Paieška Pasaulis. Reanimacija

Pasaulis. Reanimacija

Edwin BENDYK

 

Kaip išsaugoti mūsų pasaulį? Dar neseniai atsakymo į tą klausimą dažniausiai ieškojo intelektualai. Dabar uždavinį imasi spręsti mokslininkai, inžinieriai, investuotojai; jie jungia misiją su įsitikinimu, jog prasideda puikus verslas

 

Shai Agassi, iš Izraelio kilęs keturiasdešimties metų inžinierius, turėjo puikią karjeros perspektyvą: jo laukė SAP koncerno prezidento postas. SAP – didžiulė korporacija, užsiimanti programavimu. Vis dėlto prieš metus S.Agassi paliko darbą ir įkūrė naują firmą, kurios projektas vadinasi Projekt Better Place („Geresnės vietos projektas“). Tikslas – padaryti taip, kad pasaulis taptų geresne vieta gyventi nei dabar. Pirmasis žingsnis – revoliucija autotransporto srityje.

S.Agassi nori automobilius su vidaus degimo varikliais pakeisti elektriniais. Atrodytų, sumanymas labai senas, tuo tarpu autostradose niekaip neįsikūnija. Nes iki šiol niekas nepasiūlė tinkamo inovacinio verslo modelio, kuris skatintų pramonę gaminti tokius automobilius. O jeigu imtume ir pažiūrėtume į automobilį kaip į paslaugą, panašią į pokalbius mobiliuoju telefonu? Tegul automobilis kainuoja simbolinį litą, tačiau pirkėjui tektų pasirašyti sutartį, kuri įpareigotų naudotis aptarnavimo tinklu, priklausančiu tų automobilių gamintojams. Reguliariai mokant už abonementą, galima nuvažiuoti tam tikrą skaičių kilometrų. Kai išsikrauna akumuliatoriai, užsukama į firmos paslaugų stotis, kur vėl pasipildoma energijos.

Šiuo atveju stebina ne pats sumanymas, o informatikos verslui būdingas jo realizavimo greitis. Mat nepraėjo nė dviejų mėnesių, kai S.Agassi paskelbė apie savo projektą, ir jau šių metų pradžioje jis pasirašė sutartis su koncernu Renault ir Izraelio valdžia. Renault tieks automobilius, S.Agassi Izraelyje sukurs atitinkamą infrastruktūrą, o Izraelio valdžia ims taikyti mokesčių nuolaidas perkantiems tuos automobilius. Šios sutartys turi galioti mažų mažiausia iki 2015 metų. Manoma, kad iki 2010 metų Izraelyje važinės apie 100 tūkstančių elektromobilių. Nelaukdamas, kol taip atsitiks Izraelyje, S.Agassi jau tariasi dėl panašaus projekto Japonijoje.

Bet Izraelio verslininkui jau atsiranda konkurentų. Prancūzijos MDI (Motor Development International) kartu su Indijos automobilių milžinu Tata šiais metais išleis į gatves automobilį, kurį varys suspaustas oras. Šis sumanymas dar senesnis nei elektromobilių, mat XIX ir XX amžių sandūroje Paryžiuje ir Nante jau važinėjo tramvajai, kuriuos varė suspausto oro jėga. Naujoji mažytė gražutė mašinytė, pavadinta MiniCat, gali būti pripumpuota aptarnavimo stotyse ar net savame garaže.

Tai tik du pavyzdžiai iš vilčių pasaulio, kuris darosi vis aktualesnis, įsismaginant XXI amžiui. Kokios tai viltys? Kokie svarbiausi strateginiai tikslai?

 

Pagrindinis uždavinynas

 

Šių metų vasario 15 dieną savo nuomonę paskelbė NAE (National Academy of Engineering, USA). Tai žymiausius protus jungianti organizacija, kurios iškeltos idėjos jau padarė ne vieną įspūdingą technologinį perversmą.

Štai kai kurios iš tų 14 esminių problemų, kurias išsprendus, NAE nuomone, pasaulis turėtų patobulėti.

* Pasiekti, kad Saulės energijos naudojimas ekonomiškai apsimokėtų.

* Gauti termobranduolinės sintezės energiją.

* Sukurti anglies dvideginio sandėliavimo metodus.

* Labiau valdyti azoto apykaitos ciklą.

* Užtikrinti, kad visiems pakaktų švaraus vandens.

* Iš esmės pagerinti miestų infrastruktūrą.

