Paieška Jei pelkės vilioja

Jei pelkės vilioja

Debesnų botaninį taką rekonstravus (Varnių regioninis parkas)

Augustas UKTVERIS

 

Savitas ir įdomus yra Varnių regioninis parkas. Ir savo istorinėmis bei kultūrinėmis vertybėmis, ir vadinamuoju gamtiniu paveldu. Juk didelę parko teritorijos dalį apima pelkės: Biržulio, Stervo, Degėsių, Vartavos, Varnelės, Debesnų, Kauklių, Kūlgrindos, Antkantų ir kt.

Su Debesnų pelke supažindina Debesnų botaninis takas. Arčiausiai Varnių esanti ežerinės kilmės Žemapelkė – Debesnų telmologinis draustinis, vertinga NATURA 2000 teritorija, kurioje aptikta net 21 Lietuvos raudonosios knygos augalų rūšis, iš kurių labai daug gegužraibių šeimos augalų. Susipažinti su pelkės augalų ir gyvūnų pasauliu ir kviečia rekonstruotas (o iš esmės – suvis naujas!) Debesnų pažintinis botaninis takas.

... 2008 05 23 būrelis visuomenės, valdžios ir žiniasklaidos atstovų susibūrė prie kelio Varniai-Tverai (apie 500 m nuo Varnių miesto) – atidarytas rekonstruotas ir prailgintas lentomis grįstas takas per pelkę. Atsirado ir savitas ąžuolinis tiltas-lieptas per Varnelę.

Regioninio parko direktorė Irena Zimblienė tądien sakė, jog Botanikos instituto direktorius Valerijus Rašomavičius tarsi pataręs, tarsi ir konstatavęs: „Tiriant Debesnų pelkę, ypač visuomenei panorus pasidairyti, reikės tiltelio tame raiste per Varnelės upelę...“.

Visiems sustojus netoli dar nerenovuoto, tačiau ganėtinai apipuvusio apžvalgos bokštelio, parko direktorė vylėsi, jog naujas bokštelis greitai atsiras. Svarbu, jog takas, prasidedantis netoli Varnių ir ateinantis į pačius Varnius, jau yra. Žinia, pelkėje esama dabar vos pastebimų išmindžiotų takų takelių, nors dar 2001-ais buvo įrengtas ir iki Varnelės atvedęs lentinis grindinys.

Išmindžioti takeliai – žaizdos pelkei. Neatsitiktinai Darius Stončius (Lietuvos gamtos fondas) čia atliko tyrimus, padarė gamtotvarkinę schemą. Ir kartu atsakė į klausimą: kas geriau - pelke bristi, ar vaikščioti taku? Juk ir vienu, ir kitu atveju augalija naikinama. Be abejo, dabar aišku, jog geriau yra takas, nes takelių daugiau neatsiranda, yra tik viena žaizda.

Ar patiems varniškiams svarbi ši prie pat miesto likusi nenumelioruota pelkė, su gyva Lūksto ežero arterija - Varnele? Į tokį pasiteiravimą gal atsakytų šį pavasarį Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos mokinių akcija „Gyvenkime gražiau“ (nuo kovo iki gegužės pabaigos), skirta Pasaulinei Žemės dienai. Tos akcijos siekius ir tikslus atskleistų ir mokinių kūryba (skirta Varnelei), kuri buvo talpinama specialiame laikraštėlyje „Varnelės vingiais“.

Varnelės upelė, Debesnų pelkės telmologinis draustinis svarbu ne vien varniškiams, o ir telšiškiams. Neatsitiktinai gegužės 23-ąją Debesnų pelkės taku vaikščiojo ir Telšių rajono savivaldybės meras Almantas Petkus, rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Algirdas Petrikas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistai.

