Paieška „Drugelio svajonė graži ir spalvota...“

„Drugelio svajonė graži ir spalvota...“

Poezijos pavasarėlis „Gamtos pasaka - 2008“ surengtas miške

 

Panevėžio „Ąžuolo“ vidurinės mokyklos jaunųjų miško bičiulių būrelio „Miško meistreliai“ nariai kartu su lietuvių kalbos mokytoja Danute Dumbriene ir šių eilučių autoriumi jau trečią kartą surengė „Poezijos pavasarėlio“ šventę miške. Ši tradicija tampanti šventė  vyko įspūdingoje Lėvens pakrantėje, Panevėžio miškų urėdijos Gegužinės girininkijos darbuotojų prižiūrimoje poilsiavietėje „Vilktupis“.  Miškininkai renginiui paruošė vietą bei sukūrė tradicinį laužą.

Renginį pradėjo jaunųjų kanklininkių ansamblis „Ašarėlė“. Gražiai skambėjo kanklės miške, o joms pritarė paukščių čiulbėjimas ir medžių ošimas. Po įspūdingo kanklininkių pasirodymo, mokiniai skaitė savo sukurtas eiles apie gamtą. Sudėtinga buvo išrinkti geriausiuosius, nes mokinių kūryba, gimusi po įvairių akcijų, ekskursijų, išvykų į mišką, ypač nuoširdi, subtili ir jausminga.

VĮ Panevėžio miškų urėdijos miškininkai išrinko penkis geriausius jaunuosius poetus, kuriems įteikė atminimo dovanėles. Jais tapo: Justinas Mikėnas, Lina Patskočimaitė, Karolina Jonelytė, Dominyka Šablinskaitė ir Toma Kvėdaraitė. Taip pat buvo išrinktas ir apdovanotas dalyvis, įspūdingiausiai pristatęs savo kūrybos eilėraštį. Čia sužavėjo 8 klasės mokinė Kristina Tamošiūnaitė. Visi dalyviai gavo padėkos raštus už aktyvų dalyvavimą „Poezijos pavasarėlio“ šventėje.

Po apdovanojimų būrėmės prie laužo - keptos dešrelės, dalintasi įspūdžiais.

„Žaliajam pasauliui“, konkursui „Gamtos pasaka – 2008“ siūlome keletą eilėraščių.

 

Romas KUPČINSKAS

JMB būrelio „Miško meistreliai“ vadovas

*  *  *

Justinas MIKĖNAS, šeštokas

Ąžuolų parkas

 

Seniai, prieš metų tūkstantį,

Jau tartas vardas Lietuvos.

Ir rinkosi bičiuliai dūkstantys -  

Ąžuolėlių parkas tuoj žaliuos.

 

Galiūnais medžiais šiais nuo seno

Dabinos, puošės Lietuva.

Po jais liepsna dievams pleveno,

Kaip amžina ir sakrali malda.

 

Lietuviui ąžuolas – švenčiausias medis,

Jo kirst ir skriausti nevalia.

Stebuklą šį, kuris mus nuolat keri,

Vadinkim savo ir kitų dalia.

 

Te šnara tūkstantmečio parkai,

Teauga ąžuolais tvirtais.

Tikėkime, jog tų galiūnų vardas,

Privers mus būti Lietuvos tarnais...

 

P.S. Eilėraštis sukurtas po Ąžuolų parko, skirto Lietuvos 1000–mečio vardo paminėjimui, sodinimo šių metų balandyje Ramygaloje.

 

Pušyne

 

Delnais liečiu minkštutį girios lopą,

Suklostytą iš samanų žalių.

Vėsa, tarytum žemės sopuliu,

Per kūną mano skrenda, tarsi drugeliu...

 

Bet malonus tas keistas jausmas,

Priverčiantis pakelt akis aukštyn.

Ir pakeri mane gražių pušelių gausmas

Kurios paklausia: medžių šnektą supranti?..

 

Antai maža darbštuolė skruzdėlytė

Pušies kamienu pasiryžo kopt.

Tiesiu jai delną: atsargiai, mano mažulyte,

Lyg ragindamas tą nenuoramą namo.

 

O pušys savo dainą gaudžia

Lyg seserys, surėmusios pečius.

Ir kiek gi amžių jos šį mišką audžia,

Į samanas priberdamos spyglius?

 

Dar kartą glostau minkštutėles samanas,

Lipnius pušų kamienus apglėbiu delnais.

Puiku, jog girią aplankyt sumanęs,

Dabar džiaugiuos kasdieną tekančiais sakais.

*  *  *

Lina PATSKOČIMAITĖ, septintokė

Pavasaris

 

Už lango dar tylu,

Pavasaris tik pirmą žingsnį žengia,

Ir paukščiai, žmonės, gyvuliai

Vis dar nepatikliai į kiemą žvelgia.

 

Saulutės spinduliai pirmieji

Žemelę nušviečia ir keltis liepia.

Paukšteliai medy susispiečia,

Ei, ei, visi! Pavasaris šypsotis kviečia.

 

Drugelio svajonė

 

Išaušo pavasario rytas kvapnus,

Drugelis praskrido tiesiai pro mus.

Jis skleidė ir tiesė žalsvus sparnelius,

Ji jautė palaimą pažadinęs mus.

 

Drugelio svajonė graži ir spalvota,

Jis nori pasiekti šalį išsvajotą.

Ten pilna margų ir laimingų drugelių,

Ir tarsi jie moja, skrendą palei kelią...

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"