Paieška Aplinkos ministerijoje: 2008 m. birželio 16-22 d.

Aplinkos ministerijoje: 2008 m. birželio 16-22 d.

 

Birželio 16 d. Briuselyje vykusiame 44-ajame Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) komiteto susitikime dalyvavo Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Eugenijus Leonavičius. Išsamesnė informacija tel. 266 3550.

 

Birželio 16-18 d. Maastrichte (Nyderlandų Karalystė) vyko Europos viešojo administravimo instituto organizuojamas seminaras „Projekto ciklo valdymas: techninis vadovas“. Dalyvavo Europos Sąjungos paramos administravimo departamento ES paramos planavimo ir procedūrų skyriaus vyr. specialistė Aušra Genevičiūtė ir ES fondų valdymo skyriaus vyr. specialistė Kristina Naglytė. Išsamesnė informacija: Kristina Naglytė, tel. 266 3525.

 

Birželio 16-17 d. Maastrichte (Nyderlandų Karalystė) vykusiame Europos viešojo administravimo instituto organizuojamame seminare „ES struktūrinių fondų finansų valdymas“ dalyvavo Europos Sąjungos paramos administravimo departamento ES paramos planavimo ir procedūrų skyriaus vyr. specialistai Kastytis Gedminas ir Dalia Katinaitė. Išsamesnė informacija: Dalia Katinaitė, tel. 266 2715.

 

Birželio 16-18 d. Liublijanoje (Slovėnija) vykusioje Europos architektūros politikų forumo konferencijoje dalyvavo Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Gediminas Budreika. Išsamesnė informacija tel. 266 3620.

 

Birželio 16 d. Lietuvos geologijos tarnyboje (Konarskio 35, Vilnius), mažojoje salėje (223 kab.), požeminio vandens, gruntų ir aplinkos inžinerinių tyrimų bendrovė „HGN“ pristatė jos sukurtų kompleksinių vandens geofizinių tyrimų metodiką, kurios pagalba galima tirti vandens telkinių struktūrą ir medžiaginę jų sudėtį. Išsamesnė informacija: Indrė Virbickienė, tel. 233 1535.

 

Birželio 16-18 d. Cvikau (Vokietija) vykusiame susitikime vokiečiai pasidalino patirtimi vykdant kremavimo įmonių aplinkosaugos reikalavimų laikymosi kontrolę ir priežiūrą. Dalyvavo Komunalinio ūkio departamento Kitų komunalinių paslaugų skyriaus vedėja Rita Kuštan ir Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vedėjas Vytautas Krušinskas. Išsamesnė informacija: Rita Kuštan, tel. 266 3591.

 

Birželio 16-19 d. Liublijanoje (Slovėnija) - ET Miškų ūkio darbo grupės posėdis ir miškų ūkio direktorių susitikimas. Dalyvauja Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Donatas Dudutis. Išsamesnė informacija tel. 272 8289.

 

Birželio 17-18 d. Briuselyje vyko ENVECO darbo grupės susitikimas. Dalyvaus Aplinkos strategijos departamento Ekonomikos skyriaus vedėja Živilė Liberienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3526.

Birželio 17-24 d. Saragosoje (Ispanija) vyksiančiuose Pasaulinės parodos „EXPO 2008“ nacionalinės dienos renginiuose dalyvaus Visuomenės informavimo ir viešųjų ryšių departamento Viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Indrė Kumpikevičiūtė. Išsamesnė informacija tel. 261 5339.

 

Birželio 18-19 d. aplinkos ministro patarėjas Romualdas Patalavičius, Aplinkos ministerijos sekretorius Inesis Kiškis, Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vedėja Ingrida Kavaliauskienė ir Komunalinio ūkio departamento Atliekų tvarkymo paslaugų skyriaus vedėja Raminta Radavičienė lankosi Stokholme (Švedija) ir Helsinkyje (Suomija). Švedijoje jie susitiko su Stokholmo savivaldybės atstovais ir aptarė atliekų tvarkymo klausimus, o Helsinkyje aplanko miesto atliekų tvarkymo centrą. Išsamesnė informacija: Raminta Radavičienė, tel. 266 2705.

 

Birželio 18-21 d. Durhame (Jungtinė Karalystė) vykstančioje konferencijoje „Priėjimas prie vandens pakrančių“ dalyvauja Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento kraštovaizdžio skyriaus vyr. specialistas Gintautas Mečinskas. Išsamesnė informacija tel. 266 3615.

