Paieška Tie viliojantys akvariumai...

Tie viliojantys akvariumai...

Gamtos stichijos grožiu alsuojanti paroda

Vacys PAULAUSKAS

Vilniaus SOS vaikų kaimo socialinis darbuotojas, papildomo ugdymo pedagogas ekspertas

 

Pažinti geriau gamtą, su ja susilieti ir įvertinti savo būties esmę žmonija troško nuo seniausių laikų. Archeologiniai radiniai byloja, kad daugiau kaip prieš 4000 metų dirbtinėse vandens talpyklose egiptiečiai laikė žuvis. Manoma, jog pirmasis žmogus, sumanęs dalelę gamtos atsinešti į savo namus ir įvairiuose induose bei baseinuose įkurdinęs žuvis bei kitus vandens gyvūnus, buvo 2-ame mūsų eros amžiuje gyvenęs graikas Liucijus Apulėjus. Gaila, jo kilnų tikslą stebėti ir tirti vandens gyvūnus aplinkiniai suprato klaidingai. Pirmąjį akvariumininką-hidrobiologą teismas apkaltino esant burtininku ir raganiumi. Jam teko palikti gimtuosius namus Sobpate ir bėgti į Kartaginą.

Galime pasidžiaugti, mūsų laikais akvariuminė žuvininkystė klesti. Akvariumas tapo įprasta interjero dalimi. Natūralu, jog didelis akvariumas leidžia sukurti įspūdingą gyvąjį paveikslą, tačiau, neturint erdvės ir finansinių galimybių, įmanoma naudoti mažesnes talpas. Turint pakankamai žinių ir fantazijos mini akvariumai savo grožiu nenusileidžia didiesiems. Ypač jie dera kartu su augalų ir kitokių dekoratyvinių elementų kompozicijomis. Tai buvo galima pamatyti Vilniaus akvariumininkų klubo surengtoje parodoje. Ji iki gegužės 24 dienos veikė Nevalstybinių vaikų globos namų „Vilniaus SOS vaikų kaimo“ bibliotekoje (Ozo g. 37).

 

Akvariumas ir gamtos stichijos

 

Visa parodos ekspozicija įrengta su didžiule meile ir noru atskleisti akvariumo galimybes geriau pažinti gamtą. Parodos lankytojas supažindinamas su pagalbinėmis akvariumo apipavidalinimo priemonėmis, padedančiomis įsirengti estetišką akvariumą namuose. Čia mokoma, kaip vietoje tradicinio akvariumo galima panaudoti įvairiausių formų stiklinius indus ir sukurti mažai vietos užimantį miniatiūrinį gamtos kampelį.

Tarp visų darbų savo sumanymu išsiskiria penkių akvariumų grupė, kurią jungia meninės fotonuotraukos. „Gamtos stichijos“ – taip savo darbą pavadino Loreta Ušakovienė. Žemė, vanduo, ugnis, oras ir erdvė - nuo seniausių laikų žmonių garbinamos gamtos jėgos. Kaip tik jas savo rūpesčiuose paskendusiam  žmogui primena išradingos dizainerės kūrinys. Ji akvariumininke tapo atsitiktinai. Kažkas atidavė seną akvariumą, tai nuo to viskas ir prasidėjo. Dabar namuose akvariumų daugiau, o vienas įrengtas darbovietėje. Kadangi gamtos stichijas padeda geriau atskleisti nuostabaus grožio ir didumo gupiai, smalsu žinoti, kam, žuvims ar augalams, teikia pirmenybę? „Man labiausiai patinka augalai, - sako pašnekovė, - todėl labai stengiausi, kad gamtos vaizdai nuotraukose ir akvariumėlių įregimas derėtų tarpusavyje, paryškintų mano sumanymą. Gupius prieš parodą man atvežė draugai. Jie padėjo, nuvykus į durpyną, ieškoti šaknų, man daug ko reikėjo, nes norėjau savo akvariumukuose visko, kas yra geriausia“.

 

Įdomūs augalai

 

Vilniaus akvariumininkų klubo parodos SOS vaikų kaime jau tapo tradicija. Jos visos įdomios ir nepanašios viena į kitą. Šį kartą lankytojų laukė maloni staigmena. Kartu su akvariumais galima pasidžiaugti gražiomis Kristinos Popovienės išaugintomis orchidėjomis ir kitų augalų dekoratyvinėmis kompozicijomis. „Pirmą augalą aš savarankiškai pradėjau auginti būdama šešerių metų. Tai buvo kaktusas. Kitas augalas buvo sanpaulija. Tada aš buvau septynerių. Ir nuo to laiko mano hobis – augalai“, - pasakoja fitodizaino aukštumas pasiekusi parodos dalyvė. - Mane labiausiai traukia egzotiniai augalai, bet juos komponuoju kartu su  Lietuvoje augančiais. Ruošiuosi vykdyti projektą, kurio tikslas vabzdžiaėdžius (Sarracenia) genties augalus pasodinti sodo dirbtinėje pelkutėje ir stebėti, kaip jie ištvers lietuvišką žiemą. Manau, jog šie, panašiose klimatinėse sąlygose Kanadoje augantys, augalai turėtų sėkmingai peržiemoti ir mano eksperimentas pavyks.“

