Paieška Sala paukščiams - savita...

Sala paukščiams - savita...

Vytautas STACEVIČIUS

 

Graži Dzūkija... Nepakartojama savo kalnais ir kalneliais, ežerais ir miškais. Apie Veisiejo ežerą, esantį pietvakarių Lietuvoje, esantį per 3 km nuo Veisiejų miestelio, daug galima būtų papasakoti.

Iki 1956-ųjų jis buvo mažesnis, kitaip atrodė jame esančios salos. 1956-1957 m. pastačius Kapčiamiestyje hidroelektrinę, ežeras susijungė su Naudoriaus, Uosio ir Niedaus ežerais. Veisiejo dabartinis plotas - 765 ha, didžiausias gylis - 33,8 m, kranto linija nusidriekia 41,1 km. Ežero pakrantė labai vingiuota, išraižyta įlankų, pusiasalių, salų.

Apie salą, esančią ežero pietuose (prie Kalvių kaimo) pasakojama įdomių dalykų. XVIII amžiuje vienuoliai jėzuitai buvo sumanę pastatyti vienuolyną, tačiau prasidėję karas su švedais, kilęs maras tuos darbus sutrukdė. Saloje liko tik suvežti akmenys pamatams. Liko ir pravardė Purvinių kaimo gyventojams, kurie iki šiol pravardžiuojami „Jėzavitais“.

Vienuolyno saloje pastatyti nepavyko, dabar ji tapo upinių žuvėdrų ir kirų karalija. Kiekvieną pavasarį saloje peri tūkstančiai paukščių... Ji tampa balta. Tik išsiskiria ornitologų, kurie čia vykdo mokslinius tyrinėjimus, palapinės.

Apie paukščių buveinę įdomiai pasakojo Veterinarijos akademijos docentas Znaidauskas.

1988-ais, sprogus Černobylio atominės elektrinės vienam blokui, paukščiai paliko salą ir išskrido. Tad nelaimę sparnuočiai pajautė kur kas greičiau, negu mes buvome informuoti...

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"