Paieška Stebėsenos objektas – visa savivaldybės teritorija

Stebėsenos objektas – visa savivaldybės teritorija

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Vieni iš nuveiktų svarbių darbų, kuriais gali pasidžiaugti Kauno rajono savivaldybės ekologo tarnyba, yra parengtos ilgalaikės aplinkos stebėsenos ir aplinkosauginio suaugusiųjų švietimo ilgalaikės programos (2008-2013 m.).

 

Padeda ir nevyriausybinės organizacijos

 

„Tos programos gana išsamios; jose konkrečiai apibrėžiami numatytos veiklos kiekvienais metais įgyvendinimo planai, - pasakojo savivaldybės ekologė Giedrė JUKNIENĖ. – Dabar rengiame technines sąlygas viešųjų pirkimų konkursams, kad galėtume įgyvendinti planuose numatytas priemones ir pasitelkti kai kurias viešąsias įstaigas, kad galėtume sėkmingiau ekologiškai šviesti rajono gyventojus. Su rajono mokyklomis bendradarbiauti sekasi neblogai, bet didelė problema kyla dėl suaugusiųjų. Gerai, kad yra veiklių  nevyriausybinių organizacijų, kurios labai aktyviai dalyvauja šiame darbe, padeda mums įgyvendinti tai, kas numatyta programoje. Tačiau bėda, jog yra pasyvių suaugusiųjų, prie kurių, reikia, kaip sakoma, įvairiais būdais mėginti prieiti, kviestis į seminarus. Todėl jau minėtoje programoje taip pat yra apžvelgtos įvairios metodikos, kaip efektyviau bendrauti su gyventojais, aiškinant rajono darniosios plėtros uždavinius, siekiant, kad jie aktyviau dalyvautų vykdant savivaldybės užduotis... Taigi dirbsime vadovaujantis programomis, tik dar neturime patirties, kaip reikės organizuoti viso rajono teritorijos aplinkos stebėseną.  Labai pagelbėjo Lietuvos žemės ūkio akademijos Aplinkos institutas, kurio direktorė Vida Rutkovienė su savo komanda ir parengė stebėsenos programą, mus konsultavo, kaip dar, be vadinamojo valstybinio monitoringo (stebėsenos), pasirinkti papildomus aplinkos stebėsenos „taškus“, kaip kaupti to monitoringo duomenis, kokių dar įsigyti programų, kuriomis vadovaudamiesi galėtume šį darbą atlikti aukštesniu lygiu, kvalifikuočiau. Manome, kad ir savivaldybės Ekologo tarnyba į tą bendrą veiklą savo darbais gerai įsikomponuos. Tuo labiau, jog dabar mūsų tarnyba sustiprėjo. Anksčiau man teko viską aprėpti vienai, tad džiaugiuosi, kad jau esame dviese – ekologu inžinieriumi atėjo dirbti Lietuvos žemės ūkio universitete ekologijos specialybę įgijęs Darius Šlapikas.“

 

Plėtojama antrinių žaliavų surinkimo sistema

 

Nors Darius Šlapikas dirba dar neilgai, bet jau spėjo nuveikti nemaža. Kadangi apie pusę metų savivaldybės darbo grupė rengė 2008-2018 metų laikotarpio atliekų tvarkymo planą, naujajam ekologui inžinieriui, suprantama, teko dirbti labai intensyviai. Dabar šis atliekų tvarkymo planas yra patvirtintas.

„Atliekų tvarkymo taisykles iš esmės reikėjo keisti, nes įgyvendinama regioninė atliekų tvarkymo sistema, įsteigtas Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, - aiškino Darius Šlapikas. – Todėl reikėjo naujai reglamentuoti visą atliekų tvarkymo sistemą mūsų rajone. Juk šiuo atžvilgiu situacija iš esmės pasikeitė. Taigi pertvarkėme atliekų surinkimo darbą, nutraukėme sutartį su ankstesniu operatoriumi – UAB „Dzūtra“, suskaidėme rajoną į dvi dalis. Ir pasirašėme dvi naujas sutartis – vėl su UAB „Dzūtra“, kuri dabar veikia vienoje rajono dalyje, ir su UAB „Kauno švara“, kuri darbuojasi kitoje rajono dalyje. Taigi dabar turime du operatorius. Taip pat intensyviai plėtojama antrinių žaliavų surinkimo sistema. Aplinkos ministerija parūpina reikalingų konteinerių. Pernai buvo nupirkta du šimtai dešimt antrinių žaliavų surinkimui skirtų konteinerių, o šiemet šiek tiek daugiau – du šimtai šešiolika. Juos turėtume gauti liepos mėnesį. Ir iš esmės jau turėsime po vieną konteinerių (stiklui, plastikui ir popieriui surinkti) komplektą, skirtą šešiems šimtams gyventojų. Mes jau šių konteinerių išdėliojimo tankį, galima sakyti, prilyginome miesto sąlygoms, bet apskritai vieno tokio komplekto užtektų aštuoniems šimtams kaimo gyventojų. Ir sutarčių su gyventojais pasirašymo plėtra yra pakankamai efektyvi, ir atliekų rūšiavimas vyksta sėkmingai. Žinoma, paraginame gyventojus, kad rūšiuotų atliekas. Ir matyti, jog šia linkme taip pat žengiame priekin.“

Suprantama, imamasi prevencinio darbo, kad gyventojai suprastų, jog negalima teršti rajono teritorijos neleistinose vietose išverčiamomis atliekomis. Tačiau ne vien rajono gyventojai, bet ir miestiečiai nemenkai prišiukšlina. 

