Paieška „Vidinės komunikacijos vadyba“

„Vidinės komunikacijos vadyba“

Miškų urėdijų ryšiai su visuomene: situacija ir tendencijos

Indrė GRUODIENĖ

 

Mišką šiandien mes suprantame, kaip vieną pagrindinių Lietuvos gamtos turtų, tarnaujančių valstybės ir piliečių gerovei. Miškas ne tik teikia medieną ir kitus miško produktus, bet ir yra esminis ekologinės pusiausvyros faktorius, sudarantis sąlygas egzistuoti daugeliui gyvų organizmų, kurių dėka stabdoma dirvos erozija, gaminamas deguonis, gryninamas oras, saugomi gruntiniai ir paviršiniai vandenys. Ir visa tai suteikia galimybę visuomenei poilsiauti, grožėtis bei naudotis miško gėrybėmis.

Augant šalies ekonomikai didėja visuomenės ekologinis sąmoningumas, kaip ir atsakomybės jausmas už miškus. Prioritetas teikiamas ekologinei miško funkcijai. Tokia situacija sąlygoja didėjantį visuomenės poreikį informacijai apie miškus bei skatina pilietišką požiūrį į vykdomos veiklos miškų ūkyje procesus.

Miškų ūkis yra specifinė veiklos sritis, kurią gerai pažįsta tik miškininkai, dėl to jie yra patys objektyviausi informacijos apie miškus ir miškininkystę skleidėjai. Taip pat dėl specifinės veiklos miškininkų darbai ir veikla ne visada yra suprantama visuomenei. Miškininkus, kaip patikėto valstybės turto valdytojus, stebi visuomenė: vertina jų darbus, ūkininkavimą giriose... Nuo to, kaip bendraujama su visuomene, didele dalimi priklauso požiūris į miškininkus.

Dažnai visuomenė bet kokią žinią apie miško kirtimus, net apie normalų ir būtiną kirtimų didinimą, tapatina su miškų naikinimu ir dėl to piktinasi. Nesigilinimas į šio proceso esmę ir jo pasekmes neabejotinai kenkia miškininkų įvaizdžiui.

Todėl šiandien svarbūs miškų ūkio politikos įgyvendinimo instrumentai yra švietimas ir mokymas, miškų ūkio informacijos valdymas, ryšiai su visuomene. Kasdieninėje veikloje vis dažniau susiduriame su šiuo terminu. Ryšiai su visuomene turėtų būti neatsiejama kiekvienos organizacijos, norinčios turėti visuomenės palankumą, gerą vardą, sritimi. Tai pati efektyviausia vadybos forma.

Šiandien svarų vaidmenį atlieka ryšių su visuomene atstovai 42–ose Lietuvoje egzistuojančiose miškų urėdijose. Tai gana nauja veiklos sritis -  Generalinės miškų urėdijos metinėse ataskaitose analizuojama nuo 2001 m., o tik visai neseniai, 2005-ais urėdijose buvo įkurta 10 ryšių su visuomene atstovo etatų.

Siekiant išnagrinėti miškų urėdijų ryšių su visuomene veiklą, 2007 m. rudenį buvo apklausti visų urėdijų darbuotojai, atsakingi už ryšius su visuomene. Tyrimo tikslas – nustatyti šios naujos veiklos srities urėdijose darbo efektyvumą, darbuotojų supratimą bei funkcinį požiūrį.  

Į pateiktos anketos klausimus atsakė 29 skirtingų miškų urėdijų atstovai (atsakingi už ryšius su visuomene). Tai sudarė 69 proc. visų urėdijų. Dalis respondentų teigė, kad urėdijoje ryšių su visuomene darbas jiems dubliuojasi ir su kita pareigybe.

Sąvoką „Ryšiai su visuomene“ dauguma suprato kaip darbą su žiniasklaida, visuomenės informavimą ir švietimą, įmonės teigiamo įvaizdžio kūrimą, reprezentaciją ruošiant įvairius informacinius leidinius, organizuojant renginius, šventes; tinklapio palaikymą, bendradarbiavimą su jaunaisiais miško bičiuliais.

Tik du respondentai įvardino, kad tai „vidinės komunikacijos vadyba“ (gero klimato urėdijos kolektyve palaikymas). Vienos urėdijos atstovas, ko gero, taikliausiai ir paprastai apibūdino „ryšių su visuomene“ esmę: „patenkinti visuomenės požiūrį žinoti“, „supažindinti visuomene su tikrąja padėtimi“, „žinoti ir informuoti miškininkus apie visuomenės nuostatas“, „neapsiriboti vien ekonomine informacija, o skleisti šilto ir patrauklaus, gamtą, istorinį, kultūrinį paveldą saugančio miškininko portretą“. Pastarasis respondentas išskyrė atskirą sąvoką - „Darbo su vaikais atgarsių skleidimą šeimose“. Tačiau vienoje urėdijoje dar vyravo nuomonė, kad „ryšiai su visuomene“ – tai „urėdijos vadovo nurodymų ir pavedimų vykdymas“.

Analizuojant urėdijose organizuojamus renginius, dominavo ryškus dėmesys bendravimui su vaikais ir jaunimu, susibūrusiu urėdijų teritorijose į jaunųjų gamtos bičiulių būrelius. Prioritetai taip pat teikiami teminėms šventėms, šiukšlių tvarkymo bei medelių sodinimo talkoms. Neužmirštama ir suaugusiųjų visuomenė – be medelių sodinimo ir priežiūros darbų, jie aktyviai dalyvauja urėdijų organizuojamose sportinėse varžybose, priešgaisriniuose mokymuose.

Straipsnio autorė išanalizavo ir vertino leidinių, reprezentuojančių urėdijas, profesionalumą bei funkcionalumą. Šie leidiniai dalyvavo Lietuvos miškininkų sąjungos organizuotame konkurse. Profesionalūs ir įdomūs buvo Šakių, Švenčionėlių, Valkininkų, Vilniaus, Prienų, Trakų, Biržų urėdijų leidiniai.

Visgi dažnai urėdijų leidiniuose, ypač knygose, atsispindi asmeniniai darbuotojų interesai viešinant jų nuopelnus, sausi faktai, skaičiai, tik miškininkams suprantama terminologija dėstomos problemos. Tokie leidiniai neveiksmingi visuomenei ir didelės lėšos nueina perniek. Urėdijos, leisdamos leidinius, turėtų juos patikėti specialistams: redaktoriams, kalbininkams, dizaineriams, psichologams, sociologams.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"