželio 12-13 d. Briuselyje vyksiančiame ES Tarybos Tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupės posėdyje, kuriame bus svarstomi Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės pasirengimo 9 šalių -narių konferencijai (COP 9) klausimai, dalyvaus AM Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė Gerda Survilienė. Išsamesnė informacija: tel: 266 3492.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

 

Eglynuose - žievėgraužiai tipografai

 

Nuo gegužės mėnesio pradžios žalių spygliuočių medžių vėjavartų, vėjalaužų, pagamintos medienos žievėje galima pastebėti mažas skylutes, aplink kurias tarsi paberta smulkių, rusvos spalvos pjuvenų. Tokioje vietoje prapjovus ar nulupus medžio žievę rastume įmantrios formos takus, kuriuos išgraužia vabalai ir jų lervos.

„Dažniausiai tai Lietuvoje labiausiai paplitęs ir labai žalingas eglių kenkėjas žievėgraužis tipografas, - paaiškino žinomas gamtininkas Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius. - Vabalai įsigraužia po storesne žieve visame medžio kamiene, rečiau viršūninėje stiebo dalyje. Kenkėjai apsigyvena stačiose apsilpusiose eglėse, vėjavartose, pagamintoje medienoje. Jie dauginasi labai sparčiai, o minta tik žalių medžių brazdu, todėl nudžiuvus jų užpultam medžiui, puola aplinkinius, net ir visiškai sveikus medžius. Tokiu būdu gali padaryti didelę žalą miškams. Pirmos generacijos vabalai skraido balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, masiškai sprogstant beržo pumpurams, o antros generacijos vabalai skraidyti pradeda liepos mėnesio pirmoje pusėje, žydint mažalapėms liepoms. “

Pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, žievėgraužių užpultiems medžiams dar esant žaliais spygliais, lopais pradeda luptis ir kristi žievė, retėja laja, kol pagaliau medis visai nudžiūsta. Medis per labai trumpą laikotarpį iš žalio ir gyvybingo virsta gerokai mažesnės vertės sausuoliu, o jame išsivystę vabalai išskrenda ieškoti kitų „aukų“. Suaugę žievėgraužio tipografo vabalai gali perskristi iki 3 km atstumu.“

Miško sanitarinės apsaugos tarnyba informuoja, kad žievėgraužių pažeistus medžius reikia kuo skubiau kirsti sanitariniais kirtimais ir išvežti iš miško arba nužievinti pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus. Jokie kiti būdai jau negali efektyviai sumažinti šių agresyvių kenkėjų skaičiaus. Jei miškininkai dar nespėjo iškirsti vėjavartų, vėjalaužų ar išvežti iš miško pagamintos žalių spygliuočių medienos, privalo tai atlikti kuo greičiau, kol juose neapsigyveno ir neišsivystė nauja žievėgraužių karta.

Vabzdžiai nepaiso jokių ribų, todėl apsaugos darbus būtina atlikti ne tik dėl savo miško, bet ir dėl šalia augančių medžių saugumo. Rūpintis, kad kenkėjai padarytų kuo mažiau žalos, privalo miško valdytojai, savininkai, naudotojai, miško dauginamosios medžiagos tiekėjai, taip pat fiziniai bei juridiniai asmenys, ruošiantys, sandėliuojantys ir perdirbantys apvaliąją medieną bei kitus miško išteklius.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 06 13

 

Galimybe nemokamai tvarkyti padangų atliekas jau pasinaudojo 7 savivaldybės

 

Nuo šių metų gegužės pradžios visoms savivaldybėms sudaryta galimybė nemokamai sutvarkyti jų teritorijose susikaupusias bešeimininkes padangų atliekas. Yra pasirašytas ministerijos ir akcinės bendrovės „Akmenės cementas“ susitarimas dėl nemokamo padangų, priimtų iš savivaldybių ir regioninių atliekų tvarkymo centrų, deginimo įmonėje.

