Paieška Kur padėti seną šaldytuvą?

Kur padėti seną šaldytuvą?

Kęstutis TURONIS

 

Sostinės savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus specialistė, TAIEX regioninių mokymo programų ekspertė Violeta Ivinskienė kartu su EK Techninės pagalbos ir pasikeitimo informacijos biuru (TAIEX) organizavo seminarą. Jo tema – „Energijos taupymas ir elektroninių atliekų perdirbimas“. Seminare dalyvavo Vilniaus miesto seniūnai, seniūnijų darbuotojai, pedagogai, visuomeninių organizacijų atstovai, svečiai iš kitų savivaldybių.

Renginio darbotvarkėje apibrėžtoji tematika labai svarbi, nes aktualu, kad specialistai tiksliai žinotų kaip organizuoti ir vykdyti ne tik komunalinių, o ir pavojingų atliekų tvarkymą. Žinia, gaila, jog tokiame renginyje „nerado laiko“ dalyvauti sostinės Tarybos nariai, gausesnis būrys Savivaldybės administracijos specialistų.

 

Įstatymai, programos, kiti dokumentai

 

Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Karosienė renginio dalyvius supažindino su ES direktyvomis, mūsų šalies įstatymų postulatais pagal aptariamąją sritį – pavojingosios, elektros ir elektronikos atliekos. Juk elektros, elektronikos atliekose esama ir pavojingų medžiagų. Neseniai priimta atskira baterijų ir akumuliatorių tvarkymo europinė direktyva, patvirtintos elektronikos atliekų surinkimo užduotys.

Beje, Lietuvoje 22-ose savivaldybėse jau veikia 36 didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelės, tačiau iki 2009 metų pabaigos tokių objektų turi būti 84. Numatoma, jog viena tokia aikštelė aptarnaus teritoriją, kurioje esama 100 tūkst. gyventojų. Į tas aikšteles reikės pristatyti nereikalingus, sugedusius šaldytuvus, namų apyvokos daiktus, baldus, televizorius ir kitokius didelio gabarito atitarnavusius gaminius. Tačiau ne kiekvienas gyventojas gali pasinaudoti nemokamos aikštelės paslaugomis. Tad dažnai prie laiptinių, komunalinių atliekų konteinerių paliekami nereikalingi daiktai. O savivaldybės lyg ir privalo organizuoti tokių išmestų daiktų surinkimą.

Lietuvoje jau taikomas ir trečias pavojingų atliekų surinkimo būdas – atliekos paėmimas išsikvietus perdirbėją. Tai labai patogu pagyvenusiems žmonėms, negalintiems išnešti kokį seną šaldytuvą, viryklę, televizorių...

Tokių darbų priežiūrai kiekvienos savivaldybės Taryba turėtų patvirtinti atsakingą specialistą. Puiku, jei už pavojingų atliekų tvarkymą būtų atsakingas savivaldybės administracijos direktorius ar jo pavaduotojas.

Lietuvoje šiuo metu įregistruota 585 elektros ir elektroninės įrangos gamintojai, importuotojai ir platintojai. Jie taip pat privalo organizuoti nereikalingų prietaisų surinkimą. Perkant naują TV aparatą, šaldytuvą, kompiuterį (ir t.t.) reikia priimti senąjį, nenaudojamą. Tačiau tokiu nurodymu nesivadovaujama, mat teisinamasi, jog senienoms nesama patalpų...

Vilma Karosienė pateikė ir žiupsnelį statistikos. Štai 2004 metais Lietuvoje buvo sutvarkyta 1300 t, 2005-ais – 2600 t, 2006-ais – 10103 t elektros ir elektronikos atliekų, t.y. – apie 3,0 kg vienam gyventojui. Minėtų atliekų surinkėjai ir perdirbėjai ataskaitas privalo pateikti iki kovo 1 d. Tačiau duomenų apie 2007-uosius Vilma Karosienė dar neturėjo. 2008-ais turi būti surinkta 25 proc. parduotosios produkcijos (pagal esamą planą). Tai sudarys 13,5 tūkst. tonų. Tikimasi, kad nustatytas planas bus įgyvendintas, nes šalyje yra 15 firmų, kurios surenka bei tvarko elektros ir elektronikos atliekas.

