Paieška „Keliaujanti“ konferencija suka Anykščių link...

„Keliaujanti“ konferencija suka Anykščių link...

Arba - gyvenimas nesveikojo oponavimo terpėje

 

Kaip jau informavome „Žaliojo pasaulio“ 18-ame numeryje, 2008 04 25-26 dienomis Utenoje esančioje A.Šapokos gimnazijoje vyko 14-oji nacionalinė mokslinė-praktinė konferencija „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje – 2008“. Renginio organizatorius – mokslinis metodinis centras „Scientia Educologica“; partneriai – Utenos r. savivaldybės administracija, Utenos Adolfo Šapokos gimnazija, savaitraštis „Žaliasis pasaulis“.

 

Žurnalistas Augustas UKTVERIS po šios konferencijos pakalbino mokslinio metodinio centro „Scientia Educologica“ vadovą, Šiaulių universiteto profesorių Vincentą LAMANAUSKĄ.

 

Neretai Lietuvoje kiek parypaujama, jog stokojame ekologinio, aplinkosauginio švietimo. Ir tuo pačiu stebiu to švietimo horizontus – jie vis tarsi tolsta. Štai buvo tradicinės Utenos apskrities konferencijos „Žmogus ir aplinka“, subūrusios šitiek gabaus jaunimo. Tačiau, profesorės Elenos Šapokienės pečius užgulus metų naštai,  neatsiranda kas pakeistų... Papostringausiu: kam reikia gaišti laiką su vaikais, jaunimu, kai reikia įsisavinti ES pinigėlius. Tam juk rimto darbo nereikia, tik solidžiai išsipūtusių projektų dokumentacijos.

Šiandien net kiek stebiuosi: Vincentas Lamanauskas, profesoriumi tapęs, vis neatsisako (net 14 metelių) rengti mokslines bei praktines konferencijas „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje“, skirtas ir pedagogams, ir gamtamokslinės sferos specialistams. Ar nenusigręš profesorius Vincentas Lamanauskas nuo tos bendruomenės, juk ES lėšų tokiai veiklai „nenusipelnyta“?..

 

Darbo visam tam tikrai reikia... Kita vertus, džiaugiuosi, jog ir „Žaliasis pasaulis“ (VšĮ „Ekologinio švietimo centras“) porą metų šias konferencijas organizavo, o dabar yra šių renginių partneris. Tad nesame tokie vieniši, nors ir lėšomis nelyja... Malonu čia paminėti ir Vilniaus pedagoginio universiteto docentę Ritą Makarskaitę-Petkevičienę, Vilniaus universiteto docentę Laimutę Salickaitę-Bunikienę...

Beje, žinoma pedagogė kėdainiškė dr. Laima Railienė tuo pačiu metu, kai Utenoje rengėme jau minėtą sueigą, taipogi surengė gamtamokslinę konferencija Kėdainiuose. Tuo tik pasidžiaugti (šaunu, kėdainiškiai!) reikėtų, tai tik įkvepia.

O ar suteikia kokį šarmą tai, jog esu profesorius? Sunku pasakyti. Jei tai tik į naudą būsimoms konferencijoms – puiku! Turiu tik pasakyti, jog nesiekiu daryti mokslą, atitrūkstant nuo pedagogų, praktikos srities. Tai juk niekur nevestų, nes nutraukus saitus su mokyklomis... Tiesa, ir mokykloms reikalingos būtent gamtamokslinio ugdymo konferencijos, nes dabartiniu metu ši sritis bendrojo lavinimo mokyklose gerokai sumenkusi ar net sąmoningai sumenkinta, tarsi mūsų vaikams ir jaunimui nebereikalingas kokybiškas gamtamokslinis išsilavinimas.  

 

Gal ir dėl to, jog Švietimo ir mokslo ministerijai tai nerūpi tiek pat, kaip ir Aplinkos ministerijai. Jos abi gal jau patapo tarsi uabais, besirūpinančios savo įvaizdžiu, savais marškinėliais, tačiau pamirštant, jog nereikėtų dėti tapatybės ženklo tarp uabo ir valstybės...