„Visoms šalies savivaldybėms sudaryta galimybė nemokamai sutvarkyti jų teritorijose susikaupusias bešeimininkes padangų atliekas, - sakė Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis. - Šias atliekas pagal ministerijos sudarytą sutartį iki 2009 m. gruodžio 20 d. nemokamai priims ir tvarkys AB „Akmenės cementas“. Bendrovė įsipareigojo per nurodytąjį laiką sudeginti iki dviejų tūkstančių tonų nebetinkamų naudoti padangų, kurias pristatys savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Šiuo metu tokia galimybe pasinaudojo 7 savivaldybės ir 2 regioniniai atliekų tvarkymo centrai. „Akmenės cementui“ jau pristatyta apie 25 tonos šių atliekų.“

Taip pat, pasak Aleksandro Spruogio, sėkmingai sprendžiama bankrutuojančios UAB „Egapris“ (Trakų r., Žaizdrių kaimas) teritorijoje susikaupusių padangų tvarkymo problema. Bankrutuojančios UAB „Egapris“ administratorius pasirašė sutartį su AB „Akmenės cementas“ . Iš šios teritorijos „Akmenės cementas“ jau išvežė apie 1340 tonų padangų. Iki šių metų liepos mėnesio pabaigos planuojama išvežti dar 860 tonų padangų.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 06 12

 

Degesynės durpyne tebevyksta kova su ugnimi


Rokiškio rajone jau trečią parą dega Degesynės durpynas, priklausantis akcinei bendrovei „Rėkyva“. Šįryt ugnis buvo apėmusi 40 ha teritoriją. Dega devyni durpių kaupai. Gaisrą gesina didelės ugniagesių pajėgos, jiems padeda karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Aplinkosaugos tarnybos, kaip sakė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas, nuolat stebi aplinkos būklę gaisro zonoje bei aplink ją ir teikia informaciją visoms atsakingoms institucijoms.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai nelaimės vietoje kasdien matuoja oro užterštumą. Išsamesniems aplinkos tyrimams atlikti šiandien anksti ryte į Rokiškio rajoną išvyko mobili Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija. Taip pat šios agentūros specialistai nuolat modeliuoja, remdamiesi meteorologiniais duomenimis, dūmų šleifo slinkimo kryptį ir sklaidą. Jie prognozę pateikia 6 valandoms į priekį.

Gaisras kilo pirmadienį, birželio 9 d., kai nuo užsidegusio paruoštos produkcijos kaupo liepsna pradėjo sklisti durpyno teritorija. Prieš vidunaktį ugnies plitimą pavyko sustabdyti, tačiau, sustiprėjus vėjui, antradienio rytą ji vėl įsiplieskė. Tirštus aitrius dūmus nuo gaisravietės vėjas ėmė nešti Onuškio gyvenvietės, kuri nuo gaisravietės yra arčiau nei kilometras, link.

Užvakar, birželio 10 d., aplinkosaugininkai, ištyrę oro užterštumą, nustatė, kad už 100 metrų nuo gaisravietės teršalų koncentracijos smarkiai viršijo nustatytas normas: anglies oksidų – 41 kartą, sieros dioksidų – 14 kartų, azoto oksidų – 24 kartus. Už pusės kilometro nuo gaisravietės oras buvo mažiau užterštas. Čia didžiausios leidžiamos anglies oksidų koncentracijos buvo viršytos 1,6 karto, sieros dioksidų – 2 kartus, azoto oksidų – 12 kartų. Už 6 kilometrų nuo gaisravietės Juodupės gyvenvietės link aplinkos oro taršos neužfiksuota.

Antradienį apie pietus po atkaklaus ugniagesių darbo smilkstančių durpių buvo likę tik 10 ha plote, bet netikėtai pakilęs stiprus vėjas labai suaktyvino gaisrą. Vėl užsidegė durpių kaupai. Greitai ugnis apėmė daugiau kaip 100 ha durpyno teritorijos. Vakar aplinkosaugininkai, atlikę oro užterštumo matavimus, nustatė, kad 1 km atstumu nuo durpyno prieš Onuškio gyvenvietę anglies oksidų koncentracija nustatytas normas viršijo pusšešto karto, kietųjų dalelių – 13,9 karto. Sieros ir azoto junginių viršijimų praktiškai nenustatyta. Onuškio gyvenvietėje atlikti matavimai parodė, kad didžiausią taršą sudarė kietosios dalelės, o kitų teršalų pakitimai gana nedideli. Atsakingų tarnybų pareigūnai, gavę tyrimų rezultatus, perspėjo gyventojus ir pasiūlė jiems laikinai persikelti gyventi į neužterštas vietoves. Dalis žmonių evakavosi. Į pagalbą iškviesti Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai stebi, ar gaisras neplinta į netoliese durpyno esančius miško masyvus.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 06 12