Beje, Kauno rajone jau uždaryti visi anksčiau po seniūnijas „išbarstyti“ senieji sąvartynai. Veikia vien regioninis Lapių sąvartynas. Iš tų uždarytų, kurių buvo dvylika, dabar reikės rekultivuoti Europos Sąjungos fondų lėšomis tik keturis sąvartynus. Kiti pagal visus reikalavimus, pagal nustatytą reglamentą, jau seniai panaikinti. Šis darbas vyko nenutrūkstamai ir planingai: kasmet buvo uždaroma po du sąvartynus. Todėl tai pavyko atlikti dar žymiai ankščiau iki nustatyto termino. Ir visa atliekų tvarkymo sistema veikia normaliai. Didesnėse seniūnijose, miesteliuose – 95 procentai gyventojų naudojasi atliekų surinkėjų paslaugomis, o kaimuose – apie 70-80 proc.

 

Remiami geriausi moksleivių projektai  

 

„Su mokyklomis bendradarbiaujame aktyviai, nes mūsų mokyklos aplinkosaugos srityje yra gana stiprios, - tikino Giedrė Juknienė. – Kasmet rengiame tradicinį aplinkosaugos konkursą ,,Moksleiviai–bendruomenei“, kuriame moksleiviai labai aktyviai dalyvauja. Moksleivių bendruomenės teikia aplinkosauginius projektus, kuriems skiriame gana neblogą finansavimą – kasmet po dešimt tūkstančių litų. Ir visus tuos aplinkosauginius projektėlius, kurių įgyvendinimas susijęs su seniūnijos problemomis, remiame, padedame įgyvendinti. Štai Zapyškio moksleiviai savo miestelio 500 metų jubiliejui net užsimoję su rėmėjais realizuoti projektą „Zapyškio parkas“. Taigi, manau, ir šis projektas bus pakankamai rimtas, kad galėtume jį paremti. Mūsų rajono mokytojai yra tikrai profesionalūs metodininkai, aktyvūs, tad dėl to problemų neturime. Bet nedaug yra aktyvių seniūnijose suaugusių gyventojų. Todėl stengsimės ir juos įtraukti į aplinkosauginę veiklą, rengsime seminarus. Manau, vaikai tėvams į namus parneša nemaža vertingų minčių, kaip dera elgtis gamtoje, kaip tausoti savo aplinką. Gaila, kad nėra jokios bendros metodikos, skirtos aplinkosauginėmis temomis bendrauti su suaugusiaisiais. O juk ekologiškai šviesti juos yra visai kas kita, negu aplinkosaugos pradmenis perteikti moksleiviams. Tarp suaugusiųjų būtina skleisti taip pat darnios plėtros idėją. Bet rajone jau yra ir aktyvių žmonių, aktyvių nevyriausybinių organizacijų. O kai kuriose mokyklose net su ekologine, aplinkosaugine veikla susiję klubai veikia. Štai Lapių pagrindinėje mokykloje įsteigtas klubas „Anemonė“, kuriam vadovauja veikli pedagogė Rasa Stankienė. Mokiniai dalyvauja įvairiuose projektuose, yra pasiekę gerų rezultatų, laimėję respublikinės reikšmės apdovanojimų“.

 

Neliks neinventorizuotų želdynų

 

Kaip sakė Giedrė Juknienė, ketinama per kelis metus inventorizuoti visus bendro naudojimo teritorijoje augančius želdinius, skverelių, parkelių  želdynus suregistruoti, nes svarbu žinoti, kokių žaliųjų plotų turima. Rajono bioįvairovę pateikėme  reprezentacinėje knygoje „Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas“. Joje moksliškai susisteminta visa rajono biologinė įvairovė. Šį darbą padėjo atlikti Lietuvos miškų instituto specialistai.

Kasmet Kauno rajone balandžio mėnuo skelbiamas tvarkos, švaros mėnesiu. Išsiuntinėjami pranešimai į seniūnijas raginant išsikuopti aplinką, dalyvauti aplinkos tvarkymo talkose ir akcijose. Seniūnai paragina įmones, organizacijas, mokyklas rengti talkas, kurių metu sodinami medeliai, tvarkoma aplinka. Į tokias akcijas įtraukiami ir atliekų tvarkytojai; jie pastato buities atliekoms skirtus konteinerius nurodytose rekreacinėse teritorijose.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"