* Plėtoti sveikatos apsaugos informacines sistemas.

* Kurti geresnius vaistus.

* Užkirsti kelią branduoliniam terorizmui.

* Užtikrinti teleinformacijos tinklų saugumą.

           

Tad pirmoje vietoje atsidūrė klausimai, susiję su energijos gavyba, o tarp tų klausimų, vėl pirmoje vietoje, - efektyvesnis Saulės energijos naudojimas. Kol kas iš visos mūsų gaminamos energijos Saulės energija siekia vos 1 procentą. Stebėtis nederėtų: komercinių Saulės energijos baterijų našumas neviršija 20 procentų, taigi bendros išlaidos, naudojant Saulės energiją, kelis kartus didesnės nei gaminant energiją įprastais būdais.

Tačiau padėtis turėtų labai greitai keistis. Naujausios baterijos laboratorijose jau pasiekia 40 procentų našumo. Dar vieną lūžį turėtų padaryti nanotechnologijos. Teorinės analizės rodo, jog baterijos, pagamintos iš nanokristalų, turėtų pasiekti 60 procentų našumo.

Labai svarbu, kad į problemas pasineria tokie žmonės, kaip S.Agassi, kurie susiformavo naujausių technologijų (high – tech) pasaulyje, jiems būdingi žaibiški verslo sprendimai ir naujų technologijų supratimas, kurį elektronikoje valdo vadinamas Moore dėsnis. Jis sako, jog mikroprocesorių našumas, lyginant su kaina, padvigubėja kas 18 mėnesių. O kuo skiriasi Saulės baterijų technologijos nuo mikroprocesorių tobulėjimo? „Praktiškai niekuo,“ – tvirtina Bill Ford, investuotojas iš Kalifornijos, vis daugiau pinigų skirdamas clean–tech, tai yra švariųjų technologijų sektoriui. Geras pavyzdys – firma Sun Power, kurios specifika – Saulės energijos gavyba. Atsirado kaip puslaidininkių koncerno Cypress Semiconductor atplaišėlė, o šiandien jau verta 6 milijardų dolerių. Bet tai – tik ekologinės aukso karštligės pradžia...

Šių metų sausį JAV firma Nanoptek (viena iš daugybės nedidelių inovacinių firmų, startuojančių ant ekologinės bangos) paskelbė, jog sukūrė titano katalizatorių, kuris, naudodamas Saulės energiją, gali skaidyti vandenį į vandenilį ir deguonį. Esą, tai palyginti pigus, našus vandenilio gavybos būdas, o vandenilį daugelis specialistų laiko ateities energijos šaltiniu.

 

Kol kas be dūmų neišsiversime

 

Tačiau kad ir kokios džiuginančios technologinės naujienos mūsų lauktų, vis dėlto aiškus neišvengiamas dalykas – tam, kad jos gyvuotų, kol kas reikės vis daugiau įprastinės elektros energijos, kurios didžioji dalis vis dar gaunama iš elektrinių, kūrenamų akmens anglimi, mazutu, dujomis. Vadinasi, teršalų emisijos didės. Štai kodėl NAE uždaviniuose užrašyta – sukurti anglies dvideginio gaudymo ir sandėliavimo metodus. Visa tai labai brangiai kainuos, dar ir dėl to kils elektros energijos kainos, tačiau yra vilties, jog tik tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, kuris užsitęs maždaug iki 2050 metų. Mat tuo laiku turėtų būti išspręstas dar vienas itin svarbus NAE uždavinys: energija jau bus gaminama kontroliuojamos termobranduolinės sintezės būdu. Pietų Prancūzijoje statomas ITER – eksperimentinis termobranduolinis reaktorius. Tai bendras milžiniškas ES, JAV, Japonijos, Pietų Korėjos, Indijos ir Rusijos projektas.

Pagal planus, objektas turėtų pradėti veikti jau kitais metais, o 2025 metais galėtų pagaminti 500 MW šiluminės energijos. Nuo to momento iki technologijos komercinio naudojimo – dar labai tolimas kelias, bet pagunda didžiulė: jei pasisektų, gautume iš esmės neišsenkantį šaltinį švarios energijos.

Po 50 metų energetinis Žemės kraštovaizdis turėtų būti iš esmės pasikeitęs. Labiausiai optimistiškas variantas liudytų: iškastinę energiją – anglį, dujas, naftą, - pakeis vanduo (vandenilio šaltinis), litis (termobranduolinių reaktorių kuras), Saulės energija, vėjas, biomasė ir atliekos (daugeliui kraštų pernelyg brangi žaliava, kad lengva ranka būtų galima mesti šiukšlynan).

