Paieška Antrasis gyvūnų gimimas

Antrasis gyvūnų gimimas

 

XIX a. pabaigoje JAV buvo praktiškai išnaikinti ne tiktai bizonai, bet ir daugelis kitų gyvūnų. Kai kurie išnyko visiems laikams, dalį galima išvysti tiktai zoologijos soduose, bet kai kuriems gyvūnams pasisekė, ir dabar jie išgyvena antrąjį gimimą.

Iš pradžių pakalbėkime apie bizonus. Prieš 500 metų Šiaurės Amerikos platybėse klajojo maždaug 30 mln. šių galingų žvėrių. Vėliau jų ėmė sparčiai mažėti. To priežastimi buvo ne tik žmogus, bet ir gamtiniai kataklizmai, įskaitant neįtikėtinai šaltą 1841 metų žiemą. XX a. pradžioje bendras bizonų skaičius JAV siekė viso labo vieną tūkstantį gyvūnų ir didžioji jų dalis gyveno zooparkuose. Tikinama, jog Niujorko zoologijos sode 1900 metais buvo daugiau bizonų negu visoje Oklahomos valstijoje.

Šiuo metu bizonų skaičius JAV siekia 450 tūkst. ir kasmet auga. Jie vėl tapo neatsiejama kai kurių amerikietiškų valstijų – Vaijomingo, Pietų Dakotos, Montanos – dalimi. Visi jie laisvai ganosi, tačiau 97 proc. jų yra fermerių, juos auginančių mėsai, nuosavybė. 

Paradoksalu, tačiau bizonų atgimimas yra susijęs būtent su didėjančia bizonienos paklausa. Ypatingai skani neriebi mėsa garsėja dar ir savo ekologiniu švarumu: mat bizonai maitinasi vien ganyklų žole. Vis daugiau amerikiečių bando savo maistui vartoti tik ekologiškus produktus, o bizoniena puikiai “įsilieja” į šią tendenciją. Be to, ir pats bizonų veisimas bei laikymas yra vadinami ekologiškai absoliučiai švariais.

1970 m. pradžioje atsirado pirmųjų fermerių, kurie pasirinko bizonų auginimą savo pagrindiniu užsiėmimu. Šis verslas ėmė smarkiai plėtotis. Produkcijos paklausa nuolat auga: šiemet bus paskersta 50 tūkst. šių gyvūnų, tuo tarpu 2000-aisiais – tik 17 674. Ir nors, palyginus su jautienos vartojimu, šis skaičius beveik mikroskopinis (amerikiečiai per vieną dieną suvalgo 90 tūkst. jaučių ir karvių!), bizonienos gamyba dabar yra viena iš labiausiai augančių JAV gyvulininkystės sektoriaus sričių.

Šalyje kuriamas ištisas restoranų tinklas, besispecializuojantis gaminti  patiekalus tik iš šių galvijų mėsos. Vienas iš tokių tinklų priklauso garsiajam kino magnatui Tedui Terneriui ir vienija jau 47 restoranus. 

Kartu su bizonais, kurie jau buvo atsidūrę ties visiško išnykimo riba, atsigavo ir pilkosios kanadiškosios žąsys, paprastai žiemojančios JAV teritorijoje, o vasarą sugrįžtančios į Kanadą. Joms išsigelbėjimas atėjo 1916 m. JAV priimtu įstatymu dėl migruojančiųjų paukščių: juo buvo uždrausta šias žąsis medžioti. Sėkmė viršijo lūkesčius: vien JAV teritorijoje dabar gyvena per 3 mln. šių gražiųjų paukščių. Joms sekasi visai neprastai, beje, dauguma šių sparnuočių visai užmiršo, jog joms derėtų, paklūstant gamtos šauksmui, periodiškai sugrįžti namo, į gimtąją Kanadą.

