Paieška ...įminti mįslę Žemės ir Žmogaus

Žodžiai Pasaulinei aplinkos apsaugos dienai

...įminti mįslę Žemės ir Žmogaus

Vytautas BAŠKYS

 

Birželyje - visur tik veša, klesti. Pati gamta paakina jausminį dėmesį aplinkos malonei. Tame pokylyje Jungtinių tautų aplinkos apsaugos programoje - Pasaulinė aplinkos apsaugos diena. Jungtinės Tautos siekia informuoti pasaulio visuomenę įvairiais aplinkosaugos klausimais… nusiteikime, padarykime taip, kad kiekviena diena būtų Pasaulinė aplinkos apsaugos diena!

Po pavasarinių Žemės dienos darbų šurmulio birželio 5-oji - šventė su kultūros įvaizdžiais, siekiu apjungti gėrį, grožį ir rūpestį. Tai tarsi Bernardo Brazdžionio eilėraštyje „Mįslė“, kur poetas išaukština žemę: „Jos veidą, puoštą aušrinių orchidėjom“; perteikia: „Jos mįslę, išrašytą laimių ir skausmų“; išmintingai aptaria: „Ne genijų lemtis, o mūsų, o žmogaus / Įminti mįslę žemės ir žmogaus“.

Slėpiningumas įtaigoja meninį pasaulio ir žmogaus būvio pajautą, jos aptarimą. Tam kiekviena tauta turi savitą kultūros paveldą. Lietuvoje ypatingai daug išsaugota gamtojautos įvaizdžių. Kultūros paveldas primena jautrų požiūrį į buvusias šventas giraites, šventvietes. Tai ir žinomas karaliaus Mindaugo dėmesys, jo sūnaus karalaičio Rupeikio vardas, kuris prigimtine pasaulėjauta susietas su rūpintojėlio įvaizdžiu. Ne, tai ne religinė kančios išraiška, tai baltiškoje dvasioje perteiktas dėmesys, apmąstymas ir rūpestis pasaulio ir žmogaus būviu. Bendravimas su pasauliu, amžinas klausimas (tarkime, „įminti mįslę žemės ir žmogaus“ – kaipo vaizdingas Burniškių senkaimis Pamūšyje) primena mitologinę „Dievų burnos“ ištarmę: „Jo mes klauskime tų dalykų, kurie mums rūpi“ (N.Vėlius, „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“).

... Sužadintas mįslingas Pasaulio ir Visatos vaizdas šiuolaikinėje meninėje kūryboje, „Gyvybingos žemės“ paveiksle. Regis, iš kosminės erdvės balzgano rūko pastebėtas Žemės pusrutulis. Vaizdas - kaip atradimas. Jis padeda atverti prasmingą pasaulio būvį. Jame - šviesos ir tamsos pradai, juodos ir baltos spalvų, jų pustonių žaismas. Regėjimu ir nuovoka pastebi perteiktus Žemės paviršiaus gyvybinius niuansus: tyvuliuojančius vandenis, iš chaoso besikuriantį pasaulio gyvybės plazdėjimą, iškylančius augalus, paukštį. O balzganos erdvės atodangoje suplazda pažirę kiti pasauliai, kitos prasmės.

Toks mūsų amžinas siekis būti ne tik čia, bet ir ten, patirti žvaigždžių paslaptis, įsiveržti į kitą, į visai kitą aplinką, perskaityti nežemiškų pasaulių knygą ir suvokti ją rašančią išmintį. Tame - nepatirtas, bet nujaučiamas begalybės slapties plevenimas. Beribis Dao ir mūsų žodžio „Gal“ begalinė sąvoka, kuri suteikia galimybę būti čia ir... gal nežinia kur. Tai patirtis ir amžinas vyksmas, kuris bekraštės Visatos slapties pajautoje sužadina vaizduotę, užpildo tuštumą ir praplečia „čia ir dabar“ sąvokos turinį. Dingojasi, ko vertas būtų pasaulis be patirties, be jausmo.

Šitaip prisilietus prie „Gyvybingos žemės“ paveikslo erdvinio, lakaus vaizdo, jo slėpiningi ženklai sukelia minčių protrūkį: „Jo mes klauskime tų dalykų, kurie mums rūpi“. Tokia pasaulėjauta, jos įvaizdžiais bandai suvokti vientisą gamtos ir žmogaus esmę, galbūt net pasirengti neregimam ateities vyksmui, netikėtiems pasaulio pokyčiams. Šitaip pažiręs minčių ir jausmų srautas - tai vis rūpestis, patapęs liaudies Rūpintojėliu, Pasaulinėje aplinkos apsaugos dienoje apjungia gėrio, grožio ir rūpesčio apmąstymą.

... Birželio 5-oji - ir karalaičio Rupeikio vardadienis. Iškilus vardas tegu humanizuoja nacionalinę aplinkosaugą, įtaigoja pagarbą ir pasiaukojimą, kad pasaulis būtų gražesnis. Tai mūsų gyvenimo, mūsų kultūros, aplinkosaugos, saugomų teritorijų rūpestis - išsaugoti gamtos ir paveldo vertybes, atverti jas per žemės grožį ir slėpiningumą, per suvokimą, jog tai yra labai trapu.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"