 

Birželio 18–20 d. Lietuvos geologijos tarnybos ir Ventos regioninio parko atstovai lankysis Lenkijos geologijos institute Varšuvoje, aplankys Kielnikus ir juros periodo geologinių vertybių bei neolito kasyklas. Išsamesnė informacija: Jonas Satkūnas, tel. 233 2482.

 

Birželio 18 d. Kopenhagoje (Danija) vyksusiame Europos aplinkos agentūros Valdančiosios tarybos posėdyje dalyvavo Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis. Išsamesnė informacija tel. 266 3485.

 

Birželio 20-21 d. Kopenhagoje (Danija) - Europos aplinkos agentūros (EEA) organizuojamas pasitarimas resursų ir atliekų tvarkymo klausimais. Dalyvaus Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vedėja Ingrida Kavaliauskienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3511.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657

 

Kaip valstybiniai miškai tampa privačia nuosavybe?

 

2008 06 19 10:30 val. Aplinkos ministerijoje (A. Jakšto 4/9, 508 k.) rengiama spaudos konferencija tema ,,Kaip valstybiniai miškai tampa privačia nuosavybe?“. Bus kalbama apie 38 hektarus valstybinės reikšmės miškų plotų Vilniaus apskrityje, valdomus privačios nuosavybės teise, kuri buvo atkurta pažeidžiant įstatymus, ir Aplinkos ministerijos veiksmus viešajam interesui apginti.

Spaudos konferencijoje dalyvaus aplinkos ministras Artūras Paulauskas, generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas ir Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktorius Andrius Kuliešis.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3659, mobil. tel. 8687 75675

2008 06 18

 

Juodųjų gandrų apsaugai - palankūs įstatymai, aplinkosaugininkų dėmesys ir ES pinigai

 

Šiais metais aplinkos apsaugos pareigūnai dėl saugomų paukščių buveinių neišdavė 9 leidimų kirsti mišką, už lizdų ir paukščių sunaikinimą nubaudė 6 asmenis.

Juoduosius gandrus saugo mūsų šalies įstatymai. „Saugomų paukščių lizdų apsaugą reglamentuoja Pagrindinių miško kirtimų taisyklės, kurios draudžia pagrindinius kirtimus aplink saugomų rūšių paukščių lizdavietes. Kitokie kirtimai gali būti leidžiami nuo balandžio 1 dienos iki rugsėjo 1 dienos, - sakė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės skyriaus vedėjas Artūras Balčius. - Miškų kontrolės pareigūnai kasmet vidutiniškai patikrina apie 25000 privačių miško sklypų, 1800 individualių miškotvarkos projektų kokybę, 2800 atrėžtų biržių prieš kirtimą. Kasmet rengiamos akcijos „Miškas“, kuriose  dėmesys skiriamas ir saugotinų paukščių lizdaviečių apsaugai. "

Valstybinis miškotvarkos institutas vykdo miškų inventorizaciją. Jos metu fiksuoja visus rastus saugomų rūšių paukščių lizdus. Šia medžiaga naudojamasi ruošiant miškotvarkos projektus ir projektuojant ūkines priemones. Ten, kur yra saugomų paukščių lizdavietės, miško plynieji kirtimai neplanuojami.

Kaip sakė Artūras Balčius, vien draudimu ir apribojimais retų paukščių neišsaugosi. Kasmet išgirstame apie vienokią ar kitokią saugomiems paukščiams padarytą žalą. Todėl vykdomas miško savininkų švietimas ir skatinimas. Iš ES paramos fondo „Natura 2000“ už taikomų aplinkosauginių apribojimų laikymąsi, už paukščių perimviečių ir lizdaviečių apsaugą tuose plotuose mokami pinigai.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius papasakojo, kad Lietuvoje juodasis gandras yra reta, ne visur gyvenanti paukščių rūšis. Jų buveinės yra dideliuose mišriuose, derlinguose miškuose. Šiuos retus paukščius dažniau galima pamatyti ten, kur yra pelkės, seklūs miško upeliai. Juose juodieji gandrai renka bestuburius, smulkias žuveles. Juodųjų gandrų populiacijai didžiausios įtakos turi intensyvi miškų ūkio veikla, miškų struktūros pokyčiai, perinčių paukščių trikdymas, jų mitybinės bazės prastėjimas.