Jausdamos visiškai saugios, pilkosios kanadiškosios žąsys pradėjo atvirai piktnaudžiauti svetingumu, kurį joms parodė žmonės. Niujorko, Niudžersio, Pensilvanijos, Ilinojaus valstijose šiuos “išmirštančius” sparnuočius galima išvysti oriai žingsniuojančius išilgai kelių; jie jaučiasi esą visiškai saugūs parkuose, todėl nuolat gadina jų vejas. Taip pat žąsys sėkmingai okupuoja futbolo aikštes ir golfo laukus. Iš šalies tai galbūt ir atrodo žaisminga, tačiau praktikoje šių paukščių armija pridaro daug žalos žemės ūkio kultūroms, teršia prūdus ir ežerus, sukuria avarines situacijas aerouostuose.   

Žąsys virto tikra nelaime, bet niekas nesiryžta jų šaudyti. Mat baudas už tai tektų mokėti nemažas. Štai ir ryžtasi žmonės patiems įvairiausiems triukams, kad tik sutramdytų šią “ilgalaikę bėdą”.

Ilgą laiką JAV šiaurės rytų valstijos gaudydavo ateives ir išveždavo jas į tas valstijas, kuriose jų populiacijos nebuvo gausios, pavyzdžiui, į Arkanzasą arba į Misisipę. Tačiau greit ir šios uždarė savo sienas, nutarusios, kad žąsų ir pas jas – perteklius. Žąsys baidomos aligatorių iškamšomis, sirenų kauksmu, žolė apipurškiama specialiomis medžiagomis, sodinama žąsims “neskani” augmenija. Kovai prieš ilgakakles pasitelkiami specialiai dresuoti šunys ir netgi… gulbės. 

Čikagoje tik ką pradėta kampanija, kurios tikslas – ieškoti žąsų kiaušinių. Spec. tarnybų darbuotojai bando naikinti kiaušiniuose esančius embrionus, ištepdamos lukštus kukurūzų aliejumi.

Dabar federalinė vyriausybė atsidūrė tokioje situacijoje, kai periodiškai turi išdavinėti leidimus šių paukščių medžioklei ar jų kiaušinių paieškoms. Tiesa, kiekvienas toks leidimas sulaukia galybę protestų iš gamtosaugininkų pusės.

Politiniu požiūriu vadovaujantis, “žąsų” problema yra tikrai aktuali, bet niekas jos sprendimo nenori imtis. Pilkosios kanadiškosios žąsys palaipsniui tampa tikru JAV federalinės vyriausybės “galvos skausmu”, bet ji mėgina užversti šią naštą ant valstijų pečių. Vienu žodžiu, šie sparnuočiai – ryškus pavyzdys to, kaip sunku rasti “aukso vidurį”. 

Ir žąsys – ne vienintelis pavyzdys, kai gyvūnai, atsidūrę po JAV įstatymų prieglobsčiu, greit virsta tikra stichine nelaime. Daugelyje JAV rajonų gyventojai žvelgia be jokios simpatijos į elnius. Mat šie su dideliu malonumu naikina vejas, o jose augančias gėles „laiko“ puikiu maisto papildu. Be to, šie gyvūnai dažnai sukelia avarijas keliuose.

Visiškais šeimininkais jaučiasi ir jenotai. Šie simpatiški žvėreliai dryžuotomis uodegomis ir “akiniais” aplink akis elgiasi kaip tikri plėšikai: nusiaubia sodu ir daržus, išverčia šiukšlių dėžes ir nesivaržo įsiveržti į gyvenamąsias patalpas. Jie gali išardyti namo stogą ir surengti namie pačią tikriausią kratą, po kurios šeimininkams ilgai tenka tvarkyti namus.

Kalifornijos Santa Monikos mieste žmonės negali susitvarkyti su voverių antplūdžiu. Dabar mėginama voverėms daryti priešnėštumines injekcijas.

 

Parengė Jonas VANAGAS

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"