Paieška Neeilinė grėsmę Kuršių nerijai

LR Prezidentui

LR Ministrui pirmininkui

LR Seimo pirmininkui

LR Ambasadorei prie UNESCO

LR Teisingumo ministrui

LR Generaliniam prokurorui

LR Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai

LR Aplinkos ministrui

LR Kultūros paveldo komisijai

 

 

Alternatyvios kultūros paveldo komisijos

SKUNDAS

2008 m. birželio 16 d.

 

Informuojame Jus apie iškilusią neeilinę grėsmę Kuršių nerijos – Pasaulio paveldo objekto – ateičiai 

Esame pasipiktinę Neringos bendruoju planu, kuris parengtas vietos savivaldybės užsakymu ir gali būti tvirtinamas jau artimiausiu metu.

Vertiname jį kaip teisinio nihilizmo pavyzdį, o jame numatytus sprendinius – kaip vandalizmą unikalaus Nerijos kraštovaizdžio atžvilgiu. 

Šiuo planu yra brėžiama aiški kryptis – ateityje Nerija virstų urbanizuotu kurortu, prarasdama savitumą ir lygiuodamasi į nevaržomos plėtros jau sudarkytą Palangą. 

Sąmoningai ar nesąmoningai, jame yra palikta esminių dviprasmybių, prieštaravimų ir net klaidingų teiginių, kurie įstumtų valstybę į naujus teisminius ginčus dėl statybų.

Pateikiame kelis pavyzdžius:

 

1.  Siekiama įteisinti skandalingas statybas, dėl kurių šiuo metu vyksta teismai.

Brėžiniuose yra pažymėti visi pastatai, kuriuos prokuratūra prašo nugriauti – tokie kaip Preilos botelis, žuvų restoranas Juodkrantėje, restoranas „Seklyčia“ Nidoje (ypač saugomo etnokultūrinio draustinio zonoje) ir kiti.  Pažymėtos net Juodkrantę darkančios griuvenos, likusios iš laikinų buvusios pionierių stovyklos pastatėlių.  Tai – akivaizdus bandymas paveikti teismų sprendimus.  Vargu ar teismai priims sprendimą griauti, jeigu sumokėjus savininkams kompensacijas toje vietoje vėl bus numatyta plėtra.

Brėžiniuose, kurie numato teritorijos ateitį, negali būti žymimi statiniai, kurių teisėtumą nagrinėja teismas.

Informuojame, kad tarp Neringos tarybos narių yra nemažai tokių, dėl kurių statinių šiuo metu vyksta teisminiai ginčai.  Tai yra - būdami asmeniškai suinteresuoti skandalingų statybų įteisinimu, jie balsavo už bendrojo plano koncepciją, numatančią jiems palankius sprendinius.  Tai viešų ir privačių interesų konfliktas, kurį turi įvertinti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

 

2. Numatytos statybos ant apsauginio kopagūbrio - vienos iš tų vertybių, dėl kurių Kuršių nerija buvo įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.   

Pagal brėžinius, kurie prieštarauja tekstinei daliai, yra sudaroma galimybė išplėsti gelbėjimo stotis  (pvz. – Juodkrantėje ir Preiloje).  Patvirtinus parengtą bendrąjį planą, neliks teisinės galimybės pasipriešinti šiems seniai puoselėjamiems planams, prieš kuriuos prezidentas V. Adamkus kategoriškai pasisakė dar 2005 metais.

 

Informuojame, kad gelbėjimo stočių plėtra yra asmeniškai suinteresuotas už bendrojo plano koncepciją balsavęs Neringos vicemeras A. Burkšas, turintis UAB „Neringos komunalininkas“ akcijų. 

 

3.  Numatyta Nidos pakilimo tako plėtra į funkcionuojantį oro uostą. 

Tai grubiai pažeistų Saugomų teritorijų įstatymą ir Kuršių nerijos Generalinį planą, kuriame numatyta naudoti tūpimo taką tik avariniams nusileidimams ir specialioms tarnybinėms reikmėms.  Bendrajame plane įrašyta sunkiai suvokiama planuojamo oro uosto paskirtis – „epizodinės turizmo paslaugos“.  Norint įrengti šį „epizodinio turizmo“ aerodromą, reiktų iškirsti 9,2 ha miško, išlyginti gruntinę dalį, įrengti aptvėrimą, antrą orlaivių riedėjimo taką, orlaivių stovėjimo aikštelę, pastatyti skrydžių valdymo punktą su tarnybinėmis patalpomis ir t. t. – tai kainuotų valstybei apie 15 milijonų litų.  Prieš oro uostą Nidoje yra griežtai pasisakę UNESCO atstovai ir prezidentas V. Adamkus.