Aplinkosaugininkų pastangos išsaugoti šiuos retus paukščius nėra bevaisės. Prieš penkiasdešimt metų Lietuvos miškuose perėjo vos 150-200 porų juodųjų gandrų, prieš dvidešimtį metų jų jau buvo daugiau kaip 450. Paskutiniais duomenimis, Lietuvoje peri 600 – 800 porų šių gražių ir retų paukščių.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 06 17

 

Valstybinės reikšmės miškų plotai Vilniuje turi būti grąžinti valstybei

 

2008 06 17 Aplinkos ministerija kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą ir paprašė teismo keliu apginti viešąjį interesą, kad beveik 40 ha valstybinės reikšmės miškų plotų sostinėje būtų grąžinti valstybės nuosavybėn.

Šie plotai yra Vilniaus miškų urėdijos Verkių, Sudervės ir Panerių girininkijų administruojamuose valstybinės reikšmės miškuose ir dabar valdomi, kaip nustatė Valstybinė miškotvarkos tarnyba, privačios nuosavybės teise. Tai nustatyta Vilniuje patikrinus 35 kadastrinius sklypus, kurie patenka į Vyriausybės 2002 m. nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus. Visų šių patikrintų žemės sklypų nuosavybė buvo atkurta Vilniaus apskrities viršininko sprendimais, priimtais jau po minėtojo Vyriausybės nutarimo.

Šie sprendimai, pasak aplinkos ministro Artūro Paulausko, neatitiko įstatymų reikalavimų. Visų pirma buvo pažeistos Miškų įstatymo nuostatos, kad miestų miškai yra valstybinės reikšmės ir kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pastarąją nuostatą įtvirtina ir Konstitucija. Be to, pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą negali būti atkuriamos nuosavybės teisės į miškus, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, taip pat jeigu jie yra miesto miškai. Todėl, Aplinkos ministerijos požiūriu, minėtieji Vilniaus apskrities viršininko sprendimai yra neteisėti ir turi būti pripažinti negaliojančiais, o valstybinės reikšmės miškai natūra grąžinti valstybei.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 06 17

 

Kovai su pažeidėjais telkiamos aplinkosaugininkų ir prokurorų pastangos

 

Aplinkos ministerijos ir Generalinės prokuratūros bendradarbiavimo susitarimas, kurį pasirašė aplinkos ministras Artūras Paulauskas ir generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, padės telkti abiejų institucijų pastangas ir veiksmingiau kovoti su įstatymų pažeidėjais. Aplinkosaugininkai ir prokurorai glaudžiau bendradarbiaus vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, sprendžiant ES lėšų panaudojimo teisėtumo, viešojo intereso gynimo, nusikaltimų prevencijos, išaiškinimo bei atsakomybės taikymo ir kitus klausimus.

Aplinkos ministerija įsipareigojo teikti ikiteisminiams tyrimams ir viešojo intereso gynimui reikalingą informaciją bei metodinę pagalbą, užtikrinti specialistų ir ekspertų dalyvavimą baudžiamajame procese, pranešti apie neįvykdytus teismų sprendimus ir pan. Generalinė prokuratūra Aplinkos ministerijai ar jai pavaldžioms įstaigoms teiks metodinę pagalbą vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, atliekant nusikalstamų veikų prevenciją, informuos apie atsisakymus pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat apie pradėtus ikiteisminius tyrimus ir jų eigą bei rezultatus. Abi institucijos, esant reikalui, sudarys bendras specialistų darbo grupes įstatymams ir kitiems teisės aktams tobulinti, naujiems jų projektams rengti.

Kaip numato pasirašytasis susitarimas, nuolat bus organizuojami bendri seminarai, mokymai, diskusijos apie administracinius teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas aplinkosaugos, teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityse. Taip pat sutarta kartą per ketvirtį rengti vienos iš apygardų bei jų apylinkių prokuratūrų vadovų ir aplinkosaugos srityje besispecializuojančių prokurorų ir regionų aplinkos apsaugos departamentų bei jų agentūrų vadovų ir specialistų pasitarimus.

Esant poreikiui, ne rečiau kaip kartą per metus bus kviečiami Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos vadovų bei specialistų ir apygardų bei jų apylinkių prokuratūrų vadovų ir besispecializuojančių aplinkosaugos srityje prokurorų pasitarimai.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 06 16

 

Neringos savivaldybė privalo derinti bendrąjį planą su Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija

 

Šiomis dienomis visuomenei svarstyti pateiktas naujas Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė kreipėsi į aplinkos ministrą Artūrą Paulauską, į žiniaskaidą. Ji susirūpinusi, kad planas parengtas ne kaip integrali šio parko dalis, o kaip besivystančio kurorto plėtros ir urbanizacijos planas.