 

Miškui pavojinga net menkiausia kibirkštėlė

 

Šiandien sausra yra apėmusi, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, beveik visą šalies teritoriją, išskyrus pietinę dalį ir patį rytinį pakraštį. Todėl itin padidėjęs miško gaisrų pavojus. Šiandien daugumoje šalies miškų vyrauja ketvirtos, o Tauragės, Telšių Šiaulių, Joniškio, Biržų, Panevėžio, Kėdainių, Kuršėnų ir Jurbarko urėdijose, taip pat dalyje Šilutės, Mažeikių, Šakių, Radviliškio, Kupiškio ir Ukmergės urėdijų – aukščiausios, penktos, klasės miškų gaisringumas. Toks didžiausias gaisringumas vėl prognozuojamas rytoj ir poryt daugelyje vakarinių ir šiaurinių rajonų urėdijų. Jau ne tik spygliuočių, bet ir lapuočių miškuose, ypač kirtavietėse, išdžiūvusi žolė traška tarsi parakas. Todėl net menkiausia kibirkštėlė, numesta neužgesinta nuorūka gali sukelti gaisrą.

Šiemet, preliminariais Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, iki birželio 10 dienos šalyje kilo 151 miško gaisras, išdegė 41,7 ha plotas. Pernai per tą patį laikotarpį buvo užregistruoti 182 miško gaisrai, apėmę 31 ha plotą. Kol kas didžiausias šių metų gaisras kilo Jonavos urėdijoje, kur birželio 1 d. išdegė 4,9 ha miško. Ne ką mažiau nukentėjo Šalčininkų urėdijos miškai. Čia birželio 6 d. ugnis smaginosi 4,3 ha plote. Birželio 7-ąją miškai liepsnojo Panevėžio ir Ukmergės urėdijose, kur išdegė beveik po hektarą. Kiek anksčiau tiek pat miško apdegė ir Trakų urėdijoje.

Kasmet Lietuvoje kyla, remiantis 2005-2007 m. duomenimis, apie 700 miško gaisrų, išdega apie 400 ha medynų. Priešgaisrinei miškų apsaugai urėdijos kasmet išleidžia apie 5 mln. litų. Beveik visus miško gaisrus sukelia žmonės, kurie neatsargiai ir neatsakingai elgiasi su ugnimi. Miško gaisrai per trumpą laiką sunaikina ne tik medžius. Viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų, daugybė vabzdžių, paukščių, augalų. Derlingiausias dirvožemio sluoksnis atsikuria tik per trejus ketverius metus.

Aplinkos ministerija kviečia visuomenę saugoti žaliąjį Lietuvos turtą, miške labai atsargiai elgtis su ugnimi. Pastebėjus gaisrą, būtina jį tuoj pat gesinti, o jeigu tai neįmanoma, – nedelsiant skambinti į artimiausią miškų urėdiją, girininkiją ar Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 06 11

 

Lietuvai reikalingas gyvūnų reabilitacijos centras

 

Vakar Vilniaus rajone Buivydiškėse gyventojai pastebėjo sužeistą gandrą. Žmonės ilgai ieškojo, kokia organizacija, draugija galėtų jam suteikti reikalingą pagalbą ir grąžinti atgal į gamtą. Deja, gyventojams nepavyko surasti tokios organizacijos, kuri galėtų pasirūpinti sužeistu paukščiu.

