Paieška ...ir apie bekvapę energiją!

...ir apie bekvapę energiją!

Dalia JUOČERYTĖ

 

Danija ir atsinaujinančios energijos rūšys – neatsiejami dalykai. Kai Lietuvoje vėjo jėgaines galėjai pamatyti tik sapne, Danijoje jos sėkmingai malė vėją ir byrėjo daniškosios kronos. Biokuro rūšių panaudojimu ši šalis irgi seniai lenkia didesnes kaimynes. Specialiomis technologijomis apdorojami net kaulavaisių kauliukai, ir konservų fabrikas šildosi energija, gauta iš uogienių atliekų.

Bet yra ir žemiškesnių dalykų bei mažiau kvapnių dalykų. Danijoje gyvena 5 milijonai žmonių ir 20 milijonų kiaulių. Kai vėjo gūsis atneša visai neromantišką kvapą į senovinės pirmosios Danijos sostinės – Viborgo – centrą, patys danai to nejaučia. Tik pastebėję svečių  surauktas nosis, geraširdiškai paaiškina – pinigai kvepia. Iš kiaulių gyveno kas antras valstietis. O tie, kurie gyveno iš žemdirbystės, džiaugėsi puikiomis trąšomis savo daržovių ar javų laukuos.

Dabar prie šios naudos dar prisidėjo biodujų panaudojimas. Tarptautinė organizacija PAVE nusprendė danų idėjas paskleisti po visą Europą ir organizavo kontaktų mugę „Viborg 2008“. Ji vyko tris dienas, iš Lietuvos dalyvavo 11 žmonių, kuriuos čia atvykti subūrė Lietuvos ekonominės plėtros agentūra.

 

TV ekologinės laidos „Pradėk nuo savęs“ rengėjai kalbino ir organizatorius ir dalyvius.

Jacob Mogensen, PAVE koordinatorius  (Danija):

„Tai - tarptautinis projektas, vykstantis 18 mėn. Šis renginys jau  paskutinis, 4-asis. Vilniuje buvo kontaktų mugė, skirta vandenvalai ir  vandens menedžmentui, Berlyne - atliekoms, Austrijoje, Velse – paroda ir kontaktų mugė apie atsinaujinančią energiją. Šis renginys skirtas biodujoms ir biomasei. Iki šiol mes pritraukėme 500 firmų iš visos Europos, organizavome 4000 susitikimus, turėjome 50 sutarčių, tad pasiekti geri rezultatai. Aplinkosaugos sektoriui vis didėja dėmesys visoje Europoje, tai ir įtakoja Europos Komisiją remti tokio pobūdžio renginius. Šįkart dalyvauja daug firmų iš Danijos, Lietuvos, Slovėnijos, Slovakijos, Švedijos, Vokietijos, Vengrijos. Dalyvauja daugiau nei du šimtai dalyvių, pusė jų iš tos šalies, kur vyksta renginys, danai ir lietuviai turi galimybę užmegzti gerus kontaktus.“

 

Jurgita Butkevičienė, Lietuvos ekonominės plėtros projektų vadovė:

„PAVE 2008“ kontaktų mugė yra skirta mažoms ir vidutinėms įmonėms. Tikslas - praplėsti tarptautinės kooperacijos galimybes, sužinoti apie naujas technologijas, inovacijas ir surasti partnerių tarptautiniams bendradarbiavimui. Nauda yra didžiulė, nes per tokį trumpą laiką - per kelias dienas - galima susitikti daug kompanijų, galima rasti daug partnerių tolesniam bendradarbiavimui, juk susitikimai organizuojami iš anksto. Mes turime labai platų įmonių spektrą, iš anksto organizuojame tikslingus, konkrečius susitikimus. Šio renginio metu paklausius Danijos aplinkos ministrės Connie Hedegaard kalbos supranti, kad atsigręžimas į globalius tikslus, į klimato keitimąsi, CO2 emisiją, nėra madinga tendencija dirbti su atsinaujinančiais šaltiniais, bet tai iš tikrųjų būtina, galvojant apie Žemės išlikimo perspektyvas.“

 

Šalia esančio Arhuso universiteto, visame pasaulyje garsėjančio aplinkosauginiais darbais, lektoriai pirmąją renginio dieną skaitė paskaitas apie biomasės panaudojimą Danijoje, pasaulyje ir ateities galimybes.

 

Bjorn Molt Petersen, Arhuso universitetas, Agroekologijos ir aplinkos departamentas:

„Mano tyrimų sritis yra anglies pokytis dirvoje. Visi  žinome, kad CO2 atmosferoje yra pagrindinis faktorius didinantis šiltnamio dujų efektą. Taigi, jei būtų mažiau CO2  atmosferoje, būtų sumažintas šis efektas. Anglies kiekis dirvoje yra tris kartus didesnis nei anglies dvideginio sudėtyje atmosferoje. Kitas būdas – naudoti bioatliekas ir mėšlą biodujų gamybai. Tačiau čia yra abejonė, nes jei įtręšiame mėšlą ir kitas atliekas lauke, mes padidiname anglies kiekį dirvoje. Optimalus būdas - iš skysto mėšlo gaminti biodujas, o perpuvusias liekanas įtręšti į dirvą. Taigi, mano veikla yra apskaičiuoti balansą tarp to, kada geriau gražinti mėšlą ir atliekas į dirvą, o kada geriau iš jų gaminti biodujas. Viskas turi būti labai apskaičiuota, kai įvertini ir šiltnamio dujų efektą.“

 

Uffe Jorgensen, Arhuso universitetas, Agroekologijos ir aplinkos departamentas:

