Paieška Neįvardintas dokumentas

Kairiarankiškumas – gamtos klaida ar žmogaus išskirtinumo bruožas?

 

Nikolajus Leskovas, rašydamas apie kairiarankį meistrą, pakausčiusį blusą, pats buvo kairiarankis. Ir, reikia pažymėti, jog šią ypatybę turinčių žmonių tarp pasaulio įžymybių yra labai gausu. Kai kuriais duomenimis, ne mažiau kaip 20 procentų visų mokslo, kultūros, politikos žvaigždžių kairioji ranka yra stipresnė.  

Postsovietinėje erdvėje gal tokių mažiau, mat sovietinė mokykla, siekdama unifikacijos, daugelį dešimtmečių kovojo prieš kairiarankiškumą. Be to, ir kai kurių kitų šalių istorijoje ši “anomalija” buvo vadinama, švelniai kalbant, keista. Garsiajame V.Dalio (beje, tai dar vienas garsus kairiarankis) traktate pateikiamas ne itin malonus žodžių su “kairiąja” šaknimi aiškinimas: kairioji ranka – “nekrikštyta”, kairumas – “neteisybė”, “kairiąja koja iš lovos atsikelti – prastas požymis” ir kt.

Bet sugrįžkime prie mokyklos, ilgą laiką kovojusios prieš kairiarankiškumą. Pradinėse klasėse be jokių užuolankų vaikui būdavo įbrukamas pieštukas tik į dešinę ranką. Užsispyrėliams ant kairiosios rankos būdavo užmaunama kumštinė pirštinė – kad net nebandytų kištis į mokymosi procesą. 

Tuo tarpu mokslas nustatė, kad kairiarankių “permokymas”, ypač pradinėse klasėse, žalingai veikia mažylių psichiką, sukelia jiems nervinius–psichinius sutrikimus. Yra žinoma, pavyzdžiui, kad kas trečias mikčiojantis vaikas – tai buvęs kairiarankis, priverstinai paverstas dešiniarankiu.

Savo indėlį į dekstrostreso (taip vadinamas stresinis agresyviai diegiamos dešiniarankiškumo aplinkos  poveikis) atmosferos kaitinimą įnešė ir kai kurie medikai. Jie žvelgė į kairiarankiškumą kaip į nukrypimą nuo gamtinės normos, kaip į patologijos pasireiškimą bei kaip į apsigimimą, galintį sukelti žmogaus protinių ir fizinių galių susilpnėjimą.

Nereikia manyti, jog panašūs tikinimai buvo paplitę tik mūsų laikais. Inkvizicijos laikais katalikų bažnyčia tikino, kad pats pirmasis kairiarankis buvo Velnias, taigi tie, kurių darbinė ranka yra kairė, tikriausi jo pasekėjai... Tad jų vieta – lauže, kur vargšai neretai ir nukeliaudavo. Kairiarankių diskriminacijos pėdsakų išliko ir anglų kalboje, kur žodis “lefthanded” reiškia ne tik “kairiarankį”, bet ir “nerangų”.

Šiandien absoliučiai aišku, kad dešiniosios ar kairiosios rankos išskirtinis stiprumas yra nulemtas ne vaiko kaprizų, o ypatingos jo smegenų struktūros, į kurią įmontuotas algoritmas, paverčiantis vieną ar kitą viršutinę galūnę “vedančiąja”. Gamta taip patvarko, kad pareigos paskirstomos kryžmiškai: kairysis smegenų pusrutulis valdo dešinę kūno pusę, o dešinysis – kairę.

Visai neseniai Oksfordo universiteto Genetikos centro mokslininkams pavyko aptikti geną, kuris nulemia, būti žmogui dešiniarankiu ar kairiarankiu. Šis atradimas padės suvokti smegenų asimetrijos vystymosi kelius, gyvybiškai svarbius jų veiklai. Pusrutuliai, nors ir atrodo vienodi, funkcionuoja skirtingai. Kairiajame formuojasi abstraktinis ir analitinis mąstymas, dešiniajame – vaizdinis. 