 

Tai veda aklavietės link... Nekalbėsiu apie kokius dvasinius saitus su gamta, jų netekimą. Užtenka būti praktiku ir konstatuoti, jog nebeturime jaunų žmonių, kurie taptų šiuolaikiniais biologais, chemikais, fizikais... Beje, šių specialistų pasigendama jau ir visoje Europoje. Štai atlikome studentų nuostatų, susietų su biotechnologijomis, tyrimą. Jo rezultatai pakankamai negatyvūs, nedžiuginantys, liudijantys apie aiškias spragas gamtamoksliniame ugdyme.

 

Grįžkime prie balandžio 25-26 d. vykusios konferencijos. Kiek joje būta dalyvių, ar jų gretos vis retėja?

 

Užsiregistravusių buvo daugiau nei 70, tačiau, kaip jau įprasta, ne visi gali atvažiuoti. Štai iš kaimyninės Baltarusijos neatvyko visa grupė žmonių – pasienio ir naujojo vizų režimo problemos... Atvyko tik viena dalyvė... Ankstesniais metais sulaukdavome dalyvių ir iš Rusijos (anksčiau atvykdavo grupelė iš Karelijos), tačiau ES siena (vizų kainos – per 60 eurų) čia taipogi padaro korekcijas. Manyčiau, jog moksliniams mainams galėtų būti kokios nors išimtys ir tuo pirmiausia turėtų pasirūpinti LR Užsienio reikalų ministerija.

Tačiau džiaugiuosi, jog mūsų konferencijose aktyvūs yra baltarusiai, latviai, estai. Kita vertus, nesama ir tokio raiškaus tikslo – kviestis kuo daugiau dalyvių iš kitų šalių. Greičiau yra atvirkščiai – siekiame, kad daugiau būtų dalyvių iš Lietuvos. Tačiau ir su dalyviais iš Lietuvos esama sunkumų, nes mokyklų vadovai ne itin nori skirti lėšų vykti į tokius renginius, dažnai net neskatina mokytojų tokiose konferencijose dalyvauti...

 

„Ganiau“ konferencijos dalyvių veidus ir pamaniau, jog pedagogų iš gimnazijų, vidurinių mokyklų tikrai galėtų būti daugiau...

 

Iš tiesų, priešmokykliniam ugdymui aptarti buvo suburta net atskira sekcija. Kita vertus, nepamirškime ir patarlės: lenk medį, kol jaunas... Nes gamtamoksliniu ugdymu rimtai ir iš esmės reikia susirūpinti, kai vaikas praveria jau vaikų darželio vartelius.

Beje, pastebėjau, jog biologijos bei chemijos mokytojai mūsų konferencijose yra aktyvesni. Tačiau pasigendu fizikos, geografijos mokytojų didesnio aktyvumo. Bent jau akivaizdžiai mažiau tokių mokytojų atvyksta į tradicine tapusią konferenciją „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje“.

 

Turiu pasidžiaugti, jog ši konferencija yra „keliaujanti“...

 

Toks yra sumanymas. Manyčiau, jog tai turėtų kiek akinti atskiro regiono pedagoginę bendruomenę. Štai pernai rinkomės Kaune, šiemet – Utenoje, kitąmet turiu viltį susiburti Anykščiuose, jei tik Anykščių meras Sigutis Obelevičius, žinomas ir nuoširdus gamtininkas, tokį mūsų siekį paremtų... Žinoma, organizatoriams esama ir savitų sunkumų - vis prisitaikant prie atskirų vietovės realijų... Kai kur galime ir surengti tokią nacionalinę mokslinę-praktinę konferenciją, tačiau dalyvių iš to regiono ir nesulauksime tiek, kiek tikėtasi... Džiugina, jog Utenoje atvyko į renginį pedagogai net po pamokų pravedimo atskirose mokyklose. Tai, jog mokytojai tą pačią dieną turi ir pamokas vesti ir kartu į konferenciją nubėgti, yra neraminantis faktas. Pedagogų čia nekaltinčiau, gal tik bendrąją švietimo politiką. Ar jos nesuvokiančius vadovus.

 

Gal tie vadovai paprasčiausiai pakeiksnos kad ir šitaip: kas iš tos konferencijos, po kurios mūsų pedagogai neatrodo ūgtelėję...

