Paieška Australiška makadamija – pats brangiausias riešutas pasaulyje

Australiška makadamija – pats brangiausias riešutas pasaulyje

 

Makadamija, pagal skonį primenanti lazdyno riešutus, pasižymi vertingomis maistinėmis savybėmis. Šie riešutėliai šalina iš organizmo cholesterolį, tiekia kalcį ir kitas mineralines medžiagas. Juose maža angliavandenių, užtat santykinai daug riebalų, taigi jų aliejus vadinamas vertinga kosmetine priemone, lengvai įsigeriančia į odą ir teikiančia minkštinantį, drėkinantį ir maitinantį poveikį. Pavyzdžiui, jis puikiai gydo saulės nudegtą odą.

Reguliarus šių riešutų vartojimas maistui mažina širdies bei kraujagyslių ligų, kai kurių vėžio rūšių riziką ir netgi padeda atsikratyti anstvorio. Tiesa, toks naudingas žmonėms maistas yra labai toksiškas šunims. Jis jiems sukelia labai didelį silpnumą.

Nežinoję duonos, vietos čiabuviai mėgdavo įsikurti riešutų tankymėse. Riešutų rinkėjai pažinodavo kiekvieną medį – juk makadamija buvo vos ne pagrindinis maisto produktas. Aborigenai, naudodami specialiai apdirbtus akmenis su įdubimais išsivaduodavo nuo lukštų, o branduolius džiovindavo ar kepdavo lauže. Pasirodžius žemyne pirmiesiems europiečiams, makadamija tapo vos ne vienintele valiuta, aborigenų siūloma už prekes. Prieš 150 metų vyriausiasis Australijos valstijos botanikas Ferdinandas fon Miuleris, pirmasis aprašęs tuos riešutus, pavadino juos savo draugo škoto Džono Makadamo vardu. 1858 metais Brisbeno botanikos sodo direktorius Volteris Hilas pirmasis pradėjo kultivuoti riešutmedžius, kurių iki šiol yra išlikusių pirmojo pasodinimo vietoje. Be to, Hilas pradėjo proteguoti makadamiją, augindamas sodinukus ir platindamas juos ne tik tarp vietos emigrantų, bet ir duodamas jų laivų kapitonams.

Tačiau dar ilgą laiką stebuklingasis riešutas buvo vadinamas skirtingai, ir tik po 1930 metų, kai Ausatralijoje buvo sukurta Makadamijos bičiulių asociacija, visur įsitvirtino vienintelis Miulerio suteiktas pavadinimas.

Riešutų industrija Australijoje išsivystė tik XX amžiaus 60–ųjų metų pradžioje, prieš tai kruopščiai ištyrinėjus riešutmedžių auginimo sąlygas, riešutų selekcijos, rinkimo bei laikymo ypatumus. Kai 1970 metais Kvinslendo valstijoje buvo pasodinta 80 tūkst. riešutmedžių, daugelis australų pradėjo investuoti pinigus į šią sritį. Be to, „riešutinės“ investicijos buvo valstybės skatinamos ir neapmokestinamos.

Išsipildė dar vieno australų botaniko Džozefo Meisono pranašystė: „riešutas vertas, kad jį augintum“. Medžiai pasiekia 40 metrų aukštį ir pradeda duoti derlių tik 7–10 gyvenimo metais, užtat gyvena iki 100 metų.

Australijos riešutų brangumas paaiškinamas tuo, kad jų labai mažai išauginama. Be to, makadamijos branduoliai labai sunkiai atsiskiria nuo lukštų. Ko tik neišradinėjo žmonės tam, kad tik prasibrautų delikatesinio grūdelio link: nuo akmenų iki šaltkalvinių gniaužtų. Bandyta riešutus virinti, bet toks būdas tik sumažindavo produktų vertę.  

Rankomis nuiminėti derlių nenaudinga. Vienam žmogui pagal jėgas - nuskinti tik 150 kg riešutų per dieną. O australų mokslininkų sukurta mašina surenka iki 3 tonų. Mūsų dienomis riešutų gamyba siekia iki 40 tūkst. tonų per metus.

 

Parengė Jonas VANAGAS

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"