Paieška Tradicinis geologų susitikimas

Tradicinis geologų susitikimas

Vytautas LEŠČINSKAS

 

2008 m. gegužės 21–23 d. Lietuvos geologijos tarnyboje vyko Šiaurės ir Baltijos šalių nacionalinių geologijos tarnybų vadovų metinis pasitarimas. Kaip žinoma, 2008 metus JT ir UNESCO paskelbė tarptautiniais Žemės planetos metais, tad šis kasmetinis Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Danijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos geologijos tarnybų vadovų susitikimas, kurį surengė Lietuvos geologijos tarnyba, tapo dar prasmingesnis.

 

Vykdomi svarbūs daugiašaliai projektai

 

Vykstant šiam tarptautiniam susitikimui, geologijos tarnybų vadovai skaitė pranešimus apie savo šalių geologijos tarnybų veiklą, laimėjimus bei problemas, aktualius uždavinius ir veiklos perspektyvas. Toks keitimasis informacija yra labai naudingas, nes padeda tobulinti jau minėtų valstybių geologijos tarnybų veiklą, plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą.

Buvo aptariami geologinės informacijos geresnio naudojimo visuomenės poreikiams klausimai, nauji bendradarbiavimo projektai, Šiaurės ir Baltijos šalių dalyvavimas Europos geologijos tarnybų asociacijos (EuroGeoSurveys) veikloje, pasirengimas 2008 rugpjūčio mėn. Osle vyksiančiam 33-jam Pasauliniam geologijos kongresui.

Šiaurės ir Baltijos šalių geologijos tarnybų vadovai lankėsi Serapiniškių žvyro karjere, susitiko su Lietuvos karjerų asociacijos prezidentu Skirmantu Skrinsku, taip pat svečiavosi Nemuno kilpų regioninio parko informacijos centre, Trakų istoriniame nacionaliniame parke, susipažino su Birštono mineralinio vandens telkinio naudojimu, aplankė Škėvonių ir Rokų atodangas, Rumšiškių liaudies buities muziejų, Kernavės valstybinį archeologijos ir istorijos muziejų rezervatą, Neries regioninį parką.

Šiuo metu vykdomi bei rengiami svarbūs daugiašaliai Šiaurės ir Baltijos šalių geologijos tarnybų projektai:

GEMAS – Geocheminis Europos dirbamosios žemės ir ganyklų kartografavimas. 2008–2011 m. (Geochemical mapping of agricultural soils and grazing lands of Europe). (EuroGeoSurveys iniciatyva, vadovauja Norvegijos geologijos tarnyba (NGU) ir Ispanijos geomokslų institutas (IGME).

OneGeology Europe – Skaitmeninės globalaus geologinio žemėlapio duomenų banko kūrimas (vadovauja Didžiosios Britanijos geologijos tarnyba (BGS), 2008–2011 m.).

BaltCICA. Klimato kaita, poveikis, kaina ir adaptacija Baltijos jūros regione (Climate change: impacts, costs and adaptation in the Baltic sea region).

Šio projekto siūlymas teikiamas 2008. m. Projektui vadovauja Suomijos geologijos tarnyba.

GeoTourSites. Geologinio paveldo naudojimas pažintiniam turizmui plėtoti (Geotourism and geological sites). Projektą inicijavo Švedijos geologijos tarnyba. Jo rengimo koordinavimas vykstant pasitarimui Birštone buvo patikėtas Lietuvos geologijos tarnybai.

 

Bendri tikslai, bet nevienodos galimybės

 

„Mūsų metinis darbinis Šiaurės ir Baltijos šalių geologijos tarnybų direktorių susitikimas vyksta kasmet ir dabar atėjo eilė susirinkti Lietuvoje, tad šiuo atveju pasirinkome Birštoną, kad parodytume svečiams ir tam tikras Lietuvos gamtines vietas, kurios galbūt nėra gerai pažįstamos kartais net mums patiems, - pasakojo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius Juozas Mockevičius. – Taigi dabartiniame pasitarime dalyvavo visų Skandinavijos ir Baltijos šalių geologijos tarnybų atstovai. Jo programa irgi yra gana nusistovėjusi. Kiekvienos šalies atstovai padaro pranešimus apie praėjusių metų veiklos rezultatus, pristato svarbiausius laimėjimus, kalba apie didžiausias problemas. Be abejonės, pristatomi ir ateities planai arba problemos, kurias reikia aptarti ir, žinoma, laiko skiriame tarpusavio bendradarbiavimo ir tarptautinio bendradarbiavimo klausimams.

