Paieška Valstybės girios – interesų kryžkelėje

Valstybės girios – interesų kryžkelėje

 

„Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ne kartą bandyta privatizuoti ir kitais būdais perimti valstybinius šalies miškus. Pavyko juos išsaugoti, tačiau šie bandymai kartojami“, - taip apie Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą perduoti valstybinių miškų valdymą Žemės ūkio ministerijai sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, buvęs aplinkos ministras Bronius Bradauskas.
Parlamentaras B.Bradauskas vedė diskusiją „Miškų komplekso efektyvus vystymas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje“, kurią 2008 m. gegužės 14 d. Seime surengė Europos informacijos biuras. Į šią diskusiją susirinko miškininkai, medienos pramonės įmonių vadovai, ekonomistai, gamtosaugininkai.
Kai kurie diskusijose perskaityti pranešimai - „Lietuvos miškai ir miško sektorius istorinėje perspektyvoje“ (Ūkio ministerijos pramonės strategijos skyriaus vyriausiasis specialistas Česlovas Švetkauskas) ir „Darnus miško išteklių naudojimas Europos Sąjungos politikos kontekste“ (Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktorius prof. dr. Andrius Kuliešis) yra pateikti Seimo Europos informacijos biuro interneto tinklalapyje adresu http://www.eic.lrs.lt/index.php?411447698. Ten pat galima pažiūrėti ir šio renginio vaizdo medžiagą.
Ūkio ministerijos duomenimis, medienos išteklių pramonei ateityje nestigs: leistini ilgalaikiai potencialūs kritimai prognozuojami iki 8 mln. kubinių metrų per metus.
Miškotvarkos tarnybos vadovas A.Kuliešis informavo, jog Lietuvos miškininkystė – pirmajame dešimtuke Europoje. Miško ištekliai naudojami tolygiai – kiek iškertama, tiek ir atkuriama, be to, kasmet įveisiama naujų miškų, tad jų bendras plotas didėja. Praėjusiais metais iškirsta iš visų šalies miškų 6,4 mln. kubinių metrų, eksportuota – 1,2 mln. kubinių metrų.
Tačiau maždaug 3,2 mln. medienos per metus prarandama – nudžiūva, nukrenta ir supūna. „Tai natūralūs ir neišvengiami nuostoliai. Be to, Europos Sąjungos reikalavimai nurodo palikti dalį sausuolių biologinei įvairovei. Tačiau manau, jog galima būtų šiuos nuostolius sumažinti bent trečdaliu“, - svarstė prof. A.Kuliešis.
Akademiko Leonardo Kairiūkščio duomenimis, nuo 1946 iki 1970 metų Lietuvoje kasmet buvo želdoma po 14-15 tūkst. ha miškų, todėl ir užaugo daug brandžių medynų, kuriuos galime kirsti. Dabar daugiausia miškų atkuria urėdijos, o privačiuose želdoma pernelyg mažai.
Miškai – ekologinio valstybės stabilumo garantas, nes švelnina klimato permainas.
Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškų fakulteto Miškininkystės katedros vedėjas profesorius Edvardas Riepšas iškėlė problemą: pastaruoju metu dalis miškų, ypač prie miestų, yra iškertami ir tose žemėse kasamas žvyras, statomi logistikos centrai, steigiamos vadinamosios laisvosios ekonominės zonos. Tokiu būdu visuomenė praranda brangų turtą – miškus.
Prof. E.Riepšas priminė Žemės ūkio ministerijos siūlymą valstybiniais miškais  kompensuoti sklypus miestuose, taip pat leisti privatizuoti miško parkus. Šios iniciatyvos rodo, koks likimas ištiktų valstybinius šalies miškus, jei jie, kaip dabar siūlo Seimo Kaimo reikalų komitetas, būtų perduoti valdyti Žemės ūkio ministerijai.
Lietuvos miškų urėdų gamybinio susirinkimo pirmininkas, Jurbarko miškų urėdas Faustas Bakys pastebėjo, jog miškų perdavimas kitai žinybai destabilizuotų. Jau dabar sužinoję apie galimą reformą darbą urėdijose palieka geri specialistai.
Pasak jo, už siūlymų perduoti valstybės miškus Žemės ūkio ministerijai slypi noras perimti medieną. Tačiau ji sudaro tik dešimtadalį miškų vertės. Dar didesnė miškų nauda – ekologinė, rekreacinė, estetinė, kraštovaizdžio ir kt., tad orientuotis tik į medieną yra trumparegiška. F.Bakys pateikė pasitarimo dalyviams Miškų urėdų gamybinio susirinkimo valdybos rezoliuciją.
Nepritarė siūlymui perduoti miškus Žemės ūkio ministerijai ir prof. A.Kuliešis. Pasak jo, ši reforma atimtų daug laiko ir brangiai kainuotų, o efekto nebūtų.
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktorius Albinas Tebėra siūlė Aplinkos ministerijoje įsteigti sekretoriaus etatą miškininkystės klausimams.
Diskusiją apibendrinęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas B.Bradauskas pritarė, jog valstybė turėtų daugiau dėmesio skirti privačių miškų savininkų rūpesčiams. Galbūt, pasak B.Bradausko, ir reikėtų įsteigti centrinę valstybinę tarnybą, kuri rūpintųsi privačių miškų savininkų problemomis. Tačiau, Aplinkos komiteto vadovo nuomone, neverta tikėti pažadais, esą Žemės ūkio ministerija miškų savininkus ir prižiūrėtojus apipils pinigais, įveis daug naujų girių. Jis nuogąstavo, jog finansavimas gali net dar pablogėti. Taip jau buvo dvejus metus, kai miškai buvo perduoti Žemės ūkio ministerijai.
Pasak B.Bradausko, ekologinis stabilumas – viena svarbiausių tautos išlikimo garantijų, todėl turime sergėti girias kaip savo akis.

* * *

2008 m. gegužės 21 d. kolegų iš Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą savo posėdyje apsvarstęs Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nusprendė jam nepritarti.

 

„Žaliojo pasaulio“ inf.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"