 

Prailginti prietaiso naudojimo laiką

 

Gerbertas Jungertas (nevyriausybinės organizacijos atstovas, ES TAIEX ekspertas, Austrija) sakė, jog veiklą tokioje svarbioje srityje finansuoja šalies vyriausybė. Gerberto vadovaujamoje nevyriausybinėje organizacijoje (jos veiklos sritis – šviesti visuomenę, rengti įvairius atliekų tvarkymo projektus, leisti mokomąją literatūrą) dirba 5 specialistai. Suprantama, Austrijoje elektroninių atliekų vis daugėja, gaminių panaudojimo trukmė, deja, ne ilgėja, o... Pasak svečio, tokią „išmintį“ fokusuoja reklama, siekis „melžti“ didesnį pelną, nors reikėtų, kad gaminys tarnautų kuo ilgiau, kad gaminį ir remontuotų... Austrai suorganizavo 55 elektros ir elektronikos prietaisų remonto ir profilaktikos įmones. Siekiant gaminio tarnavimo laiko ilginimo, remonto (o ne vien išsviedimo į atliekų krūvą vos nežymiai sugedus) organizuotos įvairios akcijos, kuriose dalyvauja tos šalies žinomi žmonės. Pagal Austrijoje nustatytus reikalavimus, parduotuvės, turinčios 150 kv. m (ir didesnį) plotą, perkant naują įrenginį (gaminį) privalo priimti senąjį.

Austrijoje veikia 1868 elektros ir elektronikos surinkimo punktai (kartu su parduotuvėmis), todėl surenkama vienam gyventojui po 8,7 kg pavojingų atliekų. Sostinėje Vienoje įsteigtas senos įrangos išmontavimo centras, kuriame dirba neįgalūs žmonės. Taip „išrišama“ ir neįgaliųjų veiklos problema. O išrenkant senus gaminius rankų darbo tikrai apstu... Be to, prie minėtojo centro (kasmet atlieka darbų, kurie įvertinami 2 mln. eurų) veikia parduotuvė, kurioje galima įsigyti gerų detalių.

Ar austrai labai tvarkingi? Deja... Tai liudytų vien faktas apie atitarnavusių mobiliųjų telefonų surinkimą. Pernai tokių turėjo būti sugrąžinta perdirbėjams 100 tūkstančių, tačiau realybė – tik 8000. Kur dingo kiti? Šiukšlių kibirėliuose? Juk juose net 25 proc. atliekų sudaro ir „atlikęs“ maistas. Po intensyvaus aiškinamojo darbo austrai šį tą pasiekė – atliekų kibirėliuose maisto atliekos „tirpo“ tais pačiais 25 procentais!..

 

10 dalykų, kuriuos verta daryti kiekvienam

 

Aplinkosaugos informacijos centro (Vilnius) direktorė Jurgita Mačiūnaitė dėstė paprastus postulatus, susietus su elektros energijos taupymu, kas stabdytų ir klimato kaitą mums suvis nenorima kryptimi.

Esminis siūlymas: nepalikti namuose naudojamos įrangos vadinamajame „miego“ režime. Pasirodo, TV aparatas „miegodamas“ sunaudoja iki 45 proc. elektros energijos lyginant su laiku, kai veikia įjungtas. Skalbyklės, indaplovės ir kita įranga turi būti įjungta tik tada, kai ji naudojama. Apie tai, kaip racionaliai panaudojame elektros energiją, turime galvoti kiekvienas.

Perkant elektros prekes reikia skaityti instrukcinėse nuorodose apie energijos panaudojimo ekonomiškumą. Yra 7 kategorijos: A, B, C, D, E, F, G. Nors A, B, C kategorijų prekės yra brangesnės, tačiau prietaisą naudojant išlaidos greitai atsipirks.

Daugelis išeidami iš namų užtraukia langų užuolaidas. Tačiau net žiemą saulės spinduliai ganėtinai pašildo kambarius. Na, o langų keitimas, sienų apšiltinimas, nors ir nepigios priemonės, tačiau leidžia sutaupyti 50-60 proc. šilumos.

