Paieška Pasmerktoji šiukšlinti tauta?..

Pasmerktoji šiukšlinti tauta?..

Šlienavos mokiniai švarino Kauno marių pakrantes

Vytautas RIBIKAUSKAS

 

Akcija „Darom-2008“ buvo organizuota tikrai ne pačiu geriausiu metu – Motinos dienos išvakarėse. Tad Dubravos urėdijos miškininkai šiukšlių rinkimą Kauno marių  pakrantėse atidėjo antrajam gegužės šeštadieniui. Švarinti Kauno marių pakrantes Raguolių, Laumėnų bei Šlienavos poilsiaviečių zonose talkino Kauno rajono Šlienavos moksleiviai, vadovaujami klasių auklėtojų, kitų mokytojų bei Vaišvydavos girininkijos darbuotojų. Jaunųjų talkininkų susirinko daugiau nei 80. Mokyklos direktoriaus Vlado Ravkos ir Dubravos urėdo pavaduotojo Gedimino Kazlovo iš mokyklos išlydėti vaikai  poilsiaviečių teritorijas švarino pasiskirstę į tris grupes. Šiukšlių maišais bei pirštinėmis aprūpino urėdija.

Linksmai nusiteikę judrūs jaunieji talkininkai, marių pakrančių sąžalynuose skambant lakštingalų, strazdų, kikilių ir kitų giesmininkų trelėms, per pusdienį šluote iššlavė visą netvarkingų poilsiautojų prišnerkštą poilsiaviečių teritoriją. Miškininkai dėkodami vaikus vaišino saldumynais ir gaivinančiais gėrimais.

Atokvėpio pertraukėlių metu vaikai spėjo ir smagiai pasisupti poilsiavietėse įrengtomis supynėmis, o meniškasis eigulys Algirdas Jasilionis tiesiog per keletą akimirkų benzopjūklu iš pušinio rąstigalio išpjovė ir mokyklai padovanojo simpatišką  ežiuką. Vaikai ežiuką sakė pastatysią biologijos kabinete.

Apmaudu, žinoma, kad daugiausia miestiečių užterštas teritorijas turi kuopti kaimo vaikai bei miškų urėdijos darbuotojai, tačiau yra, kaip yra... Ir tiesiog galvon netelpa, kai netvarkingi poilsiautojai netgi nepajėgia savo į gamtą atitemptas atliekas sumesti į čia pat poilsiavietėse pastatytas šiukšliadėžes. Tačiau, jeigu Kauno marių apsauginių miško želdinių takuose primėtytas šiukšles dar pajėgia surankioti moksleiviai, tai prie kelių Dubravos girioje šiukšlės išverčiamos atvežtos sunkvežimiais. Gyventojų miškininkams „padovanotų“ atliekų krūvose - buitinis šlamštas, statybinis laužas, įvairaus kalibro automobilių padangos. Likviduojant šias „gėrybes“ miškininkams tenka naudoti techniką, krauti šiukšles į sunkvežimius ir gabenti į sąvartyną. Gaištamas brangus laikas, deginamas brangus automobilinis kuras, mokama sąvartynui. Ir jokios vilties, kad šis procesas kada nors pasibaigs. Miestiečiai šiukšles gabena miškan – miškininkai kuopia jas ir vėl veža per miestą į sąvartyną. Užburtas ratas.

Gal visa viltis - auganti nauja karta?.. Daugelyje kaimo ir miesto mokyklų veikia jaunųjų miško bičiulių būreliai, šimtai moksleivių dalyvauja miško sodinimo, aplinkos tvarkymo talkose. Kai vaikai savo rankomis surenka šiukšles, kai pasodina medelius, gal ir užaugę mylės gamtą, miškus, gerbs sunkų miškininkų darbą patys ir  sudrausmins gamtos niokotojus. Todėl nepaprastai svarbus pedagogų, miškininkų jaunosios kartos auklėjamasis darbas aplinkosaugos srityje. Jeigu neišugdysime kultūringą, į gamtą ne vartotojo akimis žvelgiančią naująją kartą, šiukšles miškuose, paežerėse, paupiuose kuopsime, remontuosime sugriautas, atstatinėsime sudegintas poilsiavietes, lyginsime miško gražiausiose vietose giliai į dirvą įsirėžusias keturračių motociklų vėžes. Amžinai?..

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"