Štai, susirinkę Birštone, pirmą dienos pusę skyrėme kiekvienai šaliai pristatyti, o juk svarbu yra tiesiogiai išgirsti kiekvieno atstovo pranešimą su komentarais. Taigi puikiai susipažinome su praėjusių metų veiklos rezultatais visų šių valstybių geologijos tarnybose. Aišku, kad visų jų svarbiausi uždaviniai yra panašūs, bet finansavimas gana skirtingas. Šiuo atžvilgiu galima išskirti dvi grupes. Tai Skandinavijos šalys, kurios savo biudžetus iš esmės skaičiuoja dešimtimis milijonų eurų, o, sakysim, Suomijos geologijos tarnyboje yra daugiau kaip septyni šimtai darbuotojų, nors gyventojų skaičiumi šalis nė dvigubai nelenkia Lietuvos. Bet geologijos tarnybos darbuotojų skaičiumi lenkia daugiau kaip šešis kartus. Taigi aišku, kad ir jų galimybės visai kitokios. Ir, žinoma, Baltijos šalys, kurios panašios dydžiu bei problemomis, taip pat su panašiais biudžetais, nors kai kuo ir skiriasi. Sakysim, Lietuvos geologijos tarnyba atlieka nacionalinės tarnybos funkcijas, o Latvijos geologijos tarnyba yra inkorporuota į jungtinę aplinkos apsaugos ir hidrometeorologijos tarnybos sudėtį. Estijoje šios tarnybos funkcijas atliekanti institucija turi konkuruoti rinkoje su visais šio sektoriaus privačiais žaidėjais. Tad mūsų geologijos tarnyba yra identiškiausias, iš Baltijos šalių geriausiai atitinkantis Europos Sąjungos tarnybų modelį pavyzdys... Labai detalų, rimtą pranešimą padarė Danijos geologijos tarnybos direktorius. Beje, kolegos danai yra pažengę šiek tiek daugiau ir ne vien duomenų bankams bei informacijai palaikyti, bet ir informacijos gavėjai kuruoja informacinės sistemos palaikymą. Taigi jie skiria dideles lėšas, dideles pajėgas, tad yra sukaupę daug informacijos. Kitų šalių strategijos ir misijos bei duomenų apdorojimas yra panašiai, kaip ir mūsų, tik skiriasi pajėgumais, finansavimu bei galimybėmis“.

 

Geologinės informacijos praktinė nauda

 

Šiame tarptautiniame geologų susitikime buvo aptartas ir dar vienas rimtas klausimas, žengtas žingsnis priekin vykdant „Interrego“ programą, kuri apims visų šių šalių geopaminklų ir geoturizmo požiūriu patrauklias vietas. Kaip sakė Juozas Mockevičius, tikimasi, kad tas projektas bus finasuojamas ir bus galima parodyti ne tik mūsų visuomenei, bet ir pasauliui Baltijos bei Šiaurės šalių geologinį, geomorfologinį, taip pat kraštovaizdžio patrauklumą. Yra susitarta, kas iš kiekvienos tarnybos kuruos šį projektą nacionaliniu mastu. Lietuvoje šis vaidmuo teks Geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojui Jonui Satkūnui.

Buvo aptarti ir kai kurie bendradarbiavimo su kitomis Europos šalių geologinėmis tarnybomis klausimai, nes visų šių šalių tarnybos priklauso Europos geologijos tarnybų asociacijai. Be abejo, ten yra ir tam tikros interesų grupės. Sakysim, Viduržemio jūros šalys turi vienus interesus, Centrinė Europa – kitus, tad buvo net keliama minčių, kad ir Baltijos bei Skndinavijos šalims bene reikėtų sukurti tokią grupę ir numatyti jos strategiją, kuri atitiktų šių regionų interesus bei pamėginti ją šiek tiek plačiau pristatyti pietinės ir centrinės Europos dalies valstybėms.

Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pranešimas buvo skirtas naujesnėms mūsų geologų veiklos kryptims: seisminiams tyrimams Lietuvoje, taip pat geocheminiams tyrimams Europos mastu. Be to, pristatytos mūsų šalyje įgyvendinamos programos, galimybės sukauptą geologinę informaciją tinkamai pateikti visuomenei bei įvairiems jos vartotojams, pavyzdžiui, planuojant teritorijas bei kitiems apskričių, savivaldybių reikalams. Suprantama, ta informacija ypač svarbi yra įmonėms, kurios siekia panaudoti šalies žemės gelmių išteklius, gauti informaciją apie vandens kokybę vienoje ar kitoje teritorijoje ir kt.

„Šis mūsų pasitarimas buvo gana koncentruotas, trumpas, bet jame aktyviai dalyvavo visų šalių atstovai ir pateikė svarbiausią informaciją apie laimėjimus, problemas bei iššūkius, kurie iš esmės yra visoms mūsų šalims bendri“, - reziumavo tarptautinio geologų susitikimo rezultatus Juozas Mockevičius.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"