Įdomu, jog neandertaliečiai – savo gyvenamuoju metu pažangi liaudis – buvo kairiarankiai. Senovės žmones nuo gyvūnų pasaulio skyrė gerai išugdyta intuicija. Jie pasitikinčiai orientuodavosi erdvėje ir netgi pasižymėdavo tam tikrais telepatiniais sugebėjimais. Viso to reikėjo norint išgyventi atšiaurioje aplinkoje.

Bet civilizacijai vystantis keitėsi ir vystymosi vektoriai. Kai kurie mūsų protėvių bruožai, pavyzdžiui, žvėriška nuojauta, liko nepanaudoti, tad juos išstūmė kur kas reikalingesni, už kuriuos atsakė jau kitas, kairysis  pusrutulis, vadovavęs dešinei rankai. Techninė pažanga netgi savo rutininiame lygyje reikalavo konkretaus mąstymo, o laikui bėgant, dar ir matematinio aparato įvaldymo, rašto įgūdžių. Taip švytuoklės principu ir vyko vystymasis. Galima manyti, jog dabar žmonija stoja į kairiarankių istorinio revanšo epochą. Mat jų skaičius pastebimai didėja, ir su tuo reikia taikstytis...

Iki šiol pasaulis, kuriame mes gyvename, buvo orientuotas į dešiniarankius. Taksofonų rageliai, kurių, tiesa, vystantis mobiliajam ryšiui, prireikia vis mažiau, kabo iš dešinės pusės. Kompiuterių “pelės” taip pat orientuotos į dešiniarankius, kaip ir automobilių valdymo sistemos bei fotokamerų paleidimo mygtukai.

Kai kuriose Vakarų šalyse padėtis ėmė keistis. Toje pačioje Didžiojoje Britanijoje, kur gimė Kairiarankių diena (o ji švenčiama rugpjūčio 13-ąją), išeina specialus žurnalas, skirtas kairiarankiams skaitytojams; esama specializuotų parduotuvių kairiarankiams, kuriose galima įsigyti jiems pritaikytų peilių ir žirklių, sportinių įrenginių ir netgi kompiuterių su kitokia klaviatūra. Iki mūsų šis procesas kol kas neatėjo.

Statistika tikina, jog kairiarankių dabartiniame pasaulyje yra jau per 500 milijonų. Jie sudaro per dešimt procentų viso planetos gyventojų skaičiaus.

Kadangi gal ir mes kada nors švęsime Kairiarankių dieną, nepagailėkime komplimentų jų adresu. Šie žmonės pasižymi gerai išvystyta intuicija, vaizdinga atmintimi, geresniu spalvų, garsų, kvapų suvokimu, ir apskritai yra labai kūrybiški. Tuo ir paaiškinama gausybė talentų, kurių būta visais istorijos etapais.

Pasisemkime kantrybės – sąrašas bus ilgas. Kairiarankiai: Aleksandras Makedonietis ir Julijus Cezaris, Žana d’Ark ir Karlas Didysis, Napoleonas ir admirolas Nelsonas, Niutonas ir Einšteinas, Leonardas da Vinčis ir Pikaso, I.Pavlovas ir Čarlis Čaplinas, Mocartas ir Rachmaninovas, Ničė ir Kafka, Čerčilis ir karalienė Viktorija, Džordžas Bušas – vyresnysis ir Bilas Klintonas, Bilas Geitsas ir Polas Makartnis, Briusas Vilis ir Merlina Monro... Ypatingo paminėjimo nusipelnė kairiarankis Liuisas Kerolis, kurio knygoje “Alisa stebuklų šalyje” pakvietė skaitytojus pažvelgti į apverstą pasaulį. 

Tarp kitko, kai kurie Vakarų ekspertai mano, jog slaptu kairiarankiu yra ir Vladimiras Putinas. Tikriausiai taip manoma todėl, kad Rusijos prezidentas laikrodį nešioja ant dešinės rankos.

