Paieška „Mylintys gamtą yra mylimi...“

„Mylintys gamtą yra mylimi...“

Augustas UKTVERIS

 

2008 06 06 VĮ Trakų miškų urėdija ir Aukštadvario regioninio parko direkcija pakvietė visuomenės atstovus, gamtininkus, žurnalistus į naujo pažintinio pėsčiųjų tako „Apie Strėvos įgriuvą“ atidarymą.

 

Aukštadvario regioninio parko direktorius Vaclovas Plegevičius pačioje pradžioje tarsi pristatė miškininkus: „Darbą, be abejo, atlikome ne mes vieni. Trakų miškų urėdija čia buvo ir iniciatoriumi, ir vykdytoju. Džiaugiamės tokiais miškininkais“.

Apie Strėvos įgriuvą vedantį taką, jo aplinką tuoj ėmė pasakoti Aukštadvario regioninio parko ekologas Talvydas Špiliauskas, primindamas, jog regioniniame parke (vien Aukštadvario girininkijoje) esama per 12 kertinių miško buveinių. Vienos kertinės buveinės plotas – apie 3 ha.

O pati Strėvos įgriuva yra dubens formos dauba, apipinta legendomis mažesnioji Velnio duobės sesuo. Strėvos įgriuva yra Aukštadvario girininkijos dvidešimtame miško kvartale bei Aukštadvario regioninio parko Spindžiaus kraštovaizdžio draustinyje, Europos Bendrijos saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ natūralių buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje „Spindžiaus miškas“.

Naujasis pažintinis pėsčiųjų takas tarsi paragina apžiūrėti daubą iš visų pusių, pasigrožėti gražiu mišku, pabūti natūralios gamtos prieglobstyje. Tako ilgis – 600 metrų. Pakeliui įrengtos 5 stotelės: informacija apie taką; kertinė miško buveinė; Spindžiaus miško gamtinė įvairovė; dauba iš arčiau; „Natura 2000“ teritorija.

„Ši visa teritorija nepaprastai kontrastinga bei paslaptinga, kad ir pelkutėmis, šaltiniais. Vien ko verta dviejų ežerų – Spindžiaus ir Drabužaičio – prisipleikimas prie „Natura 2000“ teritorijos. Vertinga teritorija. Tad joje reikia elgtis šeimininkiškai, neniokojant“, - sakė Talvydas Špiliauskas.

Strėvos įgriuvos kilmė – termokarstinė. Maždaug prieš 18 tūkst. metų, vykstant sudėtingiems apledėjimų ir ledų atsitraukimų reiškiniams, sąnašos ir nuosėdos palaidojo atskilusį ledo luitą. Jam ištirpus ir susidarė stačiašlaitė dauba (1,5 ha; dugnas – 0,1 ha - yra užpelkėjęs, durpių sluoksnis siekia apie 2,5 m; šlaitų aukštis siekia 20 m).

... Atidarant pažintinį pėsčiųjų taką Aukštadvario regioninio parko direktorius tarsi šmaikštavo, tarsi rimtai pasakojo legendą, bylojančią, jog įgriuvos vietoje stovėjusi smuklė, o joje uliodavo velniokai bei paleistuviai vyriokai. Žinoma, kaip ir būna legendose, smuklė buvo prakeikta ir prasmego skradžiai. Esą dabar iš Strėvos įgriuvos dar galima išgirsti sklindančius keistus garsus.

„Iš tikro reikia įsiklausyti į garsus prie Strėvos įgriuvos. Jei kokių paslaptingų balsų ir neišgirsime, įsidėmėsime vien miško šnektą. Kuris į mus prabyla paukščių, žvėrelių balsais. O kokie čia kvapai – tarsi kokio parfumerijos produkto degustacija...

Gamtos turtai besąlygiškai perduodami į žmogaus rankas. Tad ir prisiimti visą atsakomybę reikia. Neraginame bijoti gamtos. Ją kviečiame tausoti. Aukštadvario kraštas itin turtingas gamtiniu ir kultūriniu paveldu. Gamta, kultūra ir mūsų tradicijos yra kertiniai akmenys, ant kurių nuo seno laikosi šitas kraštas. Jei išjudinsime tuos kertinius akmenis, mums bus sunkūs laikai. Todėl žmogus turi ir tvarkyti gamtinį paveldą. Dabar iš 100 tokių objektų esame sutvarkę dar tik mažiau kaip pusę. Vienas iš tokių sutvarkytų bei prižiūrimų objektų dabar taps ir Strėvos įduba. Čia jau galėsime kviesti kultūringus lankytojus“, - tarsi konstatavo visų darbų prasmę Vaclovas Plegevičius.

Trakų miškų urėdas Vygantas Mierkis:

„Malonu matyti tokį gausų visuomenės būrį, atstovus iš Trakų istorinio nacionalinio parko, Neries regioninio parko, Generalinės miškų urėdijos, Trakų savivaldybės... Šis takas nėra koks didžiulis. Greičiau dydį nusako aplinkybės ir tai, jog jis yra saugomoje teritorijoje. Galiu pasakyti, jog Strėvos miškai yra tikrai įspūdingi. Ypač tie, kur nėra įžengęs ūkininkaujantis žmogus. Noriu pasidžiaugti mūsų meistro Marijano darytais miško baldais ir kitais dirbiniais-kūriniais iš medžio.