„1997-ais, kai buvo įsteigta Varnių regioninio parko direkcija, vietos žmonės čia ganė gyvulius, upelyje žvejojo. Nuo balandžio 1-osios iki rugsėjo 1-osios turėjome drausti vietos žmonėms čia lankytis (vadovaujantis apribojimais telmologiniuose draustiniuose). Tada Gediminas Raščius dirbo saugomų teritorijų valstybinėje tarnyboje, tačiau nieko nesiryžo patarti, o liepė skambinti botanikams: tegu jų balsas būnąs šventas. Botanikai-mokslininkai sakė: nesąmoningi tie reikalavimai – jei žmogus naudos pelkę, jei ganys gyvulius, vadinasi ir pelkės išsaugojimui tai duos gero. Geriausia, žinoma, kad atsirastų avių, ožkų, veršelių (kad nereikėtų šienauti), tačiau dabar tų gyvulių niekas nebenori laikyti. O meškerioti? Žinoma!..“ – kalbėjo prie renovuoto (kitaip tariant – naujojo) botaninio tako pradžios Irena Zimblienė.   

Nuo 2001 metų, Telšių savivaldybės administracijos rūpesčiu, Varnių regioniniam parkui skiriamos lėšos viešiesiems darbams (50 proc. tvarkymo darbams). Tad kiekvienais metais galima pelkių plynes nušienauti.

Tądien dėkota UAB „Kvėdarsta“ žmonėms, kurie nušienavo apie 42 ha pelkės. Šienavimo reikia, kad liktų ta pati biologinė įvairovė, nes esama čia daug Lietuvos raudonosios knygos augalų.

„Jei 2001-ais nebūtume pradėję darbų, viskas būtų apaugę krūmokšniai, kita augalija, tas vaizdas matomas kitoje pelkės dalyje...  Ten augalijos bioįvairovė – tik 11-19 rūšių. O tose nušienautose vietose galima aptikti iki 47 rūšių augaliją“, - kalbėjo Irena Zimblienė ir tuoj suskubo teikti padėkos raštus už Debesnų pelkės gamtinių buveinių tvarkymą UAB „Kvėdarsta“ direktoriui Stasiui Navardauskui, jo pavaduotojui Alfonsui Geruliui. Už darbų kokybę (kas be ko – ir kiekybę).

„Alfonsas Gerulis mūsų pelkę taip pat mylėjo, kaip ir dirbdamas prie Medvėgalio, Jomantų miško pažintiniame take... Ne veltui Stasys Navardauskas man guodėsi, jog Alfonsą patikėjus varniškiams – vienas nuostolis...“, - ir smagiai, ir dėkojančiai kalbėjo Irena Zimblienė.

Varnių regioninio parko ekologas Laurynas Novikas teigė, jog visos Debesnų pelkės šienauti neįmanoma – pernelyg didelis plotas. Imtasi prižiūrėti jautriausią šios pelkės dalį. Tiesą pasakius, dar didesnės pelkės augalijos vertybės yra kitoje Varnelės upelio pusėje. Todėl ir pastatytas lieptas per Varnelę, už kurios takas suka per pelkę Varnių link.

„Vieną savaitgalį važiuodamas pro Debesnas net nustebau – žmonių, kaip turguje. Galvojau, gal kas atsitiko, tačiau visiems, pasirodo, įdomus naujas per 2,5 kilometro botaninis takas per pelkę. Džiaugiuosi, kad žmonės pamėgo ir Jomantų pažintinį miško taką, neminint jau kitas savitas mūsų regioninio parko vietas...“ – kalbėjo Laurynas Novikas.

Telšių rajono savivaldybės meras Almantas Petkus:

„Džiaugiuosi, kad varniškiai taip gražiai dirba, nenuleidžia rankų. Kai surengiamas festivalis prie Lūksto ežero, minios būna ir pažintiniuose gamtos takuose Varnių regioniniame parke. Vadinasi, ir mūsų rajono žmonės, ir mūsų svečiai tikrai suvokia, jog gamtos vertybės yra tikra savastis kultūringam ar žingeidžiam žmogui. Norisi tik palinkėti ir toliau Varnių regioninio parko direkcijos žmonėms išlaikyti tą gražų kokybiškų darbų tempą.“

Telšių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Algirdas Petrikas:

„Tik pasidžiaugti galiu, kad taip puikiai dirbama Varniuose, kad su vietos žmonėmis sutariama, leidžiama jiems Varnelėje žuvauti, šeimininkais jaustis. Tad ir mums nebereikia kokių brakonierių ar šiukšlintojų drausminti...“