V.Majakovskis kairiarankis nebuvo, bet jis pasižymėjo viena ypatybe – alaus puodelį laikė tik kaire ranka. Mat poetas buvo itin įtarus. Kopdamas laiptais, niekada neliesdavo turėklų, kuriuos lietė daugybė abejotino švarumo rankų, durų rankeną imdavo ranką apsukęs tik nosine ar švarko atlapu. Iš čia ir specialus alaus gėrimo būdas. Majakovskis manė: imdamas alaus bokalą kairiąja ranka jis prineša ją prie lūpų ta puse, kurios nelietė kitos lūpos. Ko gero, poetas manė, jog kairiarankiai alaus negeria.

Kalbant apie kairiarankius, aiškiai pareiškusius apie save visose žmogaus būties sferose, negalima apeiti ir kriminalo srities, kurioje jie taip pat pakankamai pasižymėjo. Štai jau 120 metų kriminalistai ir detektyvų gerbėjai bando įspėti Džeko–skerdiko paslaptį. Šis  Londone medžiojo prostitutes.

1888 m. britų sostinėje pasklido žinia apie žvėriškus nužudymus, kurių aukomis viena po kitos tapo penkios prostitutės, dirbusios Ist Endo rajone, Vaitčeplo gatvėje. Nežinomas  nusikaltėlis ne tik žudydavo šias nelaimingąsias, bet ir jas išskrosdavo – tiesiogine šio žodžio prasme. Jis perpjaudavo joms gerklę nuo ausies iki ausies, o vėliau perrėždavo pilvą ir nekvėpuojantį kūną apdėdavo jo viduriais.

Šio baisaus sadisto medžioklei buvo mestos geriausios policinės pajėgos. Gatvių patruliavimui Ist Ende buvo suformuotos specialios grupės, įtraukiant persirengusias moteris–policininkes, kurioms buvo liepiama vaidinti prostitutes. Buvo sulaikyti dešimtys įtariamųjų, bet Džeko–skerdiko tarp jų neatsirado. Jis sugebėjo nepalikti pėdsakų, kurie būtų galėję pas jį atvesti. Išskyrus...

Vieną kartą tas maniakas, palikdamas gatvėje kruviną pėdsaką, nutempė supjaustytą savo aukos kūną iki durų, ant kurių kreida išvedžiojo keistą frazę: “Žydai – ne tie žmonės, kuriuos galima be pagrindo kaltinti”. Ar tai reiškė, kad jis buvo žydas? Šis klausimas, kaip ir daugelis kitų, taip ir liko be atsako.

Egzistavo apytikslis numanomo nusikaltėlio aprašymas: neaukštas vyriškis su žemai nuleistu katiliuku, odiniu sakvojažu, kuriame, matyt, buvo saugomi profesiniai įrankiai. Gydytojai ekspertai įtarė, kad jis turi tam tikrų medicininių žinių. Tačiau tiksliai buvo nustatyta tik viena: Džemas-skerdikas buvo kairiarankis!

Tačiau argi turėtume baigti tokia šiurpia nata?.. Tad dar kai kuri informacija apie dviejų žmonijos atšakų tarpusavio santykius. Žmonės, kairiarankiai ir dešiniarankiai, vienodai valdantys abejas galūnes, sutinkami neretai. Jie pasižymi unikalia psichika ir plačiu galimybių spektru.

Vaikui dažniausiai nėra skirtumo, kurioje rankoje laikyti ranką ar pieštuką. Todėl pripratinti jį nuo pat pradžių valdyti abi rankas nėra sudėtinga ir netgi  naudinga. Suaugusiems šį įgūdį išugdyti sunkiau. Tačiau kairiarankiui lavinti dešinę ranką, o dešiniarankiui – kairę verta bet kuriuo atveju.

Daugiau kaip pusės žmonių negalima absoliučiai tiksliai priskirti nei vienai iš šių kategorijų. Tiksliau juos būtų priskirti “mišriajam tipui”. Tiems, kurie nori patikrinti, koks gi pradas vyrauja pasąmonės lygyje, medikai rekomenduoja nesudėtingą patirtį. Sukryžiuokite rankas ant krūtinės Napoleono poza. Kuri alkūnė viršuje? Sunerkite pirštus, kuris didysis pirštas viršuje?

Apskritai, patyrinėkite save. Savęs pažinimo procesas neturi ribų.

 

Parengė Jonas VANAGAS 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"