 

Nauji milijardai burnų

 

Jau dabar pusė iš 6,6 milijardo Žemės gyventojų įsikūrę miestuose. 2030 metais juose turėtų būti 5 milijardai žmonių, tai yra apie 60 procentų visos populiacijos.

Net tokie turtingi kraštai kaip JAV nebespėja keisti miestų infrastruktūros. Milžiniški kamščiai gatvėse, aerouostuose, laivybos uostuose. 2005 metais vien dėl logistinės infrastruktūros sutrikimų, trūkumų Los Andželas patyrė 9,3 milijardo dolerių nuostolius, Niujorkas – 7,4, Čikaga – 4 milijardus. O ką kalbėti apie stichiškai augančius Azijos ar Pietų Amerikos megapolius!

Tačiau ir puikiausiai veikiantis transportas neišspręs eilinės didžiulės problemos: nuolat didėjantį Žemės gyventojų būrį būtina pamaitinti. 2050 metais prireiks papildomo milijardo hektarų dirbamos žemės! O žemės trūksta. Šiuo atveju jau nieko nebepadės net dar didesni genetiškai modifikuotų augalų derliai. Nebent į žemdirbystės ciklą įsijungtų ir miestai. Mokslo žurnale „Science“ rašoma, jog vidutiniškai vienas niujorkietis per metus suvalgo 100 kilogramų daržovių. Jeigu daržais būtų paversti visi Niujorko stogai, ant jų užaugtų po 200 kilogramų daržovių kiekvienam niujorkiečiui!

Jau kilo idėja statyti vertikalius (dangoraižio tipo) šiltnamius–fermas, integruotas su gyvenamaisiais pastatais. Trisdešimties aukštų ferma galėtų užauginti daržovių, vaisių, kiaušinių ir paukštienos net 50 tūkstančių žmonių. Ta idėja pasirodė esanti labai viliojanti, todėl daugelyje Indijos ir Kinijos miestų nutarta imtis eksperimentų.

 

Senolių problema

 

Naujos medicinos problemos atsiranda ne tik dėl gyventojų tankumo didėjimo, bet ir dėl demografinių pokyčių. Žmonių bus vis daugiau, tačiau kartu didės ir senų žmonių dalis populiacijoje. Alzhaimerio liga serga tik vienas procentas žmonių, sulaukusių 65–erių, o kai sulaukiama 85–erių – ta liga jau būna „lyžtelėjusi“ net 25 procentus. Tad vis didės našta, kurią privalės nešti ir taip jau senstanti populiacija.

Ar yra vilties pratęsti darbingą, gyvybingą amžių? Taip. Sveikatos apsaugoje jau irgi prasidėjusi technologinė revoliucija, kurios pagrindas – molekulinės biologijos jungtis su informatika.

 

Kas teisus?

 

NAE išvardintos didžiosios problemos rodo, kokia gali būti trapi pasaulio ateitis. Bet suteikia vilties, jog daugybę klausimų pavyks išspręsti. Optimistai teigia – vystymuisi ribų nėra; mus riboja neišmanymo apkaustai.

O pesimistai?

Prieš trisdešimtį metų D. ir D. Meadows bei J. Rangers parašė tuo metu labai garsią knygą „Limits to Growth“ („Augimo barjerai“). Praėjus trisdešimčiai metų naujojoje knygos versijoje autoriai pažymi, kas pasikeitė per tą trisdešimtmetį. O pasikeitė tik vienas, bet esminis dalykas: apie 1980–uosius žmonija peržengė subalansuoto vystymosi barjerą ir pradėjo naudoti daugiau išteklių nei pati sukuria ar gamta atkuria. Įsitikinimas, jog mokslo pasiekimai leis išvengti katastrofos, yra ne kas kita, kaip viltis. Taip, ta viltis gali išsipildyti, tačiau, autorių nuomone, labiau tikėtina katastrofos galimybė. Tuo tarpu negatyvių pokyčių pagreitis taip pat didelis, kaip ir technologijų tobulėjimas.

Kas teisus?

Apie tai verta rimtai pagalvoti.

 

Iš žurnalo „Polityka“ (Lenkija) vertė Zenonas BUTKEVIČIUS.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"