Paklausta, ar dažnai tenka dalyvauti gėlininkų parodose, pašnekovė prabilo apie gėlininkų - orchidėjų augintojų klubą, kuris savo parodas rengia Kauno botaniko sode. Klube yra 12 „pamišusių“ orchidėjininkų, tarp kurių neatsiranda žmogaus, norinčio apsiimti sutvarkyti klubo įregistravimo dokumentus. Akvariumininkų rūpesčiai gėlininkei gerai pažįstami ir artimi. Nuo vaikystės 20 metų namuose augino žuveles ir tik vėliau, kraustantis iš buto į butą, iš miesto į miestą, nuo akvariumo nutolo. Vėliau įrengė akvariumą savo vaikams, bet šie rodė per daug iniciatyvos jas maitindami, tad žuvelių vėl teko atsisakyti.  Dabar, suradus draugų akvariumininkų, didelė tikimybė, jog tarp į akvariumus susodintų augalų vėl plaukios žuvelės. Dalyvaujant parodose rūpesčių netrūksta. Ypač, kai paroda seka parodą. K.Popovienė visus mėgstančius augalus „Žaliojo pasaulio“ skaitytojus kviečia gegužės 24-25 dienomis aplankyti Kauno botanikos sode vyksiančią populiariausių kambarinių augalų parodą.

 

Suartino butelaičiai

 

Bendraminčių draugystė natūrali ir suprantama. Įdomiau, kai bendrauti pradeda skirtingų pomėgių žmonės. Pastebėjęs gražiai parodoje sutariant aistringą gėlininkę Kristiną ir prisiekusią akvariumininkę Ramunę Zaicevienę, pasidomėjau, kas moteris suvedė draugėn.

„Man labai patiko Kristinos butelių turinys“, - prisipažino Ramunė.

„O man - jos akvariumai“, – pratęsė kalbą Kristina.

Pagalvojau: geras butelaitis niekada draugystės negadina, o jeigu dar ten kokios žolelės užpiltos, tai susipažinti su turiniu ir didžiausią blaivininką gali sugundyti. Pasirodo, aš klydau, antpiliukas čia niekuo dėtas, o kalti buteliniai sodai, gėlininkei padėję geriau pažinti pelkę, o akvariumininkę sužavėję savo grožiu. Mat šie sodai užsienyje labai populiarūs. Jiems kuriami specialūs buteliai, kuriuose pasodinus miniatiūrinius augalus - dideli pinigai.

Tad akvariumas, jo augalai, pelkė, orchidėjos - viskas tarpusavyje dera ir primena žmogui, jog jis tėra maža gamtos dalis, galinti egzistuoti tik derinyje su kitais tvariniais. Neatsitiktinai ši paroda vėl surengta SOS vaikų kaime.

„Trečius metus draugaudami su čia gyvenančiais vaikais, norime jiems parodyti gamtos grožį, sudominti juos ir paskatinti kurti“, – taip parodos tikslus akcentavo R.Zaicevienė.

 

Būstas peštukui

 

Įrengiant ekspoziciją, tarp suaugusių prie savo 7 litrų akvariumo triūsė penktąją klasę baigianti Rūta ir būsimas trečiokas Mantvydas Lisauskai. Broliukas su sesutė rengė būstą savo „Cunamiui“. Taip vaikai pavadino savo augintinį siaminį gaiduką. Ši žuvelė mėgsta peštis, todėl  akvariume gyvena viena. Vaikus akvariuminių pagrindų moko mama Gražina. Ji sakė, jog Mantvydas gerai atlieka vandens kokybės testus ir nevengia pastabų mamai dėl jos akvariumų dizaino. Vaikai be „Cunamio“ dar turi kanarėlę, žiurkę ir padeda mamai prižiūrėti kitus akvariumus.

 

Atviri visiems

 

Nors verda darbas, visi užimti, tačiau man rūpi daugiau sužinoti apie šį darnų kolektyvą. Todėl kalbinu Vilniaus akvariumininkų klubo valdybos pirmininką Regimantą Mikučionį.

„Šiuo metu mūsų klube yra 18 narių, - sako jis, - ir mes kviečiame visus, norinčius prie mūsų prisijungti. Galima tapti klubo nariais arba net be narystės dalyvauti jo veikloje. Internete yra mūsų svetainė, kurios adresas: www.aquaclub.lt  Ten paskelbti klubo įstatai. Nariu gali tapti bet kuris (vyresnis nei 18 metų) Lietuvos gyventojas. Mūsų klubas bendradarbiauja su Alytaus akvariumininkų klubu ir su Kaune esančiu Lietuvos akvariumininkų klubu. Malonu, jog mūsų, Vilniaus akvariumininkų klubą, remia UAB „Nesė fauna“ ir UAB „Stalma“. Abi jos prekiauja fauna ir flora bei visa akvariumine įranga. Nors tikruoju mūsų klubo nariu galima tapti tik sulaukus aštuoniolikos, mes vaikams skiriame didžiulį dėmesį ir visada kviečiame dalyvauti mūsų renginiuose. Juk ir ši paroda neatsitiktinai surengta Vilniaus SOS vaikų kaime, su kuriuo labai gražiai draugaujame“.

Vos parodą atidarius, ją pamatyti skubėjo SOS šeimos ir kiti lankytojai. Čia tikrai įdomu ir daug ko galima išmokti. Pasirodo, labai norint, bet koks stiklainis gali tapti miniatiūriniu nuostabaus grožio akvariumu, o butelis pavirsti pasakiškai mažu sodu.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"