Paieška Ąžuolo šaknys...

Ąžuolo šaknys...

Tai – mūsų šaknys mūsų Žemėje

Doc. Evaldas Vylius NAVYS

 

Šio straipsnio apie 2008 05 31 Ožkabaliuose vykusį seminarą „Ąžuolas Lietuvoje ir Europoje“ pavadinimas – tai Lietuvos ąžuolų globėjų draugijos pirmininko Šarūno Laužadžio pranešime pasakyti žodžiai. Visi pusšimtis seminaro dalyvių dar ilgai su dėkingumu prisimins organizacinio komiteto dėka puikiai praleistą dieną. Dėkojame šauniems organizatoriams už operatyvų iškilusių transporto klausimų sprendimą, neįtikėtinai dažnai gendant autobusams. (Vietoje Trakų apylinkėse sugedusio autobuso organizatoriai gebėjo iškviesti iš Vilniaus kitą, o šiam sugedus Marijampolėje – gauti autobusą iš vietinio karinio dalinio.) Pagerbti renginio organizatorius verta ir už tai, kad jo dalyvių tarpe buvo kviestų mokinukų – būsimų valstybės kūrėjų grupelė. Nors vilniečiai atvykome vėliau nei numatyta, Jono Basanavičiaus gimtojoje sodyboje buvome šiltai sutikti, o seminaro programa, vėlgi organizatorių dėka, buvo sėkmingai ir pakiliai įgyvendinta.

Susigrupavę dalyviai geranoriškai dalijosi patirtimi. Ypač turiningi pokalbiai buvo želdynų srityje - itin daug patyrusių specialistų ir mėgėjų.

Renginio pradžioje buvo iškilmingai pakelta valstybinė vėliava, sugiedotas Lietuvos himnas.

Visų širdžiai labai sava buvo neseniai atstatytos daržinės erdvė, kurioje buvo perskaityti septyni pranešimai ir išsamiai aptarti žmogaus ir ąžuolo sąlyčio nuo priešistorinių laikų iki mūsų dienų klausimai.

Malonus buvo kantriai sulaukusios vėluojančiųjų, simpatiškos Marijampolės apskrities viršininko administracijos Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vedėjos, Sūduvos (Suvalkijos) etninės globos tarybos pirmininkės Danguolės Micutienės perduotas apskrities viršininko Albino Mitrulevičiaus sveikinimas ir pačios ponios Danguolės šilti žodžiai, akcentuojantys memorialinės sodybos ir tautinio atgimimo ąžuolyno reikšmę regiono ir visos šalies kultūriniame gyvenime.

Pirmasis pranešimas – „Europa – ąžuolų žemynas, tokio suvokimo požiūris ir svarbiausi matmenys“. Pranešėjas – LR Seimo narys, Etninės kultūros globos tarybos prie LR Seimo narys, regioninės politikos ekspertas dr. Vygandas Čaplikas išsamiai aptarė paprastojo ąžuolo arealų žemėlapį ir ąžuolo reikšmę bendruomenės raidoje.

Iškilusis daktaras sveikino į konferenciją iš Ciuricho atvykusią ponią Erną Tietz, dėkodamas už jos ir jos vyro pateiktus išsamius rašytinius šaltinius apie ąžuolus ir ąžuolynus Šveicarijoje.

Atsakomajame žodyje Erna Tietz išreiškė susižavėjimą iniciatyviais lietuviais, veikiančiais savo krašto, jos augalijos labui ir nesidairančiais, kad tie darbai būtų organizuoti valdžios arba Europos bendrijos šalių.

LR Žemės ūkio ministerijos darbuotojas, Lietuvos ąžuolų globėjų bendrijos „Ąžuolynas“ pirmininkas Šarūnas Laužadis perdavė ministrės Kazimieros Prunskienės sveikinimą, pristatė savo redaguojamą laikraštį „Ąžuolas“ ir naujai išleistą knygą šia tematika. Prelegentas patikino, kad lietuvių stiprybės, džiaugsmo ir tikėjimo laikraštis „Ąžuolas“ ir ateityje bus leidžiamas.

Įdomų pranešimą (su pačios parengta pleistoceno tarpledynmečių schema) skaitė pedagogė Vilmantė Martišiūtė-Lapeikienė iš Vilniaus. Pranešime „Kai kurie ąžuolų paplitimo bruožai tarpledynmečiuose“ Vilmantė išryškino periodus, kuomet Lietuvoje augo ąžuolai ir kuomet ąžuolynų buvo daugiausia, t.y. iki 10 proc. šalies miškų plote.

Vitalius Stepulis pranešime „Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas“ teigė, jog aplankyti Atgimimo ąžuolyną įkvėpė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dvidešimtmetis. Nors ąžuolynas veši net 39 hektarų plote, tačiau 8,5 tūkst. vnt. besistiebiančių medžių apima 30 ha. Liko erdvės įžymiojo tautos gaivintojo sodybai, pievelėms, keliams, takams, tvenkiniams. Ąžuolynas – įspūdingas vientisas miškas, tačiau atskiri jo medynai skirti svarbiausioms tautos ir valstybės gyvavimo datoms, o medžiai – žymiausiems žmonėms (net visiems Lietuvos prezidentams) pažymėti.

Seminaro dalyviai susikaupę išklausė jaunosios kartos atstovės Agnės Miliauskaitės pranešimą „Ąžuolas lietuvių dvasinėje ir materialinėje kultūroje“. Sužinojome, kad ąžuolas Baltijos šalių religijos ir mitologijos šaltiniuose minimas nuo XI a. Panteistiniame tikėjime – tai šventasis medis, siejamas su dievu Perkūnu. Linkėdami kūno ir dvasios stiprybės protėviai, gimus sūnui, sodindavo ąžuolą, o gimus dukrai – grakštesnį ir švelnesnį medį, liepą.

Vilniaus universiteto docentas dr. Evaldas Vylius Navys pranešime „Unikalių ąžuolų gyvybingumo išsaugojimas“ itin sunkia apibudino Stelmužės ir Rykantų (Bergo) ąžuolų būklę ir kalbėjo, kad medžių–gamtos paminklų aplinkoje reikia ieškoti jų savybes paveldėjusių populiacijos palikuonių. Pranešėjas siūlė tausojančiai tvarkyti unikalių medžių aplinką, rengti rajoninius ir regioninius jų lankymo maršrutus.

Įsidėmėtina tą dieną antroji ekskursija (iki vilniečiams atvykstant, susirinkusiųjų jau buvo ekskursuota) išvakarėse nušienautais ąžuolyno takais, vedlio Vitaliaus Stepulio žodžiais, naujuoju maršrutu. Kažin ar kas geriau būtų galėjęs rodyti ir pasakoti apie garsiausią ir reikšmingiausią Lietuvos ąžuolyną nei nedidukas, tačiau nepaprastai stiprių rankų jo kūrėjas nuo pat 1989 metų, rūpestingasis Vitalis. Kaip nesigrožėti bendraamžius aiškiai lenkiančiu iš Stelmužės ąžuolo gilės išaugintu vienišiumi!

Vakaronėje daug diskutavome apie gamtos didybę ir jos galiūną ąžuolą, apie bendrą darbą ąžuolų išsaugojimo ir ąžuolynų plėtros srityje. Susirūpinome, kad išplitę grambuoliai tuo metu graužė visų, be išimties, ąžuolų lapus, o jų lervos šaknis gadins dar tris metus. Kiekvienų metų gegužę būtinai reikės juos naikinti, purškiant pakaitomis karate ir actara tirpalais. Lauksime paramos. O gal pagelbės visada geranoriški miškininkai?

Pasidžiaugėme, jog pakako laiko seminarui, ekskursijai po Tautinio atgimimo ąžuolyną, muziejaus ekspozicijas ir vakaronei. Įkvėpę ne tik ąžuolų išgryninto oro, bet jų laužo dūmuose įgiję mitologinę Perkūno apsaugą, atsigaivinę ąžuolo gilių kava šį kartą iš Vilniaus atsiųstu jau negendančiu autobusu laimingi grįžome namo. Kelyje dainavome ir kalbėjome: įspūdžiais perpildytą dieną prisiminsime kaip gražiausią šventę.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"