 

4.  Nidoje numatyta įrengti vandens pramogų parką.

Šie ir kiti bendrojo plano sprendiniai grubiai pažeidžia daugybę LR teisės aktų - tarp jų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko Generalinį planą, dėl kurio galiojimo yra nedviprasmiškai pasisakęs Konstitucinis teismas - bei Lietuvos ratifikuotas tarptautines konvencijas. 

Šio plano sprendinių įgyvendinimas reikštų esminį Kuršių nerijos statuso pakeitimą.

Kuršių nerijos likimas bus sprendžiamas jau artimiausiu metu. 

Aplinkos ministerija Neringos savivaldybės prašymu ketina teikti bendrąjį planą tvirtinti Vyriausybei.

Esame įsitikinę, kad tai būtų nusikaltimas nacionaliniam interesui išsaugoti Kuršių nerijos unikalumą ateities kartoms.

Neabejojame, kad būtent su šiais ketinimais yra susijęs bandymas nušalinti nuo pareigų Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorę A. Stancikienę ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorę R. Baškytę, kurios šiuo metu patiria bet kokias moralės normas paminantį spaudimą. 

Informuojame, kad siekiant sugniuždyti prieš neteisėtus siekius kovojančią A. Stancikienę, yra persekiojama jos šeima ir daromas spaudimas mažamečiams vaikams, po kelis kartus tikrinant skundus, ar jie nėra protiškai atsilikę. 

 

Reikalaujame sustabdyti Neringos bendrojo plano tvirtinimo procedūras ir:

  1. užkirsti kelią skandalingų statybų įteisinimui – plane neturi likti jokių dviprasmybių dėl teismuose ginčijamų objektų.
  2. kreiptis į Pasaulio paveldo komitetą, prašant įvertinti Neringos bendrąjį planą ir jo atitikimą tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams, prisiimtiems 1994 metais įtraukiant Kuršių neriją į UNESCO sąrašus.  Šiam reikalavimui internetu pritarė 7000 Lietuvos gyventojų – www.culture.lt/anti-agresija 
  3. inicijuoti nepriklausomą bendrojo plano ekspertizę, kad būtų įvertintas sprendinių poveikis gamtos ir kultūros paveldui (tai galėtų padaryti Valstybinė kultūros paveldo komisija ir nacionalinis ICOMOS komitetas). 
  4. surengti viešą bendrojo plano svarstymą ne tik Neringoje (jis numatytas liepos 4 dieną), bet ir Vilniuje.  Kuršių nerija – nacionalinę ir pasaulinę vertę turinti vietovė, todėl pasisakyti dėl jos likimo turi teisę ne tik vietos gyventojai, bet ir visos Lietuvos piliečiai.
  5. įvertinti teisines parengto Neringos bendrojo plano dviprasmybes ir jų pasekmes – dėl teismuose skundžiamų pastatų, grafinės ir tekstinės dalių neatitikimo.  Jeigu bus nustatyta, kad šios dviprasmybės sudaro sąlygas pažeisti viešąjį interesą - pradėti baudžiamąsias bylas.
  6. įvertinti parengto bendrojo plano prieštaravimą šiuo metu galiojančiam Kuršių nerijos nacionalinio parko Generaliniam planui, dėl kurio yra pasisakęs Konstitucinis teismas.
  7. įvertinti Neringos savivaldybės tarybos narių (I. Baltrušaitienės, A. Noreikos, A. Burkšo ir kitų) viešų ir privačių interesų konfliktus, balsuojant už bendrojo plano koncepciją, kurioje numatyti jiems asmeniškai palankūs sprendiniai.

 

Alternatyvi kultūros paveldo komisija, vienijanti apie 20 visuomeninių organizacijų (Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė, Kuršių Nerijos mylėtojų bendruomenė, Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubas „Budys", Lietuvos Žaliųjų judėjimas, Lietuvos pilių ir dvarų asociacija, M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, Klubas "Oginskiu dvaro biciuliai", Kauno istorijos draugija, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“, Lietuvos piliečių sąjunga, Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga, Žemaitijos baldininkų profesinė sąjunga, Vilniaus nepriklausomų bendruomenių asociacija, Žaliųjų klubas „Gojus", Žvėryno bendruomenė, Pilaitės bendruomenė, Rasų bendruomenė, Lietuvos piliečių sąjunga, Visuomeninė aplinkos apsaugos komisija prie Vilniaus savivaldybės, Visuomeninė miesto plėtros komisija prie Vilniaus savivaldybės, VŠĮ „Plėtros konsultacijos, neformalus judėjimas „už Lietuvą be kabučių") 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"