Paieška Mūsų ąžuolams – jau devyniolika metų

Mūsų ąžuolams – jau devyniolika metų

Janina MEŠKAUSKIENĖ

Kėdainiai

 

LRT laida „Gamta – visų namai“ yra paskelbusi konkursą „Koks medis širdžiai mieliausias?“. Tarp daugelio laiškų – ir J. Meškauskienės prisiminimai, kaip buvo sodinamas Tautinio atgimimo ąžuolynas Kėdainiuose, kuriame šiandien daugelis žmonių turi po savo ąžuolą.“Žaliajame pasaulyje“ žadame išspausdinti ir kai kuriuos kitus radijo laidos klausytojų laiškus.

 

1989–aisiais, kai Lietuva gyveno nepriklausomybės, tautinio atgimimo idėjomis, man norėjosi kažką padaryti, prisidėti prie Atgimimo. Kilo mintis Kėdainiuose pasodinti didelį ąžuolyną, ateities kartoms priminsiantį šalies istorijai svarbius įvykius. Prisimenu, mintis atėjo naktį, ilgai neužmiegant. Iš ryto, kai apie ją pasakiau vyrui, jis mane pavadino utopiste, nes dideliam ąžuolynui reikia didelio ploto žemės, maždaug 1000 ąžuoliukų, kelių kubinių metrų medienos kuolams, virvių, daug vandens palieti, darbo jėgos ir t.t.

Žinoma, tai buvo teisybė, bet nutariau sumanymą įgyvendinti. Pirmiausia nuėjau pas tuometinį Kėdainių vykdomojo komiteto pirmininką, dabartinį Teisingumo ministrą Petrą Bogušką. Jis mano idėjai pritarė, pažadėjo remti. Tačiau pridūrė: „Viską teks organizuoti pačiai. Visi labai užimti. Be to, kas parems materialiai, nes pinigų tam nėra nė rublio?“ Po to pokalbio lyg sparnai užaugo – pamaniau, susidorosiu.

Reprezentaciniam ąžuolynui reikėjo parinkti vietą. Dėkinga tuometiniam ir dar tebedirbančiam vyr. architektui Vytautui Kundrotui, kuris po kelių svarstymų atrado sklypą geroje vietoje, šalia sankryžos, pro kurią pravažiuojama ir į Kauną, ir į Šiaulius, ir į Jonavą, ir į Panevėžį. Didžiulės pagalbos sulaukiau iš tuometinio Kėdainių miškų ūkio direktoriaus Alfonso Seržento, kuris, ilgai nesvarstęs, dovanojo medienos kuolams, 900 ąžuoliukų (tada vienas kainavo 15 rublių), pažadėjo juos iškasti ir atvežti. Bet iškastas ir atvežtas ąžuoliukas nepasodintas gali būti tik kelias valandas. Reikėjo būsimo ąžuolyno vietoje kasti siaurą ilgą griovį, užpilti šaknis žemėmis, palieti. Griovį iškasti, vandens atvežti pažadėjo tuometinio komunalinio ūkio vadovai. Žemėms pilti sudarėme mano mokinių budėjimo tvarkraštį. Gamtosaugininkai kuoliukais pažymėjo vietas, kur teks sodinti ąžuoliukus. Dovanų gavau dar ir didelį albumą, kad pasirašytų visi talkininkai.

O jei susirinks ne visi, kas pažadėjo? Todėl į tuometinį rajono laikraštį „Tarybinis kelias“ parašiau kvietimą. Išspausdino. Tačiau kai tame pačiame laikraštyje pamačiau kvietimą paminėti V. Lenino 119 gimimo metines, buvau sunerimusi, kad daugelis kėdainiškių privalės eiti į tą minėjimą–koncertą, o ąžuolyno sodinimui talkininkų mažai sulauksiu. Bet Švietimo skyriaus vedėjas pažadėjo, kad iš mokyklų ateis daug vaikų.

Ir iš tikrųjų, sodinimo dieną gražia kolona išžygiavome į būsimą ąžuolyną. Pirmąjį ąžuoliuką pasodino P.Boguška. Talkininkų buvo labai daug, todėl darbas užtruko tik kelias valandas. Nors iš miškų ūkio buvome gavę 900 ąžuoliukų, bet jų tikrai susidarė gal tūkstantis, nes daugelis talkininkų atėjo su savais ąžuoliukais. Medeliai labai gerai prigijo. Nutarėme tą pačią talką kartoti kiekvienų metų balandžio 21 dieną ir kasmet pasodinti tiek ąžuoliukų, kiek ąžuolynui metų. Todėl tą dieną kasmet kviečiame į talką, ypač ąžuolyno bendraamžius vaikus, kuriems būna suteikiama garbė pasodinti ąžuoliukus.

...Dabar prisimenu, kiek daug ir iš daug ko buvo prašyta, kiek pėsčiomis bėgiota, kiek nemigo naktų turėta: kad tik ko nepamirščiau, juk nėra kam priminti. Šalia lovos turėjau pasidėjusi užrašų knygelę, kad naktį prisiminus galėčiau užsirašyti. Bet visiškai nublanksta tie mūsų rūpesčiai, kai dabar matau gražiai žaliuojantį devyniolikos metų ąžuolyną.

Aš nuo vaikystės labai myliu medžius, tikiu jų galia. Tėvelis buvo pasodinęs kelias liepas svarbiomis progomis. Iš jų trys buvo gimus kiekvienam vaikui. Savo liepą labai mylėjau, nuolat ją apkabindavau, kai būdavo sunku, kai būdavau pavargusi. O dabar stiprybės, energijos gauname atėję į jaunąjį ąžuolyną, prie savo šeimos ąžuolo. Jį būtinai lankome per šeimos šventes.

Beje, savo ąžuolus turi ir daugelis kitų žmonių, kurie tada, prieš devyniolika metų, sodino mūsų ąžuolyną.

Esu baigusi Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, bet dabar pagalvoju, kad gal daugiau naudos Lietuvai būčiau davusi ne mokytojaudama, o baigusi Gamtos fakultetą ir dirbdama gamtininke. Beje, trupučiuką teko padirbėti ir gamtosaugos sistemoje. Tada rudenį ir pavasarį rengdavau medžių sodinimo talkas. 400 ąžuoliukų pasodinta Kėdainių pakraštyje M. Daukšos Postilės jubiliejui pažymėti, sodinome parką internatinės mokyklos vaikams: 500 įvairių medelių pavasarį ir 500 retų medžių rudenį. Norėjau, kad globos namų vaikai pažintų daugiau medžių, kad turėtų kur pasigėrėti gamta.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"