 

Vokietijos patirtis

 

Šiaurės Reino – Vestfalijos žemės aplinkos apsaugos agentūros specialistas, ES ekspertas Michaelis Oberforferis kalbėjo apie elektroninių atliekų perdirbimą ir utilizavimą, išsamiau aptardamas akumuliatorius ir baterijas.

Minėtame Vokietijos regione veikia 40 įmonių, kuriose tvarkoma elektros ir elektronikos įranga. Septyniose įmonėse (vadinamosiose socialinėse) įdarbinti neįgalieji. Jie kruopščiai rankomis ardo įvairius prietaisus. Galutiniam perdirbimui išrūšiuotosios atliekos išvežamos į stambias įmones. Pasak Michaelio Oberforferio, pačių pavojingiausių atliekų – liuminescencinių lempų surenkama tik 25 proc. Tik iki 2016 metų numatoma surinkti 45 proc. minėtųjų atliekų. 1990-ais šiame Vokietijos regione pradėtos rinkti atitarnavusios baterijos, akumuliatoriai. Dabar to turto jau kasmet surenkama po 35 tūkst. t. Beje, Vokietijoje visi pardavėjai, perkant naują įrangą, privalo priimti senąjį gaminį. Šios šalies savivaldybių aikštelėse ir punktuose surenkama apie ketvirtadalis pavojingų atliekų. Vokietijoje labai daug lėšų skiriama visuomenės informavimui, mokymui, tad ir reikalai nėra „suplėkę“...

 

„EMP recycling“ patirtis

 

Stambiausios mūsų šalyje pavojingų atliekų tvarkymo bendrovės „Elektroninių mašinų perdirbimas“ specialistai Eglė Vaškelytė ir Laurynas Dagys papasakojo apie devintus metus veikiančią įmonę, nūnai tapusią „EMP recycling“. Žinia, šią įmonę daugelis vadina tiesiog EMP, kuri gali kasmet „suvirškinti“ 20 tūkst. t. elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Pradžioje buvo manoma, jog EMP – tik atliekų ir įrangos perdirbimas. Gyvenimas koreguoja. EMP tapo ir atliekų surinkėju. Dabar gyventojas, turintis seną televizorių, šaldytuvą, kompiuterį (ir t.t.), paskambinęs nemokamu telefonu (prie pulto – 6 operatorės), sutartu laiku sulauks ekipažo, kuris be atlygio paims atgyvenusius įrenginius, prietaisus. (Beje, elektroninę įrangą nemokamai galima palikti visuose prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvėse.) Šį darbą koordinuoja 4 aplinkos apsaugos specialistai. Beje, patys gyventojai į Vilniaus r. Galinės kaime (16-tas kilometras nuo Vilniaus važiuojant Ukmergės link) esančią EMP įmonę atveža tik 1 proc. panaudotos įrangos.

... Seminaro dalyviai pabuvojo „EMP recycling“, patys įsitikino, jog senas šaldytuvas granulėmis gali virsti. Prieš 12 metų man teko lankytis Vokietijoje, kurioje jaunas vokietis pasididžiuodamas rodė gamyklą, „kuri valgo senus šaldytuvus, televizorius ir t.t.“. Ir štai praėjusiais metais analogiška įmonė (utilizuojanti atitarnavusias virykles, mikrobangų krosneles, kavamales, skalbimo mašinas, senų automobilių katalizatorius ir t.t.; visa informacija – www.emp.eu arba nemokamu tel. 8~800 10108), kurios įranga pirkta Vokietijoje, atsirado ir Vilniuje.

EMP didžiuojasi, jog pelnytas socialiai atsakingos įmonės diplomas.