„Biodujų panaudojimo situacija Danijoje yra banguojanti. Mes turėjome labai gerą situaciją prieš 20 metų, tačiau vėliau (dėl politinės situacijos, įstatymų problemų) ji pablogėjo. Dabar atrodo viskas apsivertė ir biodujų, biomasės panaudojimas vėl tampa svarbus valstybiniu požiūriu. Manau, taip yra dėl globalinės situacijos. Juk biodujų naudojimas gali sumažinti šiltnamio dujų emisiją 100 proc., ko negali padaryti jokia kita technologija. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tai irgi turi turėti dideles perspektyvas, juk jūs turite gyvulių fermų, kur yra bioatliekų, jų panaudojimas biodujoms yra labai geras variantas. Galima gaminti energiją, neužimant žemės plotų. Populiarėja žemės ūkio kultūrų auginimas energijai gaminti, bet tai kaip tik susiję su žemės plotų užėmimu. Šiuo metu vyksta aštri diskusija: ar mes sumažinsime maisto gamybą visame pasaulyje, jei gaminsime energiją? O biodujų atveju energija yra gaminama iš atliekų.“

 

Na, o kaipgi tie danai patys vertina ore tvyrantį nemalonų kvapą, ar tai nėra ekologinė problema jų akimis?

 

„Tiesą sakant, Danijoje mes turime didelių problemų dėl žemdirbystės ir gamtos. Mes turime daug nitratų, pagaminame daug šiltnamio dujų. Tiesą sakant, mėšlo panaudojimas biodujoms gali sumažinti ir nitratų, ir dujų emisijas į aplinką. Laimi situacija, kai gauni energijos ir saugai aplinką. Dėl ES reikalavimų mes turime gerinti vandens kokybę, tad čia yra du keliai - arba mažinti gyvulinės produkcijos gamybą, arba galime naudoti naujas technologijas ir naudoti mėšlą energijos gamybai.“

*  *  *

Viskas prasideda nuo žinių ir supratimo. Tad visai bebaigdami viešnagę Danijoje, apsilankėme prie vietinio žemės ūkio universiteto įrengtame Biomasės panaudojimo informaciniame centre, skirtame ir studentui, ir dešimtmečiam moksleiviui, ir mokslinį darbą dirbančiam tyrėjui, ir žingeidžiam, visą gyvenimą besimokančiam senjorui. Atokiame rajone įrengtas centras darytų garbę bet kokiai sostinės centro įstaigai - ir informacijos kiekiu, ir  estetiniu pateikimu. Apie centrą ir visas idėjas pasakojo jo įkūrėjas ir tikras idėjų generatorius Saimonas Poulsenas.

 

„Biomasės deginimas, biodujų gaminimas bei biodegalų auginimas, gaminimas ir panaudojimas  transportui – šios trys temos išnagrinėtos ir pateiktos kuo išsamiausiai. Lankytojas gali savom rankom patirti, kaip gaminamas rapsų aliejus – biologinis priedas dyzelinui. Ar kaip gaminamos granulės deginimui. Vaikų klasės žaidžia įvairius žaidimus, savo atsakymus į ekologinius klausimus palydėdamos  įvairiaspalviais rutuliukais. Interaktyvūs žaidimai ir gerai parengtos specializuotos kompiuterinės programos skirtos vyresniems žingeidiems lankytojams. Gerai įrengtos konferencijų salės ir darbo kabinetai visiems, norintiems studijuoti aplinkosaugines atsinaujinančios energetikos problemas, kur studentai ar moksliniai darbuotojai gali naudotis nemokamai (suteikiamos patalpos, internetinis bei kiti komunikaciniai ryšiai, turima duomenų bazė) tris mėnesius. Per metus šiame centre apsilanko daugiau nei 5 tūkstančiai žmonių. Kontaktų mugėje jis pristatė dar vieną idėją, kuri leis  visoms Europos šalims geriau įsisavinti Europos Komisijos finansavimą bioenergetiniams projektams remti. Kooperacija rengiant ir įgyvendinant projektus – tai bene, pagrindinė sąlyga, įgalinanti gerai parengti projektą, jį laimėti ir įgyvendinti.“

 

Simon Puolsen, AgroBusiness Park vyriausiasis projektų konsultantas:

„Problema yra tai, jog dalyvauti įvairiuose projektuose atskiros įmonės dažnai neturi laiko ar pajėgumų. Be to, pirmą kartą, neturint reikiamų įgūdžių rengti, rašyti projektus, yra labai nedaug galimybių, kad šis darbas pavyks. Mano mintis yra apjungti daug įmonių iš skirtingų šalių, rašant paraiškas, paskatinti prisijungti prie jau egzistuojančio konsorciumo. Mes sakome, kad net ir esant mažai bendro projekto dalelei yra naudos dalyvauti, kuo daugiau dalyvauji projektuose, tuo geresni įgūdžiai susiformuoja, parodai, kad gali bendradarbiauti, ir ateityje lengviau kontaktuoti, prasiplečia regionų patirtis. Įmonės, esančios skirtingose valstybėse, turi skirtingą patirtį, įdirbį, darbai ir problemos yra įvairaus sudėtingumo, todėl galima  išnaudoti patyrusiųjų patirtį ir dideles apimtis, sprendžiant aktualias darbų problemas naujose šalyse-narėse.

Atskirose programose yra gana sudėtinga dirbti, aš rekomenduočiau įmonėms ir organizacijoms ieškoti ES komisijos duomenų bazėje partnerių, kurie labai nori aktyviai dalyvauti tokiose programose, tyrimuose.“

*  *  *

„Viborg 2008“ kontaktų mugėje dalyvavę lietuviai sakėsi per  porą dienų sugebėję užmegzti kontaktus, kuriuos  vystys grįžę į Lietuvą.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"