Paieška Gandrų namų naujienos

Gandrų namų naujienos

Selemonas PALTANAVIČIUS

 

Artėjant gegužės viduriui, jau neskaičiuojam laiko, prieš kurį sugrįžo mūsų gandrai. Žinome, kad šiemet jie pasirodė dar prieš Blovieščius (kovo 25-ąją), oficialią savo grįžimo dieną. Toks ankstumas nieko nenustebino, nes ir kiti paukščiai skubėjo į žiemos neregėjusią tėvynę. Kai kas manė, kad gandrams bus sunku su maistu. Tačiau jiems pavasaris – ne naujiena: neradę varlių, kurios iš tikro nėra svarbiausias maisto objektas, jie pievose gaudė peles ir pelėnus.

Labai anksti baltieji gandrai (balandžio pirmosiomis  dienomis) jau tvarkė lizdus, o patelės greitai jau tupėjo gūžtose ir pradėjo perėti. Iš tikro, tokia ankstyva perėjimo pradžia atrodo dėsninga, nors – šiek tiek skiriasi nuo mums  įprastų terminų. Beje, ne visos gandrų poros pradėjo perėti balandžio pradžioje. Kai kur paukščiai perėti pradėjo tik balandžio vidury ar paskutinę mėnesio dekadą. Dar iki dabar sulaukiame žinių, kad kai kuriuose lizduose kuriasi neseniai pasirodžiusios poros. Gali būti, kad šie paukščiai skrido iš Pietų Afrikos, todėl kely išbuvo ilgiau. Tačiau labiau tikėtina, jog tai – naujai susikūrusios poros. Nemažai gandrų žūsta žiemavietėse ir pakeliui į jas (ar iš jų), todėl  likę vieniši paukščiai ieško sau porų ir džiaugiasi jas radę dar šį pavasarį. Daug vienišų gandrų susiburia į pulkelius ir juose praleidžia vasarą. Nemaža šių paukščių dalis – dar nesubrendę, nepasiruošę perėti. Todėl kai kurios naujos  poros gyvena lizduose visą vasarą, neša jiems medžiagą, tačiau kiaušinių nepadeda ir jauniklių neišperi. Tai jie darys tik kitąmet.

Kituose baltųjų gandrų lizduose jau skyla ar greitai skils kiaušiniai: jie peri apie 30 parų. Pradžioje gandriukai būna nepanašūs į savo tėvus – pūkuoti, didelėm galvom, trumpom kojom ir snapais. Jiems tėvai renka vabzdžius, smulkiausią maistą. Lizde jaunikliai išbus daugiau kaip 2 mėnesius, todėl keisis ne tik jų racionas, bet ir maisto kiekiai: suaugę gandrai ir jų jaunikliai yra tikrai rajūs paukščiai.

Kasmet iš lizdų gandrai išmeta paliegusius, į tėvų atneštą maistą nereaguojančius jauniklius. Nežinoma, kokios priežastys tai lemia, tačiau vargu tokie paukščiukai galėtų išaugti sveiki.

Ką daryti, jei toks paukščiukas atsidūrė ant žemės? Pradžioje reikėtų įsitikinti, ar jis sveikas, ar nelūžo kojų, sparnų kaulai. Jei paukščiukui nieko nenutiko, reikia jį įkelti į lizdą – tam nebūtina lipti aukštyn, o pakanka nuo  kopėčių juos pakelti kartimi. Tiesa, to nereikėtų daryti, jei lizdas yra ant elektros stulpo.

Jeigu gandriukas iškrito netyčia, su savo broliais kovodamas dėl maisto ir yra sveikas, tėvai jį priims ir augins toliau. Jei tėvai nuspręs, kad jis negali tapti tikru gandru, jie ras kitą išeitį.

Kasmet žmonės išaugina keletą dešimčių paliegusių, iš lizdų išmestų gandriukų. Deja, jie tik labai retai iškeliauja su kitais gandrais į žiemavietes. Kiti – lieka žiemoti tvartuose, kitokiose patalpose ir yra išleidžiami į laisvę pavasarį. Ar jie pritampa prie kitų gandrų – pasakyti sunku, nes specialių tyrimų ir stebėjimų nedaryta. Tačiau prieš keletą dienų iš Pagirių (greta Vilniaus) paskambino žmonės ir pranešė, kad jų kiemuose vaikšto atklydęs jaukus gandras. Teko jį pagauti, vežti veterinarijos gydyklon, o po to – atiduoti į kaimo turizmo sodybą. Čia jis vaikščios po kiemą, bet tikru gandru, kada nors susuksiančiu savo lizdą, vargu ar taps...

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"