Irena Zimblienė sakė, jog vietos žuvautojus, pavasariui atėjus, ketino į talką kviestis, šiukšles nuo Varnelės pakrančių rinkti... Tačiau prieš tai, sakė Irena, sumaniusi pasižiūrėti, kiek tų šiukšlių esą... Pasirodo, žuvautojai jau viską sutvarkė, raginti nė nereikėjo... Svarbu yra taikus sambūvis tarp vietos žmonių ir regioninio parko direkcijos.  

„Dešimties metų darbas su tais žuvautojais savo vaisius vis dėlto duoda“, - džiaugėsi Irena Zimblienė, primindama, jog šiemet talkas prie Varnelės kvietė ir vietos bendruomenė, ir Varnių seniūnas. Kai regioninio parko žmonės susiruošė apkuopti Varnelę (jau pačiuose Varniuose), surinko net sunkvežimį atliekų... Tad, nors žvejai ir draugiškesni gamtinei aplinkai, tačiau vietos žmonėms draugiškumo jai lyg ir trūksta... Gerai, nors žmonės patapo neabejingi raginimui apsikuopti – išeina atliekas rinkti.

Irena Zimblienė, prieš pajudant naujuoju taku per Debesnų pelkę, pasidžiaugė, jog kitąmet pavyks ir apžvalgos bokštelį atnaujinti.

„Gerai gal yra tiems, kurie įvykdo kokį projektą, skirtą lentynai, o čia – gamta. Jei jau sutvarkėme Medvėgalio kompleksą, jei jau nutiesėme taką per Debesnas, tad visa tai reikia po to prižiūrėti... Jau seniau pati sau sakydavau: įvykdysime tą ar aną projektą, o kas bus po to, juk reikia lėšų ir priežiūrai. Tad išeina taip: jei jau ėmeisi kokio darbo, gamtotvarkos, vėliau reikės taipogi nenuleisti rankų...“ – kalbėjo Irena Zimblienė, stovint Debesnų pelkės pakraštyje, netoli profesoriui Česlovui Kudabai patikusių (todėl ir išlikusių) berželių.

Parko direktorės žodžiams dėl tolimesnės priežiūros (ypač NATURA 2000 teritorijose) svarbos antrino ir Edita Lydienė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Gyvosios gamtos skyriaus vedėja.

„Malonu šiandien pasidžiaugti visa tuo, kas padaryta. Tačiau mūsų žmonėms kone iki juosmens per šalčius teko pelkėje murkdytis, kol viską padarėme... Dirbome čia pusmetį. Čia, be abejo, ne pirmas objektas Varnių regioniniame parke – dirbome ir įrengiant Jomantų pažintinį miško taką, tvarkėme ir Medvėgalio kompleksą (Medvėgalio archeologinį kompleksą sudaro Medvėgalio, Pilies, Piliorių, Alkos, Ąžuolų, Sumonų kalvos su kūlgrinda, - red. pastaba). Šioje pelkėje buvo labai sunku, tačiau turint tokius žmones, kaip mūsų Alfonsas Gerulis, bei Kazys Praeras, dirbantis Varnių regioniniame parke, galima ir Debesnų pelkę įveikti, nors paaiškėjo, jog, finansiniu požiūriu, takas per Debesnas mums tapo nuostolingas... Laimėjome konkursą, turėjome imtis darbo, nors kilo medienos, kuro kainos, tad toks ir rezultatas... O ir krūmapjovių tvarkant pelkę „sukaišėme“ apie dvi dešimtis...“ – kalbėjo Stasys Navardauskas, UAB „Kvėdarsta“ direktorius.

„Džiaugiuosi, jog tenka akivaizdžiai įsitikinti: gamtos pažintiniai takai tikrai reikalingi ne kokiam siauram ratui gamtininkų, ne kokiai nukvakusiai visuomenės daliai, o tikrai žingeidiems ir aktyviems žmonėms. Kai savaitgaliais, o ir paprastomis dienomis, prie pažintinio tako pradžios rikiuojasi autobusai, tuo ir įsitikiname... Tai jau tampa visuomenės interesu...“ – po pasivaikščiojimo pelke nė kiek nesušlapus kojų kalbėjo Eduardas Vaitkevičius, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjas.