 

Ispanijos patirtis

 

Katalonija – vien iš 17 Ispanijos regionų, kurios plotas apima 32,1 tūkst. km (pusė Lietuvos). Tačiau toje teritorijoje gyvena 7,1 mln. gyventojų. ES ekspertas, Aplinkos ir būsto ministerijos, Katalonijos atliekų agentūros projektų vadovas Eduardas Marquezas papasakojo seminaro dalyviams apie šiame Ispanijos regione tvarkomas atitarnavusias liuminescencines lempas, kitas atliekas, jų tvarkymą. Pranešėjas teigė, jog minėtas lempas pradėjo rinkti 1992 metais. Įsigijo švedišką įrangą, 1998 metais įmonė pradėjo veikti. Beje, pranešėjui kalbant apie švediškos įrangos veikimo principus, netrukau įsitikinti, jog beveik analogiška įranga buvo sumontuota ir Vilniuje veikusioje bendrovėje „Liuksitis“. Tik mūsų įranga buvo pagaminta Panevėžyje. Tikriausiai sovietiniai specialistai kažką buvo nukopijavę nuo švedų (o gal – ir atvirkščiai), mat toji įranga buvo panaudojama ne vien Lietuvoje, o ir Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Latvijoje (Liepojoje). Pagal tos įrangos veikimo schemą, 550 laipsnių temperatūroje traiškomos gyvsidabrio turinčios lempos. Gyvsidabris kondensuojasi, atskiriamas stiklas, metalas ir kitos medžiagos.

Kataloniečiai 2007-ais surinko 700 tonų pavojingų lempų, tačiau tai – tik 25 proc. nuo parduotųjų kiekio. Pranešėjo nuomone, apie trečdalis panaudotų lempų tiesiog išmetama, kitos pasyviai guli įrangoje nenaudojamos.

Dabar daug kur naudojamos ekonomiškos mažos lempos, turinčios gyvsidabrio. Tačiau daugelis nė nežino, jog jos pavojingos, turi gyvsidabrio. Tad aišku, jog gyventojai informacijos tiesiog stokoja, arba į viską moja lengvabūdišką rankele...

Freonas – tai chloro ir floro turinčios dujos (jas priimta vadinti CFC dujomis), kurių gamtoje nėra. Šios dujos ištirtos dar 1960 metais. 1970-ais konstatuota, jog šios dujos, patekusios į atmosferos orą, ardo ozono sluoksnį (irstant ozonui, vėl gaminasi chloras, vėl ardomas ozonas). 1990-ais imta drausti freoną naudoti šaldytuvų įrangoje. Tad labai aišku, kodėl sugedusius šaldytuvus, nepažeidžiant šaldymo sistemos, reikia gabenti į šaldytuvų perdirbimo įmonę. O naujos kartos šaldytuvuose dabar naudojamos dujos (angliavandeniliai) neardo ozono.

 

EEPA – kas tai?

 

Tai elektros, elektronikos platinimo asociacijos sutrumpintas pavadinimas - EEPA. Šios asociacijos direktorius Edgaras Kriukonis sakė, jog asociacija panaudotos įrangos ir prietaisų nesurenka, jie bando finansuoti komunalinių atliekų surinkimo sistemos darbą. Pagal asociacijos atliktus stebėjimus daugiausia elektros ir elektronikos įrangos pristatoma į metalo laužo supirkimo aikšteles. Antroje vietoje – pagal gyventojų iškvietimus į namus. Toliau – savivaldybių, stambių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, apvažiavimai prie laiptinių. Mažiausiai surenkama pardavimo vietose.

Daug šioje srityje esama netvarkos... Tačiau tipinėse atliekų tvarkymo taisyklėse nurodoma, jog miesto ir rajonų savivaldybės privalo organizuoti šią atliekų tvarkymo sistemą. Edgaro Kriukonio nuomone, savivaldybės turėtų surinkti bent 60 proc. elektros, elektronikos įrangos. Asociacija organizuotų išvežimą. Likusią dalį surinktų elektronikos perdirbimo įmonės. Pranešėjo nuomone, būtinas kryptingas šviečiamasis darbas, tad EEPA jau organizavo keletą konkursų, yra pasirengę finansuoti geras iniciatyvas.

*  *  *

Violeta Ivinskienė pateikė informaciją apie tai, kaip visuomenė informuojama šioje srityje Vilniaus mieste. Pati Violeta taipogi daug yra nuveikusi informuojant gyventojus dėl pavojingų atliekų surinkimo ir tvarkymo – parašė apie tai net keletą knygelių. Bėda, jog tokios informacijos vis nepakanka...

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"