Tiesa pasakius, kai kas ir liūdesį kelia. Koks nežabotas yra dergėjų noras visur šiukšlinti. Jei miškininkai nuolat nerinktų atliekų, šis miškas taipogi būtų apkreiktas šiukšlėmis, tad niekas šioje miško baldais apstatytoje aikštelėje, prie joje esančios laužavietės nė nenorėtų užsukti. Tad nuo mūsų visų ir priklauso: graži ar ne bus gamta...“

Aukštadvario regioninio parko ekologas Talvydas Špiliauskas tarsi antrino urėdui.:

„Spindžiaus miške esame įkėlę inkilų šikšnosparniams. Čia gyvena kelios jų rūšys. Dabar atliekame tyrimus, tad artimiausioje ateityje apie tai žinosime daugiau. Šiame miške yra daug brandžių pušų. Štai greta esančioje kertinėje miško buveinėje pušų amžius siekia 140 metų.

Medžiuose peri ir reti paukščiai, tokie, kaip mažasis erelis rėksnys, vapsvaėdis, baltnugaris ir tripirštis genys ir t.t. Tad brandūs miškai yra pilni gyvybės.“

Spindžiaus miškas – vertinga gamtinė teritorija. Čia – kalvotas ir mozaikiškas reljefas, šaltiniuotos ežerų ir upių pakrantės. Dėl to susiformavo savita buveinių ir augalų įvairovė. Vaizdingame miške vyrauja paprastosios pušies medynas su paprastojo ąžuolo pomiškiu, trake – paprastuoju kadagiu. Tad neatsitiktinai esama ir kertinių miško buveinių.

Spindžiaus miške auga 26 augalų rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą (plačialapė klumpaitė, kalninė arnika, miškinė lelija, vėjalandė šilagėlė ir kt.), 4 augalų rūšys įrašytos į ES Buveinių direktyvos 2-ąjį priedą. 

Aukštadvario regioninio parko Spindžiaus kraštovaizdžio draustinio (1382 ha) tikslas – išsaugoti ir eksponuoti Strėvos aukštupio dubaklonių, miškų, pelkaičių ir ežerų kraštovaizdį, augalų ir gyvūnų buveines, Strėvos įgriuvą, raudonžemį, velniabalę, bekamienę eglę, Špokų vinkšną, Spindžiaus ežerą su maurabragių dumblių bendrijomis, Drabužaičio ežerą su pakrantinėmis žemapelkėmis, Strėvos šaltinį, Drabužininkų, Strėvos, Lausgenių pilkapius, „Kareliškosios virtuvės“ vietovę.

„Jei kas priklauso Aukštadvario regioniniam parkui, man taip ir norisi sakyti, jog tai priguli ir mūsų seniūnijai.

... „Visi jūs jaučiate čia, jog nuostabu būti miške. Gera čia. Neatsitiktinai miestiečiai, savaitgaliui atėjus, taip intensyviai traukia prie medžių. O ar yra koks gražesnis Lietuvoje kraštas, kaip Aukštadvaris... Džiaugiuosi visais, kurie puošia Aukštadvario veidą“, - kalbėjo Aukštadvario seniūnė, iš Vaclovo Plegevičiaus rankų gavusi puokštę naktižiedžių, tačiau pajuokavusi, jog Vaclovas tatai gal įteikė šluotą, kaipo visokiausių žygeivių prišiukšlinamai seniūnijai...

Vytautas Nairanauskas, Aukštadvario žemės ūkio mokyklos jaunųjų miško bičiulių būrelio vadovas, teigė, jog toks susibūrimas tik skatina miško ir gamtos bičiulius.

„Gerbiu miškininkų veiklą, talkinu jiems ir kitus skatinu talkinti. Norėčiau, kad gamtininkai gamtoje aptiktų naujas vertybes, o ne vis naujų lankytojų išsviestas šiukšles“, - ir rimtuolio, ir šmaikštautojo tonu dėstė Vytautas Nairanauskas.

Aukštadvario bendruomenės pirmininkė Regina Budrevičienė buvo įsitikinusi, jog čia susirinkusieji nedaug kalba, tačiau daug padaro. Visų labui. O jei jau visų labui, tad krašto šeimininkė ir kviečianti visus tvarkinguosius lankytis Aukštadvario apylinkėse.

„Labai malonu būti šiame miške, šalia kurio prabėgo ir mano jaunystė, nes čia teko vadovauti ūkiui. Džiaugiuosi, jog Trakų kraštas turi tokį urėdą, kaip Vygantas Mierkis. Jam ne tik mišką kirsti rūpi, tačiau ir išsaugoti girių bei gamtos grožį. Labai tuo džiaugiuosi, nes tokio urėdo Trakų kraštas dar neturėjo. Džiaugiuosi ir Vaclovu Plegevičiumi, kuris vis aptinka ir aptinka įvairiausiuosius retuosius augalus. Ir visa tai išsaugo. Geriausia, jog ir gyventojai dėl to Vaclovo noro viską saugoti mums nesiskundžia. Čia tai jau pasiekimas! Galiu tik konstatuoti: mylintys gamtą yra mylimi ir ilgai gyvenantys!.. O nemylintys gamtos ir savęs nemyli, ir bėdų (sau ir kitiems) pridaro...“, - kalbėjo Trakų savivaldybės mero pavaduotojas Henrikas Jankovskis.  

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"