 

Augimas yra procesas, o ne akimirkos pašvaistė. Kita vertus, niekas nieko mūsų sferoje už ausų netampo... Suaugęs žmogus juk pats siekia įgyti naujų žinių, bendrauti su kolegomis. Pastebėjau, jog konferencijos nario mokestį daugelis pedagogų sumoka iš savosios piniginės, nors mokykloms tai neturėtų sudaryti didelių sunkumų... Beje, kasmet renginio dalyviai taipogi gauna ir pažymėjimus, jog aktyviai dalyvavo tokios konferencijos darbe. Tad esama ir fasadinės pusės, neminint jau to, jog renginiuose dalyvauja profesoriai, docentai, patys patyrę pedagogai, vyksta gyvos diskusijos ir keitimasis patirtimi...

 

Nenorėčiau susieti mokytojų streikus su konferencija „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje“, tačiau jaučiu, jog sąsajų esama...

 

Gyvenimas yra gyvenimas. Esama ir čia sąsajų. Juk ir mokymo programos, ir visas mokymo procesas mokyklose yra ganėtinai perkrautas. Vietoj svarstymo, ko nereikėtų, mes neretai kalbame apie tai, ką dar reikėtų „įkrauti“ į vaiko galvą... Bandoma bendrojo lavinimo mokyklą paversti specializuota įstaiga, kurioje teikiamas vos ne profesinis išsilavinimas. Esu įsitikinęs, kad bendrasis ugdymas ir turi likti bendruoju, prieinamu visiems, o ne specializuojantis prieš mokinio ir tėvų valią. Faktas, jog mokytojai eina streikuoti, yra švietimo sistemos diagnozė, nekalbant apie detales.

 

Baigiant šį pokalbį bandysiu išreikšti keistoką (o gal ir praktinę) išvadą: konferencijos „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose“ kiek galėtų priminti tarsi ir klubo narių suėjimus (pabūti, pabendrauti, tobulėti), kurie galėtų būti reikšmingi ir kitiems kolegoms. O tai reikštų, jog klubo narių skaičius vis didėja... Gal čia net vadinamasis mokyklinis lėšų krepšelis galėtų „nepraeiti pro šalį“?..

 

Žinome, jog to mokyklinio (mokinio) krepšelio lėšos nėra tokios menkos. Tos lėšos panaudotinos ir mokytojų kvalifikacijai kelti. Juk tuo pretekstu vadovaujantis kai kas net kokią Graikiją pasiekia, kelionėmis (tobulėjimo vardan?) susižavi... Konferencija yra viena iš formų pedagogo kvalifikacijai kelti. Nesu girdėjęs, jog mūsų tradiciniu renginiu pedagogai būtų nusivylę, nors tobulumui ribų tikrai nėra...

 

Partijų paskirtieji tūzai, žiūrėk, supyks: kas jūsų prašo tokias konferencijas organizuoti, kam jų reikia!.. Partijų paskirtieji tūzai turi tik savo asmeninius ar grupinius interesus, visuomenė – keistas kratinys, kuris tūzams, kaip susivokiame, neturėtų rūpėti. Ar neteko girdėti kažko panašaus, kai kviečiate į naują konferenciją, kai siekiate tam renginiui iškaulyti giliuose šuliniuose slepiamas lėšas?..

 

Visko tenka išgirsti, tačiau negi išsigąsi nesveikojo oponavimo. Tegu tas oponavimas būna ir diagnoze.

 

Noriu išreikšti viltį, kad profesorius Vincentas Lamanauskas, organizuodamas Lietuvos žemelėje tokias konferencijas, nėra koks Don Kichotas (prie kurio prisišlieja tik ginklanešys Sančas), nes prie Jūsų prisigretina gana gausus pedagogų (ir mokslininkų) būrys. Noriu per „Žaliąjį pasaulį“ tik linkėti sėkmės Jums ir Jūsų kolegoms...

 

... noriu linkėti sėkmės ir „Žaliajam pasauliui“, kuris visada taipogi yra ir šios konferencijos riteris, ir, tikiuosi, bus ateityje.  

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"