 "Tokios specializuotos tarnybos Lietuvoje šiuo metu dar nėra, - paaiškino Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. - Pasitaiko atvejų, kai į miestą užklysta ne tik gandras, bet ir briedis, šernas ar kitas stambus gyvūnas. Norint tokį gyvūną sugauti, nugabenti į jam skirtą vietą, reikalingos specialios priemonės ir įranga, kurių neturi nei aplinkosaugininkai, nei gyvūnų globos draugijos ar kitos visuomeninės organizacijos. Aplinkos ministerija buvo paskelbusi konkursą, ieškojo organizacijos, kuri galėtų atlikti apmokamas paslaugas, bet norinčių neatsirado.“

Aplinkos ministerija rūpinasi, kad artimiausiu metu Lietuvoje būtų įkurtas gyvūnų reabilitacijos centras, kuris teiktų gyvūnams reikalingą pagalbą. Pasak Laimučio Budrio, tokie centrai yra visose civilizuotose valstybėse. Tai galėtų būti organizacija, kuri į ekstremalias situacijas patekusiam gyvūnui galėtų skubiai suteikti pagalbą, turėtų tam tikslui skirtas priemones. Laukinė gyvūnija yra valstybės turtas, todėl tokia tarnyba turėtų būti finansuojama iš valstybės biudžeto. Logiška būtų galvoti apie gyvūnų reabilitacijos centro įkūrimą Kaune. Tai yra geografinis Lietuvos centras. Šiame mieste įsikūrusi Veterinarijos akademija, yra zoologijos sodas ir kitos giminingos organizacijos. Tikimasi, kad tokio centro Lietuvoje nereikės ilgai laukti.

Šiuo metu gyventojai, pastebėję paklydusius ar sužeistus gyvūnus, turi apie tai informuoti savo miesto ar rajono aplinkos apsaugos agentūrą, veterinarijos gydytojus, visuomenines gyvūnų globos organizacijas. Negalima paklydusių ar sužeistų gyvūnų nešti į savo namus. Tokiu būdu jiems ne padėtume, o tik pakenktume. Kiekvienas gyvūnas turi būti jam skirtoje aplinkoje, o jam teikiama pagalba turi būti kvalifikuota.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 06 10

 

Rengiamas seminaras - diskusija dėl racionalaus ES paramos panaudojimo

 

Ateinantį trečiadienį, birželio 11 d., Aplinkos ministerija rengia seminarą - diskusiją tema „ES struktūrinių fondų parama aplinkosaugos srityje: patirtis ir galimybės“.

Į šį seminarą kviečiami savivaldybių atstovai, Europos Sąjungos parama suinteresuotos valstybinės institucijos, įmonės, asociacijos, visuomeninės organizacijos.

„Lietuva jau panaudojo apie 83 procentus ES struktūrinių fondų paramos, skirtos aplinkos kokybės gerinimui, - sakė Aplinkos ministerijos sekretorius Inesis Kiškis. - Pirmenybė buvo teikiama geriamo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, praeities taršos ir jos teritorijų tvarkymui, saugomų ir nesaugomų teritorijų įsteigimui ir tvarkymui, aplinkos monitoringo, kontrolės ir prevencijos stiprinimui bei informavimui apie aplinką ir Lietuvos gyventojų aplinkosauginio švietimo skatinimui.“

Pasak Inesio Kiškio, likusių ES paramos lėšų panaudojimas turėtų būti orientuojamas į siekimą užtikrinti aplinkos saugojimo tradicijas, kultūros įpročius. Mūsų šalies 2007-2013 metų struktūrinės paramos periodu reikalinga pasirūpinti aktualių aplinkosaugai problemų identifikavimu bei siekti užsibrėžto tikslo.

Seminaro metu dalyviai pranešėjams galės užduoti klausimus dėl projektų įgyvendinimo, pasidalinti patirtimi ir sužinoti apie naujas aplinkosaugos projektų finansavimo galimybes 2007-2013 m. struktūrinės paramos laikotarpiu. Numatyta išvyka į Neries regioninį parką.

Renginys vyks Seimo Europos informacijos biure, Gedimino pr. 53 (3-ieji Seimo rūmai). Seminaro pradžia 11.00 val.

Pageidaujantys dalyvauti seminare-diskusijoje registruojami iki š. m. birželio 10 d. 17 val. el. paštu i.skukauskaite@am.lt (nurodykite vardą, pavardę ir atstovaujamą instituciją). Išsamesnė informacija teikiama telefonu (8-5)266 2714.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 06 09

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"