Kaip teigia Aurelija Stancikienė, bendrojo plano brėžiniuose, kurie nurodo šios teritorijos dešimties ar daugiau metų ateitį, sužymėti pastatai dėl kurių dabar vyksta teisiniai ginčai. Plane taip pat atsirado Nidos oro uostas, kurio statyba buvo sustabdyta 1998 metais, nes tai prieštaravo Saugomų teritorijų įstatymui ir Kuršių nerijos nacionalinio parko generaliniam planui. Direktorei nerimą kelia ir tai, kad parko teritorijoje esančios gelbėjimo stotys gali virsti kavinėmis.

„ Pagal galiojančius įstatymus, bendruosius planus rengia ir tvirtina savivaldybės, - sakė aplinkos ministras Artūras Paulauskas. - Nacionalinio parko administracija turi teisę vetuoti neteisingus sprendimus. Savivaldybė negalės patvirtinti tokio plano, kuriam nepritars Kuršių nerijos nacionalio parko administracija“.

Kaip sakė ministras, unikalus gamtos kampelis - Kuršių nerijos nacionalinis parkas - yra ne tik mūsų visuomenės, bet ir viso pasaulio bendruomenės turtas. Parkas įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą. Jis turi būti išsaugotas ir toliau puoselėjamas. Visi šioje teritorijoje nelegaliai pastatyti statiniai bus nugriauti. Dėl to jau yra priimti teismų sprendimai ir jie bus įvykdyti. Gaila, kad laiku nebuvo užkirstas kelias nelegalioms statyboms. Bet kurie pasisakymai, kad saugomose teritorijose bandoma įteisinti nelegalius statinius, neturi jokio pagrindo. Neringos bendrąjį planą parengė habilituotas daktaras, profesorius Paulius Kavaliauskas. Tai žmogus, kuris kūrė LR Saugomų teritorijų įstatymą. Ministro nuomone, toks žmogus negali leisti, kad  unikaliam  Kuršių nerijos nacionaliniam parkui būtų kaip nors pakenkta. Žmonių veikla šiose teritorijose gali būti leidžiama po daugelio gamtą saugojančių institucijų diskusijų ir bendrų susitarimų.

Pagal dabar galiojančius įstatymus bendruosius saugomų ir kitų teritorijų planus rengia ir tvirtina savivaldybės. Tačiau karštos visuomenės diskusijos dėl šių teritorijų, pasak ministro, skatina imtis radikalesniu gamtos turtų ir grožio išsaugojimui skirtų priemonių. Ministro manymu, tikslinga teikti galiojančių įstatymų pataisas, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko ir kitų visai Lietuvai svarbių teritorijų bendruosius planus tvirtintų Vyriausybė. Tai padėtų išvengti nepamatuotų sprendimų ir reikiamai saugoti visuomenei svarbias unikalaus gamtos grožio ir žmonių veiklos sąveikos teritorijas.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 06 16

 

Rygos deklaracija – už stipresnę aplinkosauginę demokratiją

 

„Teisė gauti informaciją yra svarbi žmogaus teisė, būtina nepriklausomos žiniasklaidos sąlyga ir įpareigojimas valstybės institucijoms“, – sakė aplinkos ministras Artūras Paulauskas, šiandien kalbėdamas per Rygoje vykstančią Orhuso konvencijos šalių trečiąją konferenciją. Į šį tarptautinį forumą, prasidėjusį birželio 11 d., susirinko daugiau kaip 50 valstybių atstovai. Tai Jungtinių Tautų konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais ratifikavusių, taip pat ją pasirašiusių šalių delegatai, tarptautinių organizacijų vadovai ir kiti svečiai.

Birželio 13-oji, paskutinė konferencijos diena, skirta svarbiausiems renginiams. Juose dalyvauja Orhuso konvencijos šalių aplinkos ministrai, žymūs politikai, aukšti Jungtinių Tautų pareigūnai. Šiandien iškilmingai paminėtas ir šios Konvencijos dešimtmetis – ji buvo priimta 1998 m. birželio 25 d. Danijos Orhuso mieste. Rygos konferencijos dalyviai šiandien aptarė, ką per tą dešimtmetį pavyko pasiekti įgyvendinant minėtąjį tarptautinį susitarimą, kokių kyla problemų ir kokia ilgalaikė būsimų veiksmų strategija.

Lietuvos visuomenė, kaip pažymėjo ministras Artūras Paulauskas, stengiasi pasinaudoti Orhuso konvencijos įtvirtinta teise gauti informaciją ir dalyvauti priimant su aplinkos sektoriumi susijusius sprendimus. Šiuo tikslu mūsų šalis jau ratifikavo Orhuso konvencijos pataisą dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Ši pataisa, nusakanti visuomenės galimybes dalyvauti priimant sprendimus dėl GMO išleidimo ir patekimo į rinką, buvo pasiūlyta per antrąją Orhuso konvencijos šalių konferenciją 2005 m. Alma Atoje. Ratifikuoti minėtąją pataisą ministras Artūras Paulauskas pakvietė ir kitas valstybes, kurios dar to nepadarė.

Lietuva taip pat yra viena iš tų šalių, kurios nusprendė ratifikuoti Protokolą dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų. Šis dokumentas numato, kad kiekviena šalis įsteigia ir tvarko viešai prieinamą nacionalinį išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą, paremtą metinėmis ūkinės veiklos vykdytojų ataskaitomis. Toks registras suteiks daugiau galimybių visuomenei susipažinti su informacija apie aplinkos taršą.

Artūras Paulauskas pritarė Deklaracijos, kurią šiandien Rygoje numato pasirašyti Orhuso konvencijos šalių aplinkos ministrai, projekto nuostatoms ir pabrėžė, kad labai svarbu laikytis jos dvasios. Ši Deklaracija pripažįsta reikšmingą visuomenės, taip pat aplinkosauginių organizacijų ir visuomenės interesus ginančių teisininkų vaidmenį priimant su aplinka susijusius sprendimus. Rygos deklaraciją pasirašysiantys ministrai kviečia visas šalis dar labiau stiprinti šį vaidmenį.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 06 13

 

Eglynuose - žievėgraužiai tipografai

 

 Nuo gegužės mėnesio pradžios žalių spygliuočių medžių vėjavartų, vėjalaužų, pagamintos medienos žievėje galima pastebėti mažas skylutes, aplink kurias tarsi paberta smulkių, rusvos spalvos pjuvenų. Tokioje vietoje prapjovus ar nulupus medžio žievę rastume įmantrios formos takus, kuriuos išgraužia vabalai ir jų lervos.

„Dažniausiai tai Lietuvoje labiausiai paplitęs ir labai žalingas eglių kenkėjas žievėgraužis tipografas, - paaiškino žinomas gamtininkas Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius. - Vabalai įsigraužia po storesne žieve visame medžio kamiene, rečiau viršūninėje stiebo dalyje. Kenkėjai apsigyvena stačiose apsilpusiose eglėse, vėjavartose, pagamintoje medienoje. Jie dauginasi labai sparčiai, o minta tik žalių medžių brazdu, todėl nudžiuvus jų užpultam medžiui, puola aplinkinius, net ir visiškai sveikus medžius. Tokiu būdu gali padaryti didelę žalą miškams. Pirmos generacijos vabalai skraido balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, masiškai sprogstant beržo pumpurams, o antros generacijos vabalai skraidyti pradeda liepos mėnesio pirmoje pusėje, žydint mažalapėms liepoms. “

Pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, žievėgraužių užpultiems medžiams dar esant žaliais spygliais, lopais pradeda luptis ir kristi žievė, retėja laja, kol pagaliau medis visai nudžiūsta. Medis per labai trumpą laikotarpį iš žalio ir gyvybingo virsta gerokai mažesnės vertės sausuoliu, o jame išsivystę vabalai išskrenda ieškoti kitų „aukų“. Suaugę žievėgraužio tipografo vabalai gali perskristi iki 3 km atstumu.“

Miško sanitarinės apsaugos tarnyba informuoja, kad žievėgraužių pažeistus medžius reikia kuo skubiau kirsti sanitariniais kirtimais ir išvežti iš miško arba nužievinti pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus. Jokie kiti būdai jau negali efektyviai sumažinti šių agresyvių kenkėjų skaičiaus. Jei miškininkai dar nespėjo iškirsti vėjavartų, vėjalaužų ar išvežti iš miško pagamintos žalių spygliuočių medienos, privalo tai atlikti kuo greičiau, kol juose neapsigyveno ir neišsivystė nauja žievėgraužių karta.

Vabzdžiai nepaiso jokių ribų, todėl apsaugos darbus būtina atlikti ne tik dėl savo miško, bet ir dėl šalia augančių medžių saugumo. Rūpintis, kad kenkėjai padarytų kuo mažiau žalos, privalo miško valdytojai, savininkai, naudotojai, miško dauginamosios medžiagos tiekėjai, taip pat fiziniai bei juridiniai asmenys, ruošiantys, sandėliuojantys ir perdirbantys apvaliąją medieną bei kitus miško išteklius.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 06 13

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"