Paieška Apie ragus ir kanopas,

Apie ragus ir kanopas,

o taip pat apie erelių šėrimąsi

 

Gyvulių augintojai mongolai niekada nežinojo sąvokos “Gamybos atliekos”. Neveltui jų liaudies patarlė skelbia: “Gyvulyje naudinga viskas, išskyrus kvėpavimą”. Nuo seno gyvulių augintojai naudojo ne tik arklių, karvių, avių, kupranugarių ir ožkų mėsą bei odas. Karčiai ir uodegos, ragai ir kanopos, žarnos ir kaulai – viskas ėjo buities reikmėms bei vaistams gaminti. Tiesa, gamyba buvo pernelyg amatininkiška.

Antrasis kvėpavimas atsivėrė ėmus vystyti rinkos sąlygoms ir atplaukus į šalį užsienio investicijoms. Pavyzdžiui, austrai pastatė Mongolijoje įmonę, galinčią per metus pagaminti 1200 tonų gaminių iš arklių karčių ir kiaulės šerių. Kaip tikina menedžeriai, pasaulyje iš viso esama trijų tokių fabrikų. Asortimentas – nuo teptukų ir šepečių iki amerikietiškų “Boingų” sėdynių pamušalų. Beje, mongoliška žaliava Vakaruose laikoma viena iš kokybiškiausių.

Nuo vakarietiškų kolegų neatsilieka ir Rytų verslininkai, kaip visada, įnešdami į verslą gerą dozę egzotikos. Štai “Makso” kompanija iš Darchano, susikūrusi pernai, Japonijos užsakymu apdoroja avių ausis, karvių ir arklių sausgysles. Įmonė per dieną išleidžia 2000 pakuočių produkcijos, tarp kurios yra ir šunims skirti konservai. Bet pagrindinis produktas – tai delikatesinės avių ausys, tiksliau, oda tvarkingai atskiriama nuo jų raumenų ir išdžiovinama. Kaip sako firmos savininkai, dabar juos jaudina ne realizavimo problemos – žaliavų mažoka. Pavyzdžiui, norint gauti vieną kokybišką sausgyslę, reikia visos arklio kojos. O čia dar japonai užsakė didelę ragų ir kanopų partiją…

Įdomu tai, kad mongolai atsižvelgė į visas japonų paklausos subtilybes – firmos produkcija fasuojama ir ženklinama pagal pasaulinius standartus, ausys eksportuojamos 13, 25, 40 ir 80 gramų pakeliuose, o sausgyslės įpakuojamos po 80 ir 100 gramų. Panašu, kad dabar tik į Rusiją gyvulininkystės produkcija eksportuojama kaip ir seniau, be tinkamo įpakavimo. Kaip pripažįsta patys mongolai, jie taip praranda apie 400 tugrikų (maždaug 30 centų) nuo vieno kilogramo mėsos.

Bet ką ten ragai ir kanopos. Pajamų pasirodo, gali teikti netgi… erelių šėrimasis. Kai kurių Mongolijos sričių gyventojai prijaukindami erelius gauna 40-67 tūkst. tugrikų (35-60 dolerių) priedą prie savo šeimos biudžeto. Ir viskas šio šėrimosi sąskaita.

Sparnuotieji plėšrūnai balandy-gegužy praranda iki 62 plunksnų, pranešė šalies aplinkos apsaugos ministras A.Naranžargalas. Ir jo ministerija kartu su japonų organizacija “Žaika” sukūrė projektą, pagal kurį eksportuojamos po stepę išbarstytos erelių plunksnos. Japonų įmonė, gaminanti lankus ir strėles, jau išvežė 6000 plunksnų.

Viena uodegos plunksna kainuoja 100 tugrikų (90 centų), tiek pat įvertinta pora sparno plunksnų. Beje, šis verslas niekaip nepaveikia erelių populiacijos. Specialistai iš Mongolijos Mokslų akademijos nustato ne tik plunksnų kokybę, bet ir jų kilmę. Negyvų paukščių bei išrautos plunksnos nepriimamos, o atskirti jas, pasirodo, labai lengva. Be to, apsaugoti paukščius nuo neteisėto eksporto ėmėsi neseniai Mongolijoje įsteigta Medžioklinių paukščių augintojų draugija.

Beje, visai neseniai Mongolijos prezidentas išleido įsakymą dėl nacionalinės sporto šakos – šaudymo iš lanko – palaikymo valstybiniu mastu, ir įpareigojo vyriausybę imtis priemonių reikalingo investoriaus gamybai plėtoti. Bet štai klausimas: ar neliks mongolų strėlės be plunksnų, kai ereliai dabar taip aktyviai “nurenginėjami” užsieniečiams?

 

Parengė Jonas VANAGAS

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"