Jo kolega Saulius Dragūnas, minėtos tarnybos Projektų sky­riaus vedėjas, pridūrė, jog projekto vykdymas Debesnų pelkėje įverintinas 446 tūkst. Lt sumai. Tad nepigiai kainuoja “prisigretinimas” prie žmogaus globojamų gamtos vertybių... Tačiau svarbiausia, jog jos išliko.  

*  *  *

Debesnų botaninis takas

 

Savitas augalų pasaulis su įprastomis ir labai retomis, sparčiai nykstančiomis augalų bendrijomis atsiveria einant Debesnų pelkėje įrengtu botaniniu taku.

Šio tako paskirtis — supažindinti parko lankytojus su unikalia žemapelkės augalijos įvairove, dominuojančiomis rūšimis bei jų bendrijomis.

Debesnų pelkė — tai kalkinga žemapelkė su tarpinio tipo ir aukštapelkės fragmentais. Plyti Varnelės upės slėnyje, prie jos ištakų iš Lūksto ežero, visai šalia Varnių miestelio. Tai Debesnų telmologinis draustinis. Botaninis takas suka iš kelio Varniai - Tverai (maždaug 0,5 km nuo Varnių miestelio), kampu kerta pelkę bei Varnelės upę ir baigiasi ties Varnių miesteliu prie tilto per Varnelę. Maršruto ilgis apie 2,5  km, ekskursijos trukmė 2-3 valandos. Keliaudami šiuo taku rasite 12 stotelių, kuriose pateikiami ne tik aplink augančių augalų aprašymai, bet ir jų iliustracijos. Optimaliausias ekskursijų laikas — nuo liepos 1 iki rugpjūčio 25 d. Kadangi pelkė yra labai jautri ekosistema, elgtis čia reikia ypač atsargiai: vaikščioti galima tik įrengtu taku, negalima naikinti ir žaloti augalų, baidyti gyvūnų, šiukšlinti. Prieš atvykdami ir aplankydami botaninį taką informuokite parko direkcijos darbuotojus.

Iš viso Debesnų telmologiniame draustinyje aptikta beveik dvi dešimtys augalų rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. Eidami botaniniu taku pastebėsite, kad pelkėje nemažai gegužraibinių šeimos augalų. Čia auga vyriškosios gegužraibės (Orchis mascula), baltijinės (Dactylorhiza longifolia), raibosios (Dactylorhiza cruenta), raudonosios (Dactylorhiza incarnata), plačialapės (Dactylorhiza majalis), siauralapės (Dactylorhiza traunsteineri), Rusovo (Dactylorhiza russowii) gegūnės. Taip pat gelsvosios gegūnės (Dactylorhiza ochroleuca), iš kitų išsiskiriančios geltona spalva, gana gausiai veši dėmėtosios gegūnės (Dactylorhiza maculata). Tarp samanų galima pastebėti mažus, beveik vienspalvius, nykstančius augaliukus — pelkinę laksvą (Hammarbya paludosa) ir dvilapį purvuolį (Liparis loeselii). 

Aplankę Debesnų botaninį taką, susipažinsite ne tik su čia minėtais augalais — pamatysite ir daugybę kitų rūšių augalų, galėsite klausytis nuostabių įvairiatonių pelkės paukščių giesmių. Čia gyvena ir retieji paukščiai: švygždos, griežlės, gervės, tetervinai, padangėje mekena perkūno oželiai. Pamatysite, kokia graži ir turtinga, o kartu ir trapi yra pelkių gamta.

*  *  *

Maloniai kviečiame apsilankyti Varnių regioninio parko direkcijoje. Ožtakių kaimas, Varnių seniūnija, LT-88324, Telšių rajonas. Tel. (8 444) 69474, 69475, tel./faksas (8 444) 47415. El. paštas: